Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gonzalo GuerreroGonsalo Gerero atminimo statula Kintana RoGimė XV a Mirė 1536 m Gonsalas Gereras taip pat dar žinomas ka
Gonsalas Gereras
| Gonzalo Guerrero | |
|---|---|
| Gonsalo Gerero atminimo statula , Kintana Ro | |
| Gimė | ~XV a. |
| Mirė | ~1536 m. |
Gonsalas Gereras (taip pat dar žinomas kaip Gonsalas Marineras, de Aroka ar de Arosa; g. apie 1470 m. , Ispanijoje – 1536 m. rugpjūčio 13 d.) buvo jūreivis, pirmasis europietis, ispanas, tapęs ikikolumbinės majų civilizacijos nariu ir susilaukęs pirmųjų istorijoje metisų vaikų (indėniškos kilmės palikuonių).
Po laivo katastrofos ties Jukatano pusiasaliu, Gereras buvo paimtas įkaitu vietinių majų, tačiau ilgainiui, gyvendamas jų tarpe, paprastas jūreivis tapo gerbiamu ir tituluotu indėnų kariu.
Biografija
1511 metais, su penkiolika kitų įgulos narių plaukdamas iš Panamos į Santo Domingą, Gereras patyrė laivo katastrofą. Iš sudužusio laivo išsigelbėjo visi jo keliautojai ir maždaug dvi savaites gelbėjimosi valtimis plaukė pasroviui Jukatano pusiasaliui, kol pasiekė dabartinės Kintana Ro krantus. Ten juos iškart sučiupo pakrantėje gyvenantys vietiniai majai.
Keli įgulos nariai beveik iš karto buvo paaukoti, kiti įkalinti. Šiems pavyko pasprukti, tačiau juos ir vėl sugavo kiti majų valdovai. Galų gale apie 1519-uosius metus, kai Ispanijos sosto įgaliotas konkistadoras Hernanas Kortesas pradėjo Meksikos užkariavimą, gyvi išliko tik du ispanai: Gonsalas Gereras, tapęs žinomu ir gerbiamu majų kariu bei gavęs kasiko titulą, ir Cheronimas de Agilaras. Gereras buvo vedęs turtingą majų moterį ir turėjo tris pirmuosius metisų kilmės vaikus.
Iš Kubos atvykęs į Kosumelį, Kortesas išgirdo gandus apie du ispanus, laisvai gyvenančius indėnų tarpe, ir per majų pasiuntinį į žemyną jiems nusiuntė kvietimą prisidėti prie rengiamo Naujojo pasaulio užkariavimo. Agilaras iš karto sutiko ir, kartu su garsiąja Dona Marina, tapo vertėju iš indėnų kalbos. Agilaras bandė įkalbėti Gererą prisidėti prie Korteso siekių ir, kai nepavyko, net apeliavo į krikščionių tikėjimą, kurį Gereras kaip ispanas priėmė, tačiau pastarasis nė už ką nesutiko palikti šeimos ir paslapčia išduoti draugų. Šiais laikais įvairūs istorikai savo šaltiniuose mini, esą Gereras per aštuonerius metus jau buvo tiek dvasiškai, tiek kultūriškai įsiliejęs į indėnų gretas ir per daug pripratęs prie jų gyvenimo, todėl niekuomet (pasak Bernalio Diaso del Kastiljo, net ir pripažinęs prigimtinę krikščionybę) nebūtų jų išdavęs ir palikęs, ir iki galo kovotų už vietinių indėnų laisvę.
Sužinojęs, kad Gereras yra Čektumalos gynybos vadas, vienas iš Korteso leitenantų Franciskas de Montechas jam išsiuntė ilgą laišką, kuriame bandė įkalbėti jį prisijungti prie Korteso armijos: Montechas Gererui nuolaidžiai įsiteikinėjo, bet taip pat ir demagogiškai reikalavo prisiimti atsakomybę už krikščionių tikėjimą, neišduoti krikščionybės ir ispanų „barbarams“. Montechas Gererui pasiūlė savo draugystę ir asmeninį palankumą prieš ispanų karūną bei neliečiamumą. Gereras maloniai atsakė, bet iš tikrųjų, tuo tarpu, kai ispanai žengė žemyno gilumon, slapčia įspėjo majus ir ėmė ruoštis kovai su įsibrovėliais iš Senojo žemyno. Jis vadovavo majų pulkams kovose prieš tokius stiprius Korteso leitenantus kaip Pedras de Alvaradas ir Panamos gubernatorių Pedrariją Davilą. Vienas pagrindinių Alvarado tikslų per Hondūro kampaniją ir buvo sučiupti Gererą.
