Fokker C.I

Fokker C.I



Tipas	Žvalgybos lėktuvas
Kūrėjas	Fokker
Gamybos metai	1918-1920 m.
Pirmas skrydis	1918 m.
Pagrindiniai naudotojai	Danijos karinės oro pajėgos Ispanijos KOP Luftstreitkräfte Nyderlandų karinės oro pajėgos JAV karinio jūrų laivyno aviacija SSRS karinės oro pajėgos
Pagaminta vnt.	> 250 vnt.

Fokker C.I – Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Vokietijos imperijoje sukurtas žvalgybinis lėktuvas (Idflieg klasė „C“), vienmotoris dvivietis medinės konstrukcijos biplanas su fiksuota važiuokle.

Konstrukciškai „C.I“ buvo padidintas naikintuvas „Fokker D.VII“. Į jį buvo montuojami tokie patys varikliai „BMW IIIa“, kaip ir į vėlyvuosius „Fokker D.VII“. „C.I“ buvo kuriamas siekiant jį parduoti Vokietijos karinėms oro pajėgoms. Orlaivis nedalyvavo I pasaulinio karo kovose, o jau po karo A. Fokeriui pavyko iš Vokietijos nelegaliai dalimis išvežti šiuos orlaivius į Nyderlandus.

Kūrimas

Po sėkmingų orlaivio prototipo, gavusios indeksą „V.38“, bandymų įmonės-gamintojo aerodrome Šverine, nedelsiant buvo pradėta jo serijinė gamyba. Netrukus pasibaigė karo veiksmai ir pagaminti orlaiviai nespėjo patekti į frontą. Po karo A. Fokeris šių orlaivių gamybą tęsė Nyderlanduose.

Gamyba

Tiksliai nustatyti, kiek orlaivių buvo pagaminta iki paliaubų ir net vėliau, nebeįmanoma, nes „Fokker“, kaip ir kiti vokