Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Viljamas BugroViljamo Bugro autoportretas 1886 m Gimė 1832 m lapkričio 20 d La RošelėMirė 1905 m rugpjūčio 19 d 72 metai
William Adolphe Bouguereau
| Viljamas Bugro | |
|---|---|
| Viljamo Bugro autoportretas, 1886 m. | |
| Gimė | 1832 m. lapkričio 20 d. La Rošelė |
| Mirė | 1905 m. rugpjūčio 19 d. (72 metai) La Rošelė |
| Palaidotas (-a) | Monparnaso kapinėse |
| Veikla | tapytojas |
| Vikiteka | William-Adolphe Bouguereau |
Viljamas Adolfas Bugro (pranc. Adolphe Williams Bouguereau, 1832 m. lapkričio 20 d. – 1905 m. rugpjūčio 19 d.) – XIX a. Prancūzijos tapytojas. Vienas žymiausių prancūzų saloninio akademinio meno atstovų.
Biografija
Adolfas Viljamas Bugro gimė 1832 m. lapkričio 20 d. La Rošelėje, vyno ir aliejaus prekiautojo šeimoje. Buvo antrasis Teodoro Bugro ir Marijos Margaritos Bonin sūnus. Jam didelės įtakos padarė jo dėdė Eženas Bugro, kuris pastūmėjo būsimą dailininką domėtis klasikine kultūra. Pirmasis dailininko vardas, spėjama, buvo Adolfas, tačiau Bugro vėliau ant paveikslų pasirašinėdavo Viljamo vardu. 1839 m. Bugro įstojo į klasikinių studijų koledžą. jame gavo pirmąsias klasikinės dailės pamokas. 1841 m. šeima persikraustė į Bordo. Teodoras Bugro tikėjosi, kad sūnus padės jam versle, tačiau Viljamas norėjo pratęsti klasikinio meno studijas. Jis mokėsi Bordo savivaldybės meno mokykloje pas Jean-Paul Alaux. 1844 m. laimėjo mokyklos konkursą už geriausią istorinį paveikslą. Viljamas Bugro pradėjo tapyti vietos užsakovams, kad užsidirbtų pinigų studijoms Paryžiuje. 1846 m. Bugro persikraustė į Paryžių ir įstojo į Prancūzijos aukštąją meno mokyklą École des Beaux-Arts (užėmė 99-ą vietą konkurse iš 100 patekusiųjų). Bugro mokėsi akademistinio dailininko François Picot klasėje, kurį jam rekomendavo mokytojas Jean-Paul Alaux. 1850 m. Bugro laimėjo „Romos prizą“ − mokyklos konkursą, kurio laimėtojui buvo skiriama stipendija mokslų kursui Romoje. Romoje Bugro sukūrė privalomą darbą mokyklai. Tai buvo Rafaelio „Galatėjos triumfo“ kopija. Rafaelis tapo Bugro didžiausiu idealu mene. Italijoje Bugro mokėsi apie trejus metus.
Po studijų Italijoje Bugro grįžo į Bordo, kur nutapė savo šeimos portretus. 1854 m. apsistojo Paryžiuje, dekoravo vietos užsakovų pietų kambarių salonus. 1857 m. už vieno kambario dekorą ir paveikslą „Tobijo sugrįžimas“ laimėjo medalį Prancūzijos meno akademijos kasmetinėje parodoje, vadinamojoje „Salonas“ (nes vykdavo viename Luvro salonų). Sėkmė „Salone“ patraukė pasiturinčių užsakovų dėmesį. Imperatorius Napoleonas III užsakė Bugro nutapyti jo, o vėliau ir imperatorienės portretus. Bugro tapo vienu geidžiamiausių Paryžiaus aristokratijos ir verslininkų dailininkų. 1856 m. jis vedė Marie-Nelly Monchablon, su kuria susilaukė 5 vaikų. 1863 m. paveikslą „Šv. Šeima“ įsigijo Napoleonas III. 1865 m. jam buvo patikėtas Bordo didžiojo teatro dekoravimas, ties kuriuo Bugro užtruko iki 1870 m. 1870 m. Bugro pergyveno Paryžiaus apsiaustį Prancūzijos-Prūsijos kare. 1871 m. gavo pirmąją mokytojo vietą Jiuljano akademijoje Paryžiuje. 1872 m. keliavo į Vienos pasaulinę parodą kaip meno vertinimo komisijos narys ir parodos dalyvis. 1866 m. mirė mažametė duktė Žana, o 1875 m. − sūnus Žoržas. Tai pastūmėjo Bugro kurti religinius paveikslus. 1877 m. mirė žmona Neli ir 7 mėn. kūdikis Morisas.