Apie Gonsalo Gerero žūtį 1532 metais pranešė Montecho leitenantai Avila ir Luchonas. 1536 m. rugpjūčio 14 d. Andreso de Cerecedos laiške Ispanijos karaliui minima apie tų pačių metų birželį įvykūsį mūšį tarp Pedro de Alvarado ir vietinio hondūriečių valdovo Kikumbos, po kurio, mūšio lauke, rastas keistai atrodančio, išsitatuiravusio ir nuogo, bet ne indėno, o ispano, kūnas. Pasak Cerecedos, minėtasis ispanas metų pradžioje į Kikumbos valdytą Tikamajos miestą iš Čektumalos atplaukęs su penkiasdešimčia karo kanojų, kad pastarajam padėtų apsiginti nuo ispanų. Ir nors laiške nužudytąjį Cereceda vadina Gonsalu Aroka, didžioji dauguma dabartinių istorikų neabejoja, jog tai buvęs Gereras.
Palikimas
Iki šių dienų nėra išlikę nei vieno Gonsalo Gerero rašytinio šaltinio, tiesioginių įrodymų, jog toks žmogus išties gyveno, priėmė ikikolumbinės indėnų civilizacijos papročius ir kovėsi šalia jų prieš užkariautojus. Cheronimas de Agilaras pasakojo, kad tuokart majai jį sučiupo kartu su Gereru. Kortesas su pastaruoju per pasiuntinį apsikeitė laiškais, tačiau akis į akį nesusitiko. Bernalis Diasas del Kastiljas, per užkariavimą keliaudamas kartu su Kortesu, jokių naujų šaltinių, daugiau liudijančių apie Gerero buvimą, nepateikia, išskyrus jau turimus konkistadoro užrašus, laiškus ir užkariavimo metraščius. Cereceda Gerero lavoną surado Hondūro mūšio lauke, tačiau tiesiogiai su juo niekada nebendravo ir rašydamas karaliui laišką apie ilgai ieškoto karūnos išdaviko mirtį, rėmėsi tik jau žinomais faktais apie Gererą ir savo bei aplinkinių prielaidomis. Tiesioginiai ispanų bandymai aprašyti užkariavimo eigą kronikose užbaigti tik XVI a. pab. – XVII a. pr. Gonsalas Gereras paminėtas ir Hereros šaltiniuose, tačiau jie net labiau netikslesni negu dabartinių autorių darbai.
Taigi dėl visų išvardintų priežasčių, kai kuriems rašytojams ir istorikams, Gonsalas Gereras bei jo egzistavimas tapo abejotinu ir dar tebesprendžiamu klausimu. Yra Meksikos komiksų rašytojų ir netgi rimtų istorikų, kurie Gererą vaizduoja kaip satanistišką XVI a. ispanų figūrą, indėnų kulto garbintoją arba moderniosios Meksikos įkūrėją. Dar kiti teigia, neva Gereras išvis tebuvo Agilaro vaizduotės vaisius, sukurta asmenybė, norint įrodyti jo paties ištikimybę Kortesui, Ispanijos karūnai ir krikščionybei.
Moksliškesnis, nors ne tiek tedaugiau vertinamas tarp istorikų, šių laikų istorikės rašytojos šaltinis daro išvadą, kad nors ir yra pirminių bei antrinių, t. y. netiesioginių, apybraižų, aprašančių Gerero istoriją kolonijiniais laikais, šiomis dienomis tarp paprastų žmonių jis tapo politine ir literatūrine ikona, ir iš istorinio konteksto įgavo nacionalinio mito pobūdį; kronikininkams Gereras patiko, nes nacionalinėje plotmėje tapo puikiausiu pavyzdžiu, įkūnijančiu išankstinį paslaptingą tautinį ir kultūrinės dvasios ryšį, siejantį Europos kolonizatorius ir Amerikos vietinius gyventojus. Be jokios abejonės, daugeliu atvejų remiantis minėtomis istorinėmis apybraižomis, aprašančiomis Gererą, mokslininkams nebelieka beveik jokių klausimų dėl Gerero gyvenimo ir, tuo labiau, paties jo egzistavimo XVI a., nors autorės istorikės Rozos M. Meler esė išdėstytos mintys nacionalinio folkloro pagrindu yra labiausiai pripažįstamos ir, jei nebūtų jokių pirminių patikimų šaltinių apie Gerero gyvavimą, labiausiai tikėtinos.
