Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Hieraaetus mooreiHasto sakalinio erelio kaukolėBūklėIšnykusi rūšisMokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas
Hasto sakalinis erelis
| † Hieraaetus moorei | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Hasto sakalinio erelio kaukolė | ||||||||||||||||
| Būklė | ||||||||||||||||
Išnykusi rūšis | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Hieraaetus moorei , 1872 | ||||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||||
|
Hasto sakalinis erelis, arba milžiniškasis Hasto erelis (Hieraaetus moorei) – vanaginių paukščių (Falconiformes) būrio, suopių (Buteoninae) pošeimio išnykusi plėšriųjų paukščių rūšis.
Buvęs paplitimas
Buvo paplitę Naujosios Zelandijos Pietų saloje.
Pavadinimas ir mokslinė klasifikacija
Hasto sakalinį erelį pirmasis apibūdino Julius fon Hastas () 1870 metais, ją pavadindamas Harpagornis moorei, pagal Džordžą Henrį Morą (George Henry Moore), kuriam priklausiančiame žemės sklype Glenmark Estate aptiko šio paukščio kaulus. Genties pavadinimas Harpagornis kilo nuo gr. harpax – reiškiančio rajus, plėšrus, grobuoniškas, ir gr. ornis – reiškiančio paukštis.
Deoksiribonukleorūgšties (DNR) analizės išvados parodo, kad Hasto sakaliniams ereliams artimiausi yra dabar gyvenantys nykštukiniai sakaliniai (Hieraaetus pennatus) ir (Hieraaetus morphnoides), nuo kurių atsiskyrė maždaug prieš 700 000-1,8 mln. metų. Per šį laiką dešimt ar penkiolika kartų padidėjo jų masė ir tai žinomi bene greičiausi stuburinių (Vertebrata) potipyje evoliucijos pokyčiai pasitaikę šioje rūšyje.
Kūno išmatavimai, svoris ir bendras apibūdinimas
Nors per visą Žemės istoriją yra gyvenusių kur kas stambesnių plėšriųjų paukščių rūšių nei Hasto sakaliniai ereliai, bet jeigu juos lyginti su visomis iki šiol išlikusiomis plėšriųjų paukščių sąraše esančiomis rūšimis, jie visus juos pranoksta visais didesniais išmatavimais. Jų kūno svoris ir kiti matmenys truputį pranoko dabar gyvenančių pačių stambiausių vanaginių (Accipitridae) ir amerikinių grifų (Cathartidae) plėšriųjų paukščių šeimose esančias rūšis. Patelės svėrė 10–15 kg, o patinai 9–12 kg. Pagal kito šaltinio duomenis, patelės svėrė virš 16,5 kg. Nepaisant jų stambaus kūno, jie turėjo palyginus neilgus sparnus – nuo vieno iki kito išskėsto sparno galo ilgis buvo apie 2,6–3 m. Toks sparnų ilgis labai panašus į dabar gyvenančių vienų stambiausių suopių (Buteoninae) pošeimio paukščių kaip, kad (Aquila audax), kilniųjų erelių (Aquila chrysaetos), kautyninių erelių (Polemaetus bellicosus), baltapečių jūrinių erelių (Haliaeetus pelagicus) išskėstų sparnų tarpugalius, nors kurių kūno dydis milžiniškiems Hasto ereliams prilygsta tik keturiasdešimt procentų. Palyginus trumpų sparnų ilgis paaiškinamas prisitaikymu aplinkoje, kad tai jiems padėjo medžioti kitus gyvūnus Naujosios Zelandijos tankiuose krūmynuose ir miškuose. Didžiausi suopių (Buteoninae) pošeimyje paukščiai kaip harpijos (Harpia harpyja) ir ereliai beždžionėdžiai (Pithecophaga jefferyi) - gyvenantys ir medžiojantys miškuose, taip pat turi kur kas trumpesnius sparnus, lyginant su jų kūno matmenimis.
