Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gyvumas kalbotyroje semantinis kategorinis vardažodžio požymis grindžiamas kalbos vartotojų suvokimu kaip klasifikuoti o
Gyvumas (kalbotyra)
Gyvumas kalbotyroje – semantinis kategorinis vardažodžio požymis, grindžiamas kalbos vartotojų suvokimu kaip klasifikuoti objekto atžvilgiu, apie kurį kalbama, daiktavardžius ir įvardžius: nuo besąlygiškai gyvų (žmogus, šuo, uodas) iki visiškai negyvų (akmuo, stulpas, begalybė), taip pat neaplenkiant tam tikros imties tarpinių atvejų (tuopa, klasė, ūmėdė). Esama hipotezės, kad gyvųjų ir negyvųjų dalykų priešprieša – tai universali hierarchinė skalė, kurioje žmonės iškeliami aukščiau už gyvūnus, tada eina augalai, stichijos, konkretūs objektai, abstraktūs dalykai. Vardažodžių ir asmenų klasėje galima išskirti savą mikrohierarchiją, kurios viršūnėje yra pirmojo ir antrojo asmenų įvardžiai.
Toks kategorinis skirstymas tam tikromis ypatybėmis gali reikštis kalbos leksikoje, sintaksėje, bet dažniau kalbininkai nurodo gyvumo morfologines ir žodžių darybos apraiškas, pavyzdžiui, jos matomos japonų kalboje, daugumoje rytų ir vakarų slavų kalbų. Šiuo atveju gyvumas/negyvumas vertinamas kaip nominatyvinė žodžio klasifikavimo gramatinė ir žodžių darybos kategorija, kas teoriniu atžvilgiu gana įdomu, nes formali šių kategorijų požymių raiška apskritai yra perteklinė, nes gyvųjų ir negyvųjų objektų skirtumas yra ir taip iš anksto žinomas ir sisteminio patvirtinimo gramatinėmis priemonėmis nereikalauja. Semantiškai gyvumas susijęs su kitomis kategorinėmis koncepcinėmis opozicijomis: aktyvumu/pasyvumu, kryptingumu/stichiškumu. Skirstymas į gyvuosius (aktyviuosius) ir negyvuosius (pasyviuosius) objektus aktyvinėse kalbose yra pagrindinis.
Rusų kalboje gyvųjų vyriškosios giminės daiktavardžių galininkas sutampa su kilmininku, negyvųjų – su vardininku. Šioje kalbose turimi du įvardžiai: кто (kto)? 'kas? (su gyva)' ir что (čto)? 'kas? (su negyva)'. Anglų kalboje vartojami skirtingi įvardžiai who? 'kas? (su gyva)' ir what? 'kas? (su negyva)'. Skirtingi įvardžiai turimi ir finougrų kalbose, pavyzdžiui, kaip lyvių kalboje kis? 'kas? (su gyva)' ir mis? 'kas? (su negyva)'.
Išnašos
- Yamamoto, Mutsumi (2006). Agency and impersonality: Their linguistic and cultural manifestations. Amsterdam: J. Benjamins Pub. Co. p. 36.
Literatūra
- Виноградов В. А. (1990). „Одушевлённости — неодушевлённости категория“. Лингвистический энциклопедический словарь. М.: СЭ: 342–343.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gyvumas (kalbotyra), Kas yra Gyvumas (kalbotyra)? Ką reiškia Gyvumas (kalbotyra)?
Gyvumas kalbotyroje semantinis kategorinis vardazodzio pozymis grindziamas kalbos vartotoju suvokimu kaip klasifikuoti objekto atzvilgiu apie kurį kalbama daiktavardzius ir įvardzius nuo besalygiskai gyvu zmogus suo uodas iki visiskai negyvu akmuo stulpas begalybe taip pat neaplenkiant tam tikros imties tarpiniu atveju tuopa klase umede Esama hipotezes kad gyvuju ir negyvuju dalyku priespriesa tai universali hierarchine skale kurioje zmones iskeliami auksciau uz gyvunus tada eina augalai stichijos konkretus objektai abstraktus dalykai Vardazodziu ir asmenu klaseje galima isskirti sava mikrohierarchija kurios virsuneje yra pirmojo ir antrojo asmenu įvardziai Toks kategorinis skirstymas tam tikromis ypatybemis gali reikstis kalbos leksikoje sintakseje bet dazniau kalbininkai nurodo gyvumo morfologines ir zodziu darybos apraiskas pavyzdziui jos matomos japonu kalboje daugumoje rytu ir vakaru slavu kalbu Siuo atveju gyvumas negyvumas vertinamas kaip nominatyvine zodzio klasifikavimo gramatine ir zodziu darybos kategorija kas teoriniu atzvilgiu gana įdomu nes formali siu kategoriju pozymiu raiska apskritai yra pertekline nes gyvuju ir negyvuju objektu skirtumas yra ir taip is anksto zinomas ir sisteminio patvirtinimo gramatinemis priemonemis nereikalauja Semantiskai gyvumas susijes su kitomis kategorinemis koncepcinemis opozicijomis aktyvumu pasyvumu kryptingumu stichiskumu Skirstymas į gyvuosius aktyviuosius ir negyvuosius pasyviuosius objektus aktyvinese kalbose yra pagrindinis Rusu kalboje gyvuju vyriskosios gimines daiktavardziu galininkas sutampa su kilmininku negyvuju su vardininku Sioje kalbose turimi du įvardziai kto kto kas su gyva ir chto cto kas su negyva Anglu kalboje vartojami skirtingi įvardziai who kas su gyva ir what kas su negyva Skirtingi įvardziai turimi ir finougru kalbose pavyzdziui kaip lyviu kalboje kis kas su gyva ir mis kas su negyva IsnasosYamamoto Mutsumi 2006 Agency and impersonality Their linguistic and cultural manifestations Amsterdam J Benjamins Pub Co p 36 LiteraturaVinogradov V A 1990 Odushevlyonnosti neodushevlyonnosti kategoriya Lingvisticheskij enciklopedicheskij slovar M SE 342 343