Iš kitų darbų, aprašančių Gerero gyvenimą, visiškai remiantis jau esančiais šaltiniais (pvz., apie tris Gerero ir indėnės vaikus), geriausiu tebelaikomas Eugenijaus Agiro darbas „Gonzalo Guerrero: Novela historica“ (liet. Gonsalas Gereras: istorinė novelė), išleistas 1980 metais Meksikoje. Kūrinys tapo nacionaliniu bestseleriu ir 1981 m. laimėjo Tarptautinės Paryžiaus Akademijos sidabro medalio apdovanojimą. Kitą populiaresnę knygą apie Gerero ir Agilaro gyvenimus ir jų reikšmę XVI a. istoriniame kontekste, 1999 metais parašė ir Meksikoje išleido Alanas Klarkas; jo darbas pavadintas „Guerrero and Heart's Blood“ (liet. Gereras ir širdies kraujas).
Taip pat skaitykite
Išnašos
- Ispaniškai: „Hermano Aguilar, yo soy casado y tengo tres hijos. Tienenme por cacique y capitán, cuando hay guerras, la cara tengo labrada, y horadadas las orejas. ¿Que dirán de mi esos españoles, si me ven ir de este modo? Idos vos con la bendición de Dios, que ya veis que estos mis hijitos son bonitos, y dadme por vida vuestra de esas cuentas verdes que traeis, para darles, y diré, que mis hermanos me las envían de mi tierra.“
Lietuviškai: „Broli Agilarai, aš esu susituokęs ir turiu tris vaikus, kurie mano, jog aš esu valdovas, ir laiko mane kariu. Mano veidas išpieštas tatuiruotėmis, ausyse įverti auskarai. Ką pasakytų ispanai, mane šitokį pamatę? Eik ir telaimina tave Dievas, nes tu pamatei, kokie gražūs mano vaikai. Prašau, duok man keletą tų karoliukų (rožančių – aut. past.), kuriuos atsinešei su savimi ir perdavęs juos savo vaikams aš pasakysiu, jog juos man atsiuntė mano broliai iš gimtosios šalies.“
Be abejo, nors Agilaras tarp indėnų buvo laisvas, jų pačių požiūris į jį nebuvo labai teigiamas. Tai paliudija Gerero žmonos atsakymas jam, kai šis pakviečia Gererą palikti žmoną su vaikais ir išvykti pas užkariautoją Kortesą: „Kodėl šis vergas atvyko čia išsivesti mano vyro? Keliauk sau ir daugiau su juo nešnekėk.“ Agilaras, ne taip kaip Gereras, tarp indėnų neužėmė jokios aiškios padėties ir nepaisant to, jog buvo bendrakeleiviai, jo su Gereru nesiejo draugystės ryšiai; galbūt tik išlikęs tautinio tapatumo jausmas. - Atsakydamas į Montecho laišką, Gereras kitoje jo pusėje užrašė: „Nesvarbu, jog turiu indėnę žmoną ir su ja suturėjau tris vaikus, aš prisimenu Dievą, ir jūs, sere, bei ispanai visuomet būsite mano draugai.“
- Rose-Anna M. Mueller. From Cult to Comics: The Representation of Gonzalo Guerrero as Cultural Hero in Mexican Popular Culture, A Twice-Told Tale: Reinventing the Encounter in Iberian/Iberian American Literature and Film. University of Delaware Press, 2001.
Šaltiniai
- Gonzalo Fernández de Oviedo. Historia General y Natural de las Indias, Book XXXII, Chapter VI. Madridas, 1851.
- Robert S. Chamberlain. Conquest and Colonization of Yucatan 1517–1550. Vašingtonas, 1947.
