56°13′ š. pl. 23°10′ r. ilg. / 56.217°š. pl. 23.167°r. ilg. Girkančių–Tyrelio miškai – miškai Joniškio raj., Akmenės raj. ir Šiaulių raj. savivaldybių teritorijoje. Plotas 9150 ha, mišku apaugę 6690 ha. Valstybinės reikšmės miškų 80 %.
Geografija
Girkančių–Tyrelio miškų masyvas priklauso Joniškio miškų urėdijai, Mikaičių ir Beržėnų girininkijoms, Mažeikių miškų urėdijai, Kruopių girininkijai ir Šiaulių miškų urėdijai, Piktuižių girininkijai; jį sudaro Paliesės, Gerkiškių, Girkančių, Tyrelio, Beržėnų, Laumakių ir Kulmeidžių miškai. Masyvas maždaug 27 km ilgio puslankiu nutįsęs iš rytų į vakarus. Jo šiaurės vakarų dalyje teka Lielupės intakas Švėtė. Iš Mūšos tyrelio pelkės išteka Švėtės intakai Juodupė ir Juodupis. Rytinėje Girkančių–Tyrelio miškų dalyje teka Mūša ir jos intakai Kūra, Einautas bei Noruta. Vakarinėje dalyje iš Karniškių ir Girkančių aukštapelkės išteka Šventupys su intaku Gerve. Visi upeliai sureguliuoti, didžioji masyvo dalis nusausinta. Paviršius lygus. Augavietės labai turtingos, sezoniškai užmirkusios, vietomis pelkinės.
Medynai
62% Girkančių–Tyrelio miškų yra ūkiniai, 37% apsauginiai, 1% ekosistemų apsaugos. Kultūrinės kilmės medynų 15%. beržynų yra 40%, eglynų 24%, pušynų 15%, juodalksnynų 8%, baltalksnynų 6%, drebulynų 3%, uosynų 4%. Jaunuolynai sudaro 22%, pusamžiai medynai 41%, bręstantys 21%, brandūs 16%. Medynų vidutinis amžius 51 m., bonitetas 1,9, skalsumas 0,7, tūris 180 m³/ha.
Miškuose gausu stambiųjų kanopinių žvėrių, nuolat gyvena vilkai. Yra plėšriųjų paukščių, tetervinų, gervių ir kt. gyvūnų. Girkančių, Karniškių ir Mūšos tyrelio pelkės paskelbtos telmologiniais draustiniais.
Istorija
Nuo 1944 m. antrosios pusės Girkančių–Tyrelio miškuose buvo Lietuvos partizanų būrių; 1945 m. jie prisijungė prie Vytauto Didžiojo rinktinės. Nuo 1946 m. gruodžio ši rinktinė priklausė Jungtinei Kęstučio apygardai. Po 1947 m. vasario 16 d. įvykusių Dukto kautynių, kuriose žuvo rinktinės vadas J. Beloglovas ir daugelis kovotojų, Vytauto Didžiojo rinktinė pervadinta Atžalyno rinktine. 1948 m. vasarą rinktinės štabo nariai pervesti į neseniai įsteigtos Prisikėlimo apygardos štabą, o likę partizanai prijungti prie Lietuvos Žaliosios rinktinės. Nuo 1951 m. aktyvesnio partizanų veikimo Girkančių–Tyrelio miškuose nefiksuota.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Girkančių–Tyrelio miškai, Kas yra Girkančių–Tyrelio miškai? Ką reiškia Girkančių–Tyrelio miškai?