Girkančių–Tyrelio miškai

56°13′ š. pl. 23°10′ r. ilg. / 56.217°š. pl. 23.167°r. ilg. / 56.217; 23.167 Girkančių–Tyrelio miškai – miškai Joniškio raj., Akmenės raj. ir Šiaulių raj. savivaldybių teritorijoje. Plotas 9150 ha, mišku apaugę 6690 ha. Valstybinės reikšmės miškų 80 %.

Geografija

Girkančių–Tyrelio miškų masyvas priklauso Joniškio miškų urėdijai, Mikaičių ir Beržėnų girininkijoms, Mažeikių miškų urėdijai, Kruopių girininkijai ir Šiaulių miškų urėdijai, Piktuižių girininkijai; jį sudaro Paliesės, Gerkiškių, Girkančių, Tyrelio, Beržėnų, Laumakių ir Kulmeidžių miškai. Masyvas maždaug 27 km ilgio puslankiu nutįsęs iš rytų į vakarus. Jo šiaurės vakarų dalyje teka Lielupės intakas Švėtė. Iš Mūšos tyrelio pelkės išteka Švėtės intakai ir . Rytinėje Girkančių–Tyrelio miškų dalyje teka Mūša ir jos intakai Kūra, Einautas bei . Vakarinėje dalyje iš ir Girkančių aukštapelkės išteka Šventupys su intaku Gerve. Visi upeliai sureguliuoti, didžioji masyvo dalis nusausinta. Paviršius lygus. Augavietės labai turtingos, sezoniškai užmirkusios, vietomis pelkinės.

Medynai

62% Girkančių–Tyrelio miškų yra ūkiniai, 37% apsauginiai, 1% ekosistemų apsaugos. Kultūrinės kilmės medynų 15%. beržynų yra 40%, eglynų 24%, pušynų 15%, juodalksnynų 8%, baltalksnynų 6%, drebulynų 3%, uosynų 4%. Jaunuolynai sudaro 22%, pusamžiai medynai 41%, bręstantys 21%, brandūs 16%. Medynų vidutinis amžius 51 m., bonitetas 1,9, skalsumas 0,7, tūris 180 m³/ha.

Miškuose gausu stambiųjų kanopinių žvėrių, nuolat gyvena vilkai. Yra plėšriųjų paukščių, tetervinų, gervių ir kt. gyvūnų. Girkančių, Karniškių ir Mūšos tyrelio pelkės paskelbtos telmologiniais draustiniais.

Istorija

Nuo 1944 m. antrosios pusės Girkančių–Tyrelio miškuose buvo Lietuvos partizanų būrių; 1945 m. jie prisijungė prie . Nuo 1946 m. gruodžio ši rinktinė priklausė Jungtinei Kęstučio apygardai. Po 1947 m. vasario 16 d. įvykusių , kuriose žuvo rinktinės vadas J. Beloglovas ir daugelis kovotojų, Vytauto Didžiojo rinktinė pervadinta . 1948 m. vasarą rinktinės štabo nariai pervesti į neseniai įsteigtos Prisikėlimo apygardos štabą, o likę partizanai prijungti prie . Nuo 1951 m. aktyvesnio partizanų veikimo Girkančių–Tyrelio miškuose nefiksuota.

Šaltiniai

1. Algirdas Brukas. Girkančių-Tyrelio miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 702 psl.
2. . Girkančių-Tyrelio miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 703 psl.