- Bernal Díaz del Castillo. Historia Verdadera de la Conquista de la Nueva España. Madridas, 1992.
- J. Ignacio Rubio Mañé. Archivo de la historia de Yucatán, Campeche y Tabasco, 3 vols. Meksikas, 1942.
- Alan Clark. Guerrero & Heart's Blood. 1990.
- Walter F. Morris. Living Maya. 1990. ISBN 0-8109-2745-4
- Santiago Juan-Navarro, Theodore Robert Young. A Twice-Told Tale: Reinventing the Encounter in Iberian/Iberian American Literature and Film. University of Delaware Press, 2001. ISBN 0-87413-733-0
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gonsalas Gereras, Kas yra Gonsalas Gereras? Ką reiškia Gonsalas Gereras?
Gonzalo GuerreroGonsalo Gerero atminimo statula Kintana RoGime XV a Mire 1536 m Gonsalas Gereras taip pat dar zinomas kaip Gonsalas Marineras de Aroka ar de Arosa g apie 1470 m Ispanijoje 1536 m rugpjucio 13 d buvo jureivis pirmasis europietis ispanas tapes ikikolumbines maju civilizacijos nariu ir susilaukes pirmuju istorijoje metisu vaiku indeniskos kilmes palikuoniu Po laivo katastrofos ties Jukatano pusiasaliu Gereras buvo paimtas įkaitu vietiniu maju taciau ilgainiui gyvendamas ju tarpe paprastas jureivis tapo gerbiamu ir tituluotu indenu kariu Biografija1511 metais su penkiolika kitu įgulos nariu plaukdamas is Panamos į Santo Dominga Gereras patyre laivo katastrofa Is suduzusio laivo issigelbejo visi jo keliautojai ir mazdaug dvi savaites gelbejimosi valtimis plauke pasroviui Jukatano pusiasaliui kol pasieke dabartines Kintana Ro krantus Ten juos iskart suciupo pakranteje gyvenantys vietiniai majai Keli įgulos nariai beveik is karto buvo paaukoti kiti įkalinti Siems pavyko pasprukti taciau juos ir vel sugavo kiti maju valdovai Galu gale apie 1519 uosius metus kai Ispanijos sosto įgaliotas konkistadoras Hernanas Kortesas pradejo Meksikos uzkariavima gyvi isliko tik du ispanai Gonsalas Gereras tapes zinomu ir gerbiamu maju kariu bei gaves kasiko titula ir Cheronimas de Agilaras Gereras buvo vedes turtinga maju moterį ir turejo tris pirmuosius metisu kilmes vaikus Is Kubos atvykes į Kosumelį Kortesas isgirdo gandus apie du ispanus laisvai gyvenancius indenu tarpe ir per maju pasiuntinį į zemyna jiems nusiunte kvietima prisideti prie rengiamo Naujojo pasaulio uzkariavimo Agilaras is karto sutiko ir kartu su garsiaja Dona Marina tapo verteju is indenu kalbos Agilaras bande įkalbeti Gerera prisideti prie Korteso siekiu ir kai nepavyko net apeliavo į krikscioniu tikejima kurį Gereras kaip ispanas prieme taciau pastarasis ne uz ka nesutiko palikti seimos ir paslapcia isduoti draugu Siais laikais įvairus istorikai savo saltiniuose mini esa Gereras per astuonerius metus jau buvo tiek dvasiskai tiek kulturiskai įsiliejes į indenu gretas ir per daug priprates prie ju gyvenimo todel niekuomet pasak Bernalio Diaso del Kastiljo net ir pripazines prigimtine krikscionybe nebutu ju isdaves ir palikes ir iki galo kovotu uz vietiniu indenu laisve Suzinojes kad Gereras yra Cektumalos gynybos vadas vienas is Korteso leitenantu Franciskas de Montechas jam issiunte ilga laiska kuriame bande įkalbeti jį prisijungti prie Korteso armijos Montechas Gererui nuolaidziai įsiteikinejo bet taip pat ir demagogiskai reikalavo prisiimti atsakomybe uz krikscioniu tikejima neisduoti krikscionybes ir ispanu barbarams Montechas Gererui pasiule savo draugyste ir asmeninį palankuma pries ispanu karuna bei nelieciamuma Gereras maloniai atsake bet is