Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Gloguvo kunigaikštystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Gloguvo kunigaikštystė (lenk. księstwo Głogowskie), Glogau hercogystė (vok. Herzogtum Glogau) – viena iš Silezijos kunigaikštysčių, valdoma , su sostine Gloguve.
| Księstwo Głogowskie Gloguvo kunigaikštystė | ||||
| Bohemijos vasalė nuo 1331 | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
| Gloguvo kunigaikštystė 1251 (žalia) | ||||
| Sostinė | Gloguvas | |||
| Kalbos | lenkų | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Silezijos padalinimas | 1251 m., 1251 | |||
| - Prijungta prie Prūsijos | 1815 m. | |||
1177 m., valdant Konradui Laibakojui, jauniausiam didžiojo kunigaikščio Vladislavo II Tremtinio sūnui, Gloguvas tapo kunigaikštystės sostine. Konradui mirus tarp 1180–1190 m. žemes paveldėjo jo vyresnysis brolis Boleslavas I Aukštasis, Vroclavo kunigaikštis. Boleslavo I anūkui kunigaikščiui Henrikui II Pamaldžiajam žuvus Legnicos mūšyje, šio sūnūs pasidalijo . Konradas I, kuris tėvo žuvimo metu buvo dar vaikas, vėliau irgi pareiškė savo teises, ir 1251 m. jis gavo Gloguvą iš savo brolio Boleslavo II Raguotojo, kuris buvo Legnicos kunigaikštis.
Valdant Konrado sūnui Henrikui III kunigaikštystė sumažėjo, nes žemes toliau dalino, buvo sudaromos dar mažesnės kunigaikštystės, tokios kaip Scinavos (Ścinawa) ir Žagano (Żagań) kunigaikštystės 1273 m., o 1312 – Olesnicos (Oleśnica) ir Voluvo (Wołów) kunigaikštystės.
1331 m. mirus Pžemkui II (Przemko II) kunigaikštystė pasidarė Bohemijos karaliaus Jono Liuksemburgiečio ir Šventosios Romos imperijos vasalu. 1368 m. Bohemijos karalius ir Šventosios Romos imperatorius Karolis IV Liuksemburgietis prisijungė pusė Gloguvo kunigaikštystės, o kitą pusę atidavė Žagano kunigaikščiui Henrikui V Geležiniam.
1476 m. Gloguvą valdžiusi Piastų atšaka išnyko, kai mirė Henrikas XI (Henryk XI Głogowski). Prasidėjo konfliktai dėl įpėdinystės tarp Žagano kunigaikščio Jano II ir Brandenburgo elektoriaus Albrechto III (Albrecht III, kitaip Albrecht Achilles), kurį rėmė Vengrijos karalius Matijas Korvinus (Hunyadi Mátyás). Rezultatas buvo toks, kad šiaurinė kunigaikštystės dalis 1482 m. buvo prijungta prie , o 1488 m. Matijas užkariavo Gloguvą ir kunigaikščiu padarė savo sūnų Janošą Korviną (János Corvinus).
Bohemijos ir Vengrijos karalius Vladislavas II 1491 m. padovanoja Gloguvo valdas savo broliui Jonui Albrechtui, o 1499 m. – Žygimantui Senajam, kurie abu vėliau tapo Lenkijos karaliais. Kai 1526 m. Vladislavo sūnus Liudvikas II Jogailaitis mirė, Bohemijos karūnos žemes kartu su Gloguvu paveldėjo imperatorius Ferdinandas I Habsburgas.
Gloguvas liko dalimi Bohemijos karalystės žemių kaip provincija Silezijoje iki Pirmojo Silezijos karo pabaigos 1742 m., Gloguvo žemės kaip ir didžiuma Silezijos tapo Prūsijos karaliaus Frydricho Didžiojo žemėmis. Lenkija šios žemės tapo tik po Antrojo pasaulinio karo.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gloguvo kunigaikštystė, Kas yra Gloguvo kunigaikštystė? Ką reiškia Gloguvo kunigaikštystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Gloguvo kunigaikstyste lenk ksiestwo Glogowskie Glogau hercogyste vok Herzogtum Glogau viena is Silezijos kunigaikstysciu valdoma su sostine Gloguve Ksiestwo Glogowskie Gloguvo kunigaikstysteBohemijos vasale nuo 1331 1251 1815 HerbasLocation ofGloguvo kunigaikstyste 1251 zalia Sostine GloguvasKalbos lenkuValdymo forma MonarchijaEra Viduramziai Silezijos padalinimas 1251 m 1251 Prijungta prie Prusijos 1815 m 1177 m valdant Konradui Laibakojui jauniausiam didziojo kunigaikscio Vladislavo II Tremtinio sunui Gloguvas tapo kunigaikstystes sostine Konradui mirus tarp 1180 1190 m zemes paveldejo jo vyresnysis brolis Boleslavas I Aukstasis Vroclavo kunigaikstis Boleslavo I anukui kunigaiksciui Henrikui II Pamaldziajam zuvus Legnicos musyje sio sunus pasidalijo Konradas I kuris tevo zuvimo metu buvo dar vaikas veliau irgi pareiske savo teises ir 1251 m jis gavo Gloguva is savo brolio Boleslavo II Raguotojo kuris buvo Legnicos kunigaikstis Valdant Konrado sunui Henrikui III kunigaikstyste sumazejo nes zemes toliau dalino buvo sudaromos dar mazesnes kunigaikstystes tokios kaip Scinavos Scinawa ir Zagano Zagan kunigaikstystes 1273 m o 1312 Olesnicos Olesnica ir Voluvo Wolow kunigaikstystes 1331 m mirus Pzemkui II Przemko II kunigaikstyste pasidare Bohemijos karaliaus Jono Liuksemburgiecio ir Sventosios Romos imperijos vasalu 1368 m Bohemijos karalius ir Sventosios Romos imperatorius Karolis IV Liuksemburgietis prisijunge puse Gloguvo kunigaikstystes o kita puse atidave Zagano kunigaiksciui Henrikui V Geleziniam 1476 m Gloguva valdziusi Piastu atsaka isnyko kai mire Henrikas XI Henryk XI Glogowski Prasidejo konfliktai del įpedinystes tarp Zagano kunigaikscio Jano II ir Brandenburgo elektoriaus Albrechto III Albrecht III kitaip Albrecht Achilles kurį reme Vengrijos karalius Matijas Korvinus Hunyadi Matyas Rezultatas buvo toks kad siaurine kunigaikstystes dalis 1482 m buvo prijungta prie o 1488 m Matijas uzkariavo Gloguva ir kunigaiksciu padare savo sunu Janosa Korvina Janos Corvinus Bohemijos ir Vengrijos karalius Vladislavas II 1491 m padovanoja Gloguvo valdas savo broliui Jonui Albrechtui o 1499 m Zygimantui Senajam kurie abu veliau tapo Lenkijos karaliais Kai 1526 m Vladislavo sunus Liudvikas II Jogailaitis mire Bohemijos karunos zemes kartu su Gloguvu paveldejo imperatorius Ferdinandas I Habsburgas Gloguvas liko dalimi Bohemijos karalystes zemiu kaip provincija Silezijoje iki Pirmojo Silezijos karo pabaigos 1742 m Gloguvo zemes kaip ir didziuma Silezijos tapo Prusijos karaliaus Frydricho Didziojo zememis Lenkija sios zemes tapo tik po Antrojo pasaulinio karo