Šių erelių kojų ir sparnų stiprūs raumenys leisdavo jiems vien tik pašokus pakilti nuo žemės skrydžiui, nepaisant jų sunkaus kūno svorio. Jų patelės turėjo plačią, 50 cm ilgio uodegą ir tai kompensuodavo jų neilgus sparnus bei padėdavo pakilti. Bendras patelių kūno ilgis siekė 1,4 m, stovinčių aukštis – 90 cm ar daugiau.
Medžioklė ir mityba
Medžiodavo labai didelius, neskraidančius paukščius, įskaitant moa (Dinornithiformes), kurie svėrė penkiolika kartų daugiau nei patys Hasto sakaliniai ereliai. Kaip manoma, moa paukščius užpuldavo skrisdami 80 km/val. greičiu ir čiupdavo auką už dubens su galingais nagais, ir tuo pačiu momentu snapu kirsdavo į galvą arba kaklą.
Maorių legendos
Kaip manoma, maorių legendose Hasto milžiniškieji ereliai minimi „Pouakai“, „Hokioi“ ar „Hakawai“. Kai kuriose maorių legendose teigiama, kad „Pouakai“ nužudydavo žmones, kas anot dabartinių mokslininkų galėjo būti realu, jeigu „Pouakai“ ir reikšdavo šią erelių rūšį.
Išnykimo priežastys
Hasto sakaliniai ereliai išnyko apie 1400 metus, kada jų pagrindinis medžioklės ir maisto objektas – neskraidantys, iki 400 kg sveriantys moa (Dinornithiformes) paukščiai buvo išmedžioti atsikėlusių į Naująją Zelandiją 1250–1300 metais pirmųjų žmonių (maorių), o šių erelių apgyvendinti tankūs miškai buvo apretinti, iškirsti, išdeginti. Taip pat jeigu remiantis maorių legendomis, kad Hasto sakaliniai ereliai nužudydavo ir lesdavo žmones, tad galima prielaida, kad juos dėl šių priežasčių maoriai galutinai galėjo ir išnaikinti. Galima tik numanyti smūgio jėgą, kada 80 km/val greičių netikėtai, ant nepasiruošusios aukos krenta ir kerta snapu tokio didelio svorio paukštis – taip lengvai galėjo nužudyti ne tik senolius ar vaikus, bet ir suaugusiuosius. Žinoma turėdami rankoje ginklą ir pastebėję šio erelio antpuolį, maoriai galėdavo lengvai apsiginti.
Taip pat skaitykite
- Dynatoaetus gaffae
- Pasaulio stambiausių plėšriųjų paukščių rūšių sąrašas
Šaltiniai
- Brathwaite, D. H. (December 1992). „Notes on the weight, flying ability, habitat, and prey of Haast's Eagle (Harpagornis moorei)“ (PDF). Notornis. Ornithological Society of New Zealand. 39 (4): 239–247. Suarchyvuotas originalas (PDF) 19 January 2012. Nuoroda tikrinta 26 January 2014.
- Worthy, T. & Holdaway, R., The Lost World of the Moa: Prehistoric Life of New Zealand. Indiana University Press (2003), ISBN 978-0253340344
Nuorodos
- nhm.ac.uk / The world's largest eagle hunted unlike any other bird of prey; By James Ashworth, Natural History Museum; First published 1 December 2021 | anglų kalba
- newsroom.unsw.edu.au / Research backs legend of man-eating bird; ; 22 Sep 2009 | anglų k.
- nzherald.co.nz / Maori legend of man-eating bird is true; By Paul Rodgers, 13 Sep, 2009 | anglų k.
- nzbirds.com / Pouakai, the Haast eagle | anglų k.
- nzconservationtrust.org.nz / New Zealand Eagle Harpagornis moorei Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto. | anglų k.
- wingspan.co.nz / Haast’s eagle What did Haast's eagle look like? | anglų k.