tikruju tuo tarpu kai ispanai zenge zemyno gilumon slapcia įspejo majus ir eme ruostis kovai su įsibroveliais is Senojo zemyno Jis vadovavo maju pulkams kovose pries tokius stiprius Korteso leitenantus kaip Pedras de Alvaradas ir Panamos gubernatoriu Pedrarija Davila Vienas pagrindiniu Alvarado tikslu per Honduro kampanija ir buvo suciupti Gerera Apie Gonsalo Gerero zutį 1532 metais pranese Montecho leitenantai Avila ir Luchonas 1536 m rugpjucio 14 d Andreso de Cerecedos laiske Ispanijos karaliui minima apie tu paciu metu birzelį įvykusį musį tarp Pedro de Alvarado ir vietinio hondurieciu valdovo Kikumbos po kurio musio lauke rastas keistai atrodancio issitatuiravusio ir nuogo bet ne indeno o ispano kunas Pasak Cerecedos minetasis ispanas metu pradzioje į Kikumbos valdyta Tikamajos miesta is Cektumalos atplaukes su penkiasdesimcia karo kanoju kad pastarajam padetu apsiginti nuo ispanu Ir nors laiske nuzudytajį Cereceda vadina Gonsalu Aroka didzioji dauguma dabartiniu istoriku neabejoja jog tai buves Gereras PalikimasIki siu dienu nera islike nei vieno Gonsalo Gerero rasytinio saltinio tiesioginiu įrodymu jog toks zmogus isties gyveno prieme ikikolumbines indenu civilizacijos paprocius ir kovesi salia ju pries uzkariautojus Cheronimas de Agilaras pasakojo kad tuokart majai jį suciupo kartu su Gereru Kortesas su pastaruoju per pasiuntinį apsikeite laiskais taciau akis į akį nesusitiko Bernalis Diasas del Kastiljas per uzkariavima keliaudamas kartu su Kortesu jokiu nauju saltiniu daugiau liudijanciu apie Gerero buvima nepateikia isskyrus jau turimus konkistadoro uzrasus laiskus ir uzkariavimo metrascius Cereceda Gerero lavona surado Honduro musio lauke taciau tiesiogiai su juo niekada nebendravo ir rasydamas karaliui laiska apie ilgai ieskoto karunos isdaviko mirtį remesi tik jau zinomais faktais apie Gerera ir savo bei aplinkiniu prielaidomis Tiesioginiai ispanu bandymai aprasyti uzkariavimo eiga kronikose uzbaigti tik XVI a pab XVII a pr Gonsalas Gereras paminetas ir Hereros saltiniuose taciau jie net labiau netikslesni negu dabartiniu autoriu darbai Taigi del visu isvardintu priezasciu kai kuriems rasytojams ir istorikams Gonsalas Gereras bei jo egzistavimas tapo abejotinu ir dar tebesprendziamu klausimu Yra Meksikos komiksu rasytoju ir netgi rimtu istoriku kurie Gerera vaizduoja kaip satanistiska XVI a ispanu figura indenu kulto garbintoja arba moderniosios Meksikos įkureja Dar kiti teigia neva Gereras isvis tebuvo Agilaro vaizduotes vaisius sukurta asmenybe norint įrodyti jo paties istikimybe Kortesui Ispanijos karunai ir krikscionybei Moksliskesnis nors ne tiek tedaugiau vertinamas tarp istoriku siu laiku istorikes rasytojos saltinis daro isvada kad nors ir yra pirminiu bei antriniu t y netiesioginiu apybraizu aprasanciu Gerero istorija kolonijiniais laikais siomis dienomis tarp paprastu zmoniu jis tapo politine ir literaturine ikona ir is istorinio konteksto įgavo nacionalinio mito pobudį kronikininkams Gereras patiko nes nacionalineje plotmeje tapo puikiausiu pavyzdziu įkunijanciu isankstinį paslaptinga tautinį ir kulturines dvasios rysį siejantį Europos kolonizatorius ir Amerikos vietinius gyventojus Be jokios abejones daugeliu atveju remiantis minetomis istorinemis apybraizomis aprasanciomis Gerera mokslininkams nebelieka beveik jokiu klausimu del Gerero gyvenimo ir tuo labiau paties jo egzistavimo XVI a nors autores istorikes