Hazaro rezervatasIUCN Ia kategorija gamtos rezervatas Tiurkmenbaši įlankos pakrantėVieta TurkmėnijaArtimiausia didesnė g
Hazaro rezervatas

Hazaro rezervatas | |
---|---|
IUCN Ia kategorija (gamtos rezervatas) | |
Tiurkmenbaši įlankos pakrantė | |
Vieta: | Turkmėnija |
Artimiausia didesnė gyvenvietė: | Tiurkmenbaši |
Hazaro rezervatas | |
Koordinatės: | 39°00′0″ š. pl. 53°02′0″ r. ilg. / 39.00000°š. pl. 53.03333°r. ilg. |
Plotas: | 2679,6 km² |
Įkurtas: | 1932 m. |
Hazaro valstybinis gamtinis rezervatas (turkm. Hazar döwlet tebigy goraghanasy) – saugoma gamtos teritorija vakarų Turkmėnistane, Balkano velajate, Kaspijos jūros pakrantėje. Susideda iš 3 dalių – Hazaro (seniau Čelekeno) ruožo Tiurkmenbaši įlankos pakrantėse, Esenguli ruožo ir salos.
Rezervatas įsteigtas 1932 m., siekiant išsaugoti sekliavandenių Kaspijos jūros įlankų gamtą su flamingų žiemavietėmis. Iki 1968 m. vadintas Gasan Kuli visasąjunginiu ornitologiniu rezervatu (rus. Всесоюзный Гасан-Кулийский орнитологический заповедник), iki 1994 m. – Krasnovodsko ornitologiniu rezervatu.
Šiaurinė rezervato dalis apima Tiurkmenbaši, , 1 km pločio jų pakrantės ruožą ir ; plotas 1920 km², iš jų 1800 km² akvatorijos. Pietinę dalį sudaro 80 km ilgio, 7 km pločio Kaspijos jūros pakrantės juosta, buvusių Gasan Kulio įlankos ir Didžiojo Delilio ežero teritorija, Mažojo Delilio ežeras ir Atreko salpa; plotas 690 km². Įlankos druskingos, seklios, nuo Kaspijos jūros atskirtos siauros Tiurkmenbaši nerijos. Pietinės dalies ežerai gėli. Daug pelkių. Kritulių 100–150 mm per metus.
Rezervato įlankų ir nerijų pakrantės gausiai apaugusios nendrėmis ir švendrais, giliau sausumoje – dykumų augalija. Aptikti 42 rūšių žinduoliai, 30 rūšių ropliai, daugiau kaip 280 rūšių paukščiai. Įlankose žiemoja daugiau kaip 160 rūšių migruojančių paukščių (antys, kirai, tilvikai, pilkosios žąsys, gulbės). Vandens telkiniuose gausu įvairių žuvų.
Nuo 1974 m. rezervatas buvo Ramsaro konvencijos saugoma šlapynė, bet po TSRS griūties tokio statuso neteko, nes Turkmėnistanas neratifikavo Ramsaro konvencijos.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 231
- Krasnovodsko rezervatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- И. С. Зонн. «Каспийская энциклопедия» (Москва, издательство «Международные отношения», 2004 год), «Х». – «Хазарский заповедник (до 1994 года – Красноводский)»
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hazaro rezervatas, Kas yra Hazaro rezervatas? Ką reiškia Hazaro rezervatas?
Hazaro rezervatasIUCN Ia kategorija gamtos rezervatas Tiurkmenbasi įlankos pakranteVieta TurkmenijaArtimiausia didesne gyvenviete TiurkmenbasiHazaro rezervatasKoordinates 39 00 0 s pl 53 02 0 r ilg 39 00000 s pl 53 03333 r ilg 39 00000 53 03333Plotas 2679 6 km Įkurtas 1932 m Hazaro valstybinis gamtinis rezervatas turkm Hazar dowlet tebigy goraghanasy saugoma gamtos teritorija vakaru Turkmenistane Balkano velajate Kaspijos juros pakranteje Susideda is 3 daliu Hazaro seniau Celekeno ruozo Tiurkmenbasi įlankos pakrantese Esenguli ruozo ir salos Rezervatas įsteigtas 1932 m siekiant issaugoti sekliavandeniu Kaspijos juros įlanku gamta su flamingu ziemavietemis Iki 1968 m vadintas Gasan Kuli visasajunginiu ornitologiniu rezervatu rus Vsesoyuznyj Gasan Kulijskij ornitologicheskij zapovednik iki 1994 m Krasnovodsko ornitologiniu rezervatu Siaurine rezervato dalis apima Tiurkmenbasi 1 km plocio ju pakrantes ruoza ir plotas 1920 km is ju 1800 km akvatorijos Pietine dalį sudaro 80 km ilgio 7 km plocio Kaspijos juros pakrantes juosta buvusiu Gasan Kulio įlankos ir Didziojo Delilio ezero teritorija Mazojo Delilio ezeras ir Atreko salpa plotas 690 km Įlankos druskingos seklios nuo Kaspijos juros atskirtos siauros Tiurkmenbasi nerijos Pietines dalies ezerai geli Daug pelkiu Krituliu 100 150 mm per metus Rezervato įlanku ir neriju pakrantes gausiai apaugusios nendremis ir svendrais giliau sausumoje dykumu augalija Aptikti 42 rusiu zinduoliai 30 rusiu ropliai daugiau kaip 280 rusiu pauksciai Įlankose ziemoja daugiau kaip 160 rusiu migruojanciu pauksciu antys kirai tilvikai pilkosios zasys gulbes Vandens telkiniuose gausu įvairiu zuvu Nuo 1974 m rezervatas buvo Ramsaro konvencijos saugoma slapyne bet po TSRS griuties tokio statuso neteko nes Turkmenistanas neratifikavo Ramsaro konvencijos SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 231 Krasnovodsko rezervatas Visuotine lietuviu enciklopedija T X Khmerai Krelle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 I S Zonn Kaspijskaya enciklopediya Moskva izdatelstvo Mezhdunarodnye otnosheniya 2004 god H Hazarskij zapovednik do 1994 goda Krasnovodskij