- icr.org / Child-Eating Eagle No Longer a Myth; BY BRIAN THOMAS, PH.D., SEPTEMBER 24, 2009. (Kūrinijos tyrimų institutas) | anglų k.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hasto sakalinis erelis, Kas yra Hasto sakalinis erelis? Ką reiškia Hasto sakalinis erelis?
Hieraaetus mooreiHasto sakalinio erelio kaukoleBukleIsnykusi rusisMoksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Vanaginiai pauksciai Accipitriformes Seima Vanaginiai Accipitridae Poseimis Suopiai Buteoninae Gentis Hieraaetus Rusis Hasto sakalinis erelis Hieraaetus moorei BinomasHieraaetus moorei 1872SinonimaiHarpagornis moorei Haast 1872 Hasto sakalinis erelis arba milziniskasis Hasto erelis Hieraaetus moorei vanaginiu pauksciu Falconiformes burio suopiu Buteoninae poseimio isnykusi plesriuju pauksciu rusis Hasto sakaliniu ereliu paveikslelio virsuje ir dabar gyvenanciu ju artimiausiu giminaiciu Hieraaetus morphnoides koju palyginimaiHasto sakalinis erelis puola moa Dinornithiformes Sis ekspozicinis modelis įrengtas Naujosios Zelandijos Velingtono Te Papa Tongarewa muziejujeBuves paplitimasBuvo paplite Naujosios Zelandijos Pietu saloje Pavadinimas ir moksline klasifikacijaHasto sakalinį erelį pirmasis apibudino Julius fon Hastas 1870 metais ja pavadindamas Harpagornis moorei pagal Dzordza Henrį Mora George Henry Moore kuriam priklausianciame zemes sklype Glenmark Estate aptiko sio paukscio kaulus Genties pavadinimas Harpagornis kilo nuo gr harpax reiskiancio rajus plesrus grobuoniskas ir gr ornis reiskiancio paukstis Deoksiribonukleorugsties DNR analizes isvados parodo kad Hasto sakaliniams ereliams artimiausi yra dabar gyvenantys nykstukiniai sakaliniai Hieraaetus pennatus ir Hieraaetus morphnoides nuo kuriu atsiskyre mazdaug pries 700 000 1 8 mln metu Per sį laika desimt ar penkiolika kartu padidejo ju mase ir tai zinomi bene greiciausi stuburiniu Vertebrata potipyje evoliucijos pokyciai pasitaike sioje rusyje Kuno ismatavimai svoris ir bendras apibudinimasNors per visa Zemes istorija yra gyvenusiu kur kas stambesniu plesriuju pauksciu rusiu nei Hasto sakaliniai ereliai bet jeigu juos lyginti su visomis iki siol islikusiomis plesriuju pauksciu sarase esanciomis rusimis jie visus juos pranoksta visais didesniais ismatavimais Ju kuno svoris ir kiti matmenys truputį pranoko dabar gyvenanciu paciu stambiausiu vanaginiu Accipitridae ir amerikiniu grifu Cathartidae plesriuju pauksciu seimose esancias rusis Pateles svere 10 15 kg o patinai 9 12 kg Pagal kito saltinio duomenis pateles svere virs 16 5 kg Nepaisant ju stambaus kuno jie turejo palyginus neilgus sparnus nuo vieno iki kito isskesto sparno galo ilgis buvo apie 2 6 3 m Toks sparnu ilgis labai panasus į dabar gyvenanciu vienu stambiausiu suopiu Buteoninae poseimio pauksciu kaip kad Aquila audax kilniuju ereliu Aquila chrysaetos kautyniniu ereliu Polemaetus bellicosus baltapeciu juriniu ereliu Haliaeetus pelagicus isskestu sparnu tarpugalius nors kuriu kuno dydis milziniskiems Hasto ereliams prilygsta tik keturiasdesimt procentu Palyginus trumpu sparnu ilgis paaiskinamas prisitaikymu aplinkoje kad tai jiems padejo medzioti kitus gyvunus Naujosios Zelandijos tankiuose krumynuose ir miskuose Didziausi suopiu Buteoninae poseimyje