Rozos M Meler ese isdestytos mintys nacionalinio folkloro pagrindu yra labiausiai pripazįstamos ir jei nebutu jokiu pirminiu patikimu saltiniu apie Gerero gyvavima labiausiai tiketinos Is kitu darbu aprasanciu Gerero gyvenima visiskai remiantis jau esanciais saltiniais pvz apie tris Gerero ir indenes vaikus geriausiu tebelaikomas Eugenijaus Agiro darbas Gonzalo Guerrero Novela historica liet Gonsalas Gereras istorine novele isleistas 1980 metais Meksikoje Kurinys tapo nacionaliniu bestseleriu ir 1981 m laimejo Tarptautines Paryziaus Akademijos sidabro medalio apdovanojima Kita populiaresne knyga apie Gerero ir Agilaro gyvenimus ir ju reiksme XVI a istoriniame kontekste 1999 metais parase ir Meksikoje isleido Alanas Klarkas jo darbas pavadintas Guerrero and Heart s Blood liet Gereras ir sirdies kraujas Taip pat skaitykiteMajai Meksikos uzkariavimas Ispanu Amerikos kolonizacijaIsnasosIspaniskai Hermano Aguilar yo soy casado y tengo tres hijos Tienenme por cacique y capitan cuando hay guerras la cara tengo labrada y horadadas las orejas Que diran de mi esos espanoles si me ven ir de este modo Idos vos con la bendicion de Dios que ya veis que estos mis hijitos son bonitos y dadme por vida vuestra de esas cuentas verdes que traeis para darles y dire que mis hermanos me las envian de mi tierra Lietuviskai Broli Agilarai as esu susituokes ir turiu tris vaikus kurie mano jog as esu valdovas ir laiko mane kariu Mano veidas ispiestas tatuiruotemis ausyse įverti auskarai Ka pasakytu ispanai mane sitokį pamate Eik ir telaimina tave Dievas nes tu pamatei kokie grazus mano vaikai Prasau duok man keleta tu karoliuku rozanciu aut past kuriuos atsinesei su savimi ir perdaves juos savo vaikams as pasakysiu jog juos man atsiunte mano broliai is gimtosios salies Be abejo nors Agilaras tarp indenu buvo laisvas ju paciu poziuris į jį nebuvo labai teigiamas Tai paliudija Gerero zmonos atsakymas jam kai sis pakviecia Gerera palikti zmona su vaikais ir isvykti pas uzkariautoja Kortesa Kodel sis vergas atvyko cia issivesti mano vyro Keliauk sau ir daugiau su juo nesnekek Agilaras ne taip kaip Gereras tarp indenu neuzeme jokios aiskios padeties ir nepaisant to jog buvo bendrakeleiviai jo su Gereru nesiejo draugystes rysiai galbut tik islikes tautinio tapatumo jausmas Atsakydamas į Montecho laiska Gereras kitoje jo puseje uzrase Nesvarbu jog turiu indene zmona ir su ja suturejau tris vaikus as prisimenu Dieva ir jus sere bei ispanai visuomet busite mano draugai Rose Anna M Mueller From Cult to Comics The Representation of Gonzalo Guerrero as Cultural Hero in Mexican Popular Culture A Twice Told Tale Reinventing the Encounter in Iberian Iberian American Literature and Film University of Delaware Press 2001 SaltiniaiGonzalo Fernandez de Oviedo Historia General y Natural de las Indias Book XXXII Chapter VI Madridas 1851 Robert S Chamberlain Conquest and Colonization of Yucatan 1517 1550 Vasingtonas 1947 Bernal Diaz del Castillo Historia Verdadera de la Conquista de la Nueva Espana Madridas 1992 J Ignacio Rubio Mane Archivo de la historia de Yucatan Campeche y Tabasco 3 vols Meksikas 1942 Alan Clark Guerrero amp Heart s Blood 1990 Walter F Morris Living Maya 1990 ISBN 0 8109 2745 4 Santiago Juan Navarro Theodore Robert Young A Twice Told Tale Reinventing the Encounter in Iberian Iberian American Literature and Film University of Delaware Press 2001 ISBN 0 87413 733 0