Sofijos soboras

Šis straipsnis apie mečetę Stambule. Apie cerkvę Kijeve skaitykite straipsnyje Sofijos soboras (Kijevas). Apie muziejų Trabzone skaitykite straipsnyje Sofijos soboras (Trabzonas).

41°0′31″ š. pl. 28°58′48″ r. ilg. / 41.00861°š. pl. 28.98000°r. ilg. / 41.00861; 28.98000

Sofijos soboras
Valstybė	Turkija  (Stambulas)
Religija	islamas  (sunitų)
Tipas	mečetė
Raida
Pradėta: 346  Baigta: 360  Pakeitė religiją: 1453
Būklė	veikianti
Architektas	Izidorius Miletietis
Stilius	Bizantijos architektūra
Dydis
Aukštis: 55 m
Pasaulio paveldo objektas
(angl.) (pranc.): 356 , 1985
Vikiteka	Sofijos soboras

Sofijos soboras (gr. Αγία Σοφία − Hagia Sophia, turk. Ayasofya) − buvusi Konstantinopolio stačiatikių patriarcho bazilika, vėliau − mečetė ir muziejus Stambule (Turkija). Jis garsus dėl savo kupolo, kuris laikomas Bizantijos architektūros įkūnijimu. Sofijos soboras buvo didžiausia katedra pasaulyje iki 1520 m., kai buvo baigta viduramžių Sevilijos katedra

Nors kartais tvirtinama, kad soboras skirtas Šv. Sofijai, pilnas bažnyčios pavadinimas yra Dievo Šventos Išminties bažnyčia (gr. – Ναός τῆς Ἁγίας τοῦ Θεοῦ Σοφίας). Tad bažnyčia skirta išminčiai (graikiškai sofija), o ne kuriai nors šventajai.

Dabartinį pastatą pastatė 532–537 m. įsakius Bizantijos imperatoriui Justinianui I ir iš tiesų buvo trečioji Šventos Išminties bažnyčia, užėmusi tą vietą (pirmos dvi buvo sugriautos per maištus). Ją kūrė du architektai: Izidoras Miletietis ir Artemijus Tralietis. Bažnyčiai priklausė daugybė šventų relikvijų ir tarp kitų dalykų joje buvo 15 metrų ilgio sidabrinėmis ikonomis puošta siena (iconostasis). Apie tūkstantį metų ši bažnyčia buvo Rytų Ortodoksų Bažnyčios centras.

1453 m. Konstantinopolį užgrobė Osmanų imperija (Konstantinopolio žlugimas) ir sultonas Mehmedas II įsakė pastatą padaryti mečete. Varpai, altorius, ikonostasas ir šventieji indai buvo pašalinti, o dauguma mozaikų ilgainiui buvo užteptos. Osmanams valdant atsirado mihrabas, minbaras ir keturi minaretai soboro išorėje.

500 metų išbuvęs pagrindine Stambulo mečete, Sofijos soboras buvo daugelio kitų osmanų mečečių modelis. Pvz.: Sultono Ahmedo mečetė, Şahzadė mečetė, Suleimanijos mečetė ir Rüstem pašos mečetė.

Soboras buvo mečete iki 1934 m., kai M. K. Atatiurko nurodymu tapo pasaulietinės Turkijos respublikos muziejumi.

1985 m. Sofijos soboras, su kitais senojo Stambulo objektais, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

2020 m. liepos 10 d. Turkijos teismas pripažino Sofijos soboro pavertimą 1934 m. muziejumi neteisėtu, pastatui grįžo mečetės statusas.

Galerija

• Islamiškas mihrabas
• Antrų grindų marmuras
• Apsidė
• Vienas iš runų įrašų Sofijos sobore, kurį tikriausiai paliko Variagų sargybos narys.
• Kupolas
• Šv. Gregorijaus Taumaturgo stela, kuriai priskiriamos stebuklingos galios.
• Išorė
• Vienas iš serafimų kupole
• Vidaus vaizdas (2007 m.) su pastoliais, skirtais pagrindinio kupolo restauracijai.

Išnašos

1. Emporis: Haghia Sophia
2. CNN News
3. UNESCO svetainė
4. CNN News

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Sofijos soboras, Kas yra Sofijos soboras? Ką reiškia Sofijos soboras?