pauksciai kaip harpijos Harpia harpyja ir ereliai bezdzionedziai Pithecophaga jefferyi gyvenantys ir medziojantys miskuose taip pat turi kur kas trumpesnius sparnus lyginant su ju kuno matmenimis Siu ereliu koju ir sparnu stiprus raumenys leisdavo jiems vien tik pasokus pakilti nuo zemes skrydziui nepaisant ju sunkaus kuno svorio Ju pateles turejo placia 50 cm ilgio uodega ir tai kompensuodavo ju neilgus sparnus bei padedavo pakilti Bendras pateliu kuno ilgis sieke 1 4 m stovinciu aukstis 90 cm ar daugiau Medziokle ir mitybaMedziodavo labai didelius neskraidancius paukscius įskaitant moa Dinornithiformes kurie svere penkiolika kartu daugiau nei patys Hasto sakaliniai ereliai Kaip manoma moa paukscius uzpuldavo skrisdami 80 km val greiciu ir ciupdavo auka uz dubens su galingais nagais ir tuo paciu momentu snapu kirsdavo į galva arba kakla Maoriu legendosKaip manoma maoriu legendose Hasto milziniskieji ereliai minimi Pouakai Hokioi ar Hakawai Kai kuriose maoriu legendose teigiama kad Pouakai nuzudydavo zmones kas anot dabartiniu mokslininku galejo buti realu jeigu Pouakai ir reiksdavo sia ereliu rusį Isnykimo priezastysHasto sakaliniai ereliai isnyko apie 1400 metus kada ju pagrindinis medziokles ir maisto objektas neskraidantys iki 400 kg sveriantys moa Dinornithiformes pauksciai buvo ismedzioti atsikelusiu į Naujaja Zelandija 1250 1300 metais pirmuju zmoniu maoriu o siu ereliu apgyvendinti tankus miskai buvo apretinti iskirsti isdeginti Taip pat jeigu remiantis maoriu legendomis kad Hasto sakaliniai ereliai nuzudydavo ir lesdavo zmones tad galima prielaida kad juos del siu priezasciu maoriai galutinai galejo ir isnaikinti Galima tik numanyti smugio jega kada 80 km val greiciu netiketai ant nepasiruosusios aukos krenta ir kerta snapu tokio didelio svorio paukstis taip lengvai galejo nuzudyti ne tik senolius ar vaikus bet ir suaugusiuosius Zinoma turedami rankoje ginkla ir pastebeje sio erelio antpuolį maoriai galedavo lengvai apsiginti Taip pat skaitykiteDynatoaetus gaffae Pasaulio stambiausiu plesriuju pauksciu rusiu sarasasSaltiniaiBrathwaite D H December 1992 Notes on the weight flying ability habitat and prey of Haast s Eagle Harpagornis moorei PDF Notornis Ornithological Society of New Zealand 39 4 239 247 Suarchyvuotas originalas PDF 19 January 2012 Nuoroda tikrinta 26 January 2014 Worthy T amp Holdaway R The Lost World of the Moa Prehistoric Life of New Zealand Indiana University Press 2003 ISBN 978 0253340344Nuorodosnhm ac uk The world s largest eagle hunted unlike any other bird of prey By James Ashworth Natural History Museum First published 1 December 2021 anglu kalba newsroom unsw edu au Research backs legend of man eating bird 22 Sep 2009 anglu k nzherald co nz Maori legend of man eating bird is true By Paul Rodgers 13 Sep 2009 anglu k nzbirds com Pouakai the Haast eagle anglu k nzconservationtrust org nz New Zealand Eagle Harpagornis moorei Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto anglu k wingspan co nz Haast s eagle What did Haast s eagle look like anglu k icr org Child Eating Eagle No Longer a Myth BY BRIAN THOMAS PH D SEPTEMBER 24 2009 Kurinijos tyrimu institutas anglu k Vikiteka Hasto sakalinis erelis vaizdine ir garsine medziaga