1876 m. Bugro buvo išrinktas Akademijos nariu iki gyvenimo galo. 1877 m. Bugro tikėjosi vesti vieną savo mokinių, JAV dailininkę , tačiau tam pasipriešino motina. Pora visgi slaptai susituokė 1879 m. 1881 m. buvo įkurta Prancūzijos menininkų draugija (Société des Artistes Français), kuriai vyriausybė patikėjo rengti „Saloną“. Bugro buvo išrinktas draugijos tapybos skyriaus prezidentu. Tais pačiais metais Bugro įsigijo namą gimtojoje La Rošelėje. Po to sekė įvairūs pripažinimo ženklai. Bugro buvo renkamas asociacijų prezidentu, dalyvaudavo įvairiose oficialiose iškilmėse. Jo paveikslai buvo eksponuoti Londone ir Berlyne. Dailininko kūrinius už aukštas kainas pirko pasiturintys amerikiečiai. 1896 m. mirus motinai Bugro oficialiai vedė Elizabeth Jane Gardner. 1900 m. mirė ketvirtasis vaikas, sūnus Polis. Viljamas Bugro mirė 1905 m. rugpjūčio 19 d. La Rošelėje, palaidotas Paryžiaus Monparnaso kapinėse.
Kūryba
Bugro paliko 828 žinomus baigtus paveikslus. Jo kūryboje dominuoja atidirbtas ir precizinis akademistinis stilius. Siužetų vaizdavimas labai idealizuotas. Dailininkas kartą pasakė, kad norėdamas pavaizduoti bangą, jis vaizduotų ne tiek ją, kiek bangos idėją. Jo kūryboje dominuoja moteriški, dažniausiai nuogi, modeliai, kurie esą perteikia kūrinio idėją. Gyvenimo metu Bugro buvo pasiekęs beveik visus įmanomus pripažinimo ženklus. Kritikai jį lygino su Rafaeliu ir vadino sekuliariuoju Fra Andželiku (dėl turtingų užsakovų namuose atliekamų freskų). V. Bugro buvo nepaprastai pasišventęs menui ir būdamas 60−70-ies metų amžiaus vis praleisdavo ateljė 12 valandų per dieną.
V. Bugro vertino impresionistų dailę kaip neišbaigtus eskizus ir priešinosi jų priėmimui į oficialias parodas. Atitinkamai buvo vienu nekenčiamiausių akademistinių dailininkų. Edgaras Dega ir jo draugai kiekvieną paveikslą, kuris pradėdavo panašėti į išbaigtą ir nuglaistytą, vadindavo „bugroišku“. Savo ruožtu V. Bugro sakė, kad niekuomet nėra matęs to, ką mato (ar tariasi matantys) impresionistai. Pačiu moderniškiausiu savo laikmečio dailininku V. Bugro vadino savo kolegą akademistą . Vienas Bugro mokinių buvo Anri Matisas, kuriam Bugro pasakė, kad jis negali piešti ir niekuomet to neišmoks. Po V. Bugro mirties jo autoritetas greitai smuko XX a. pr. kritikams ir publikai atiduodant pirmenybę impresionistinės ir modernistinės dailės kūrėjams. Apie 1950 m. V. Bugro paveikslai buvo pardavinėjami už keletą tūkstančių JAV dolerių. XX a. pb. dėmesys akademistinei dailei grįžo, V. Bugro paveikslų kainos viršijo milijoną JAV dolerių.
Galerija
- „Vyresnioji sesuo“ (1869, Vaizduojamųjų menų muziejus, Hiustonas)
- „Nimfos ir satyras“ (1873, Sterling ir Francine Clark meno institutas, Viljamstaunas, Masačusetsas)
- „Jauna mergina, besiginanti nuo Eroso“ (1880, J. Paul Getty muziejus, Los Andželas)
- „Riešutų rinkėjos“ (1882, Detroito meno institutas, Detroitas)
- „Banga“ (1896, privati kolekcija)
- „Mergelė Marija su angelais“ (1900, , Paryžius)
Išnašos
- Hilary Spurling. The Unknown Matisse– A Life of Henri Matisse: The Early Years, 1869-1908. University of California Press, 1998. p. 63-64
- „artnews.com“. Nuoroda tikrinta 2013 m. sausio 4 d..
Nuorodos
- Tinklalapis, skirtas V. Bugro Archyvuota kopija 2021-02-27 iš Wayback Machine projekto.
- V. Bugro WGA tinklalapyje
- V. Bugro artrenewal.org tinklalapyje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie William Adolphe Bouguereau, Kas yra William Adolphe Bouguereau? Ką reiškia William Adolphe Bouguereau?
Viljamas BugroViljamo Bugro autoportretas 1886 m Gime 1832 m lapkricio 20 d La RoseleMire 1905 m rugpjucio 19 d 72 metai La RoselePalaidotas a Monparnaso kapineseVeikla tapytojasVikiteka William Adolphe Bouguereau Viljamas Adolfas Bugro pranc Adolphe Williams Bouguereau 1832 m lapkricio 20 d 1905 m rugpjucio 19 d XIX a Prancuzijos tapytojas Vienas zymiausiu prancuzu saloninio akademinio meno atstovu BiografijaAdolfas Viljamas Bugro gime 1832 m lapkricio 20 d La Roseleje vyno ir aliejaus prekiautojo seimoje Buvo antrasis Teodoro Bugro ir Marijos Margaritos Bonin sunus Jam dideles įtakos padare jo dede Ezenas Bugro kuris pastumejo busima dailininka dometis klasikine kultura Pirmasis dailininko vardas spejama buvo Adolfas taciau Bugro veliau ant paveikslu pasirasinedavo Viljamo vardu 1839 m Bugro įstojo į klasikiniu studiju koledza jame gavo pirmasias klasikines dailes pamokas 1841 m seima persikrauste į Bordo Teodoras Bugro tikejosi kad sunus pades jam versle taciau Viljamas norejo pratesti klasikinio meno studijas Jis mokesi Bordo savivaldybes meno mokykloje pas Jean Paul Alaux 1844 m laimejo mokyklos konkursa uz geriausia istorinį paveiksla Viljamas Bugro pradejo tapyti vietos uzsakovams kad uzsidirbtu pinigu studijoms Paryziuje 1846 m Bugro persikrauste į Paryziu ir įstojo į Prancuzijos aukstaja meno mokykla Ecole des Beaux Arts uzeme 99 a vieta konkurse is 100 patekusiuju Bugro mokesi akademistinio dailininko Francois Picot klaseje kurį jam rekomendavo mokytojas Jean Paul Alaux 1850 m Bugro laimejo Romos priza mokyklos konkursa kurio laimetojui buvo skiriama stipendija mokslu kursui Romoje Romoje Bugro sukure privaloma darba mokyklai Tai buvo Rafaelio Galatejos triumfo kopija Rafaelis tapo Bugro didziausiu idealu mene Italijoje Bugro mokesi apie trejus metus Po studiju Italijoje Bugro grįzo į Bordo kur nutape savo seimos portretus 1854 m apsistojo Paryziuje dekoravo vietos uzsakovu pietu kambariu salonus 1857 m uz vieno kambario dekora ir paveiksla Tobijo sugrįzimas laimejo medalį Prancuzijos meno akademijos kasmetineje parodoje vadinamojoje Salonas nes vykdavo viename Luvro salonu Sekme Salone patrauke pasiturinciu uzsakovu demesį Imperatorius Napoleonas III uzsake Bugro nutapyti jo o veliau ir imperatorienes portretus Bugro tapo vienu geidziamiausiu Paryziaus aristokratijos ir verslininku dailininku 1856 m jis vede Marie Nelly Monchablon su kuria susilauke 5 vaiku 1863 m paveiksla Sv Seima įsigijo Napoleonas III 1865 m jam buvo patiketas Bordo didziojo teatro dekoravimas ties kuriuo Bugro uztruko iki 1870 m 1870 m Bugro pergyveno Paryziaus apsiaustį Prancuzijos Prusijos kare 1871 m gavo pirmaja mokytojo vieta Jiuljano akademijoje Paryziuje 1872 m keliavo į Vienos pasauline paroda kaip meno vertinimo komisijos narys ir parodos dalyvis 1866 m mire mazamete dukte Zana o 1875 m sunus Zorzas Tai pastumejo Bugro kurti religinius paveikslus 1877 m mire zmona Neli ir 7 men kudikis Morisas Veneros gimimas vienas garsiausiu V Bugro paveikslu 1879 Orse muziejus Paryzius 1876 m Bugro buvo isrinktas Akademijos nariu iki gyvenimo galo 1877 m Bugro tikejosi vesti viena savo mokiniu JAV dailininke taciau tam pasipriesino motina Pora visgi slaptai susituoke 1879 m 1881 m buvo įkurta Prancuzijos menininku draugija Societe des Artistes Francais kuriai vyriausybe patikejo rengti Salona Bugro buvo isrinktas draugijos tapybos skyriaus prezidentu Tais paciais metais Bugro įsigijo nama gimtojoje La Roseleje Po to seke įvairus pripazinimo zenklai Bugro buvo renkamas asociaciju prezidentu dalyvaudavo įvairiose oficialiose iskilmese Jo paveikslai buvo eksponuoti Londone ir Berlyne Dailininko kurinius uz aukstas kainas pirko pasiturintys amerikieciai 1896 m mirus motinai Bugro oficialiai vede Elizabeth Jane Gardner 1900 m mire ketvirtasis vaikas sunus Polis Viljamas Bugro mire 1905 m rugpjucio 19 d La Roseleje palaidotas Paryziaus Monparnaso kapinese KurybaBugro paliko 828 zinomus baigtus paveikslus Jo kuryboje dominuoja atidirbtas ir precizinis akademistinis stilius Siuzetu vaizdavimas labai idealizuotas Dailininkas karta pasake kad noredamas pavaizduoti banga jis vaizduotu ne tiek ja kiek bangos ideja Jo kuryboje dominuoja moteriski dazniausiai nuogi modeliai kurie esa perteikia kurinio ideja Gyvenimo metu Bugro buvo pasiekes beveik visus įmanomus pripazinimo zenklus Kritikai jį lygino su Rafaeliu ir vadino sekuliariuoju Fra Andzeliku del turtingu uzsakovu namuose atliekamu fresku V Bugro buvo nepaprastai pasisventes menui ir budamas 60 70 ies metu amziaus vis praleisdavo atelje 12 valandu per diena V Bugro vertino impresionistu daile kaip neisbaigtus eskizus ir priesinosi ju priemimui į oficialias parodas Atitinkamai buvo vienu nekenciamiausiu akademistiniu dailininku Edgaras Dega ir jo draugai kiekviena paveiksla kuris pradedavo panaseti į isbaigta ir nuglaistyta vadindavo bugroisku Savo ruoztu V Bugro sake kad niekuomet nera mates to ka mato ar tariasi matantys impresionistai Paciu moderniskiausiu savo laikmecio dailininku V Bugro vadino savo kolega akademista Vienas Bugro mokiniu buvo Anri Matisas kuriam Bugro pasake kad jis negali piesti ir niekuomet to neismoks Po V Bugro mirties jo autoritetas greitai smuko XX a pr kritikams ir publikai atiduodant pirmenybe impresionistines ir modernistines dailes kurejams Apie 1950 m V Bugro paveikslai buvo pardavinejami uz keleta tukstanciu JAV doleriu XX a pb demesys akademistinei dailei grįzo V Bugro paveikslu kainos virsijo milijona JAV doleriu Galerija Vyresnioji sesuo 1869 Vaizduojamuju menu muziejus Hiustonas Nimfos ir satyras 1873 Sterling ir Francine Clark meno institutas Viljamstaunas Masacusetsas Jauna mergina besiginanti nuo Eroso 1880 J Paul Getty muziejus Los Andzelas Riesutu rinkejos 1882 Detroito meno institutas Detroitas Banga 1896 privati kolekcija Mergele Marija su angelais 1900 Paryzius IsnasosHilary Spurling The Unknown Matisse A Life of Henri Matisse The Early Years 1869 1908 University of California Press 1998 p 63 64 artnews com Nuoroda tikrinta 2013 m sausio 4 d NuorodosVikiteka William Adolphe Bouguereau vaizdine ir garsine medziagaTinklalapis skirtas V Bugro Archyvuota kopija 2021 02 27 is Wayback Machine projekto V Bugro WGA tinklalapyje V Bugro artrenewal org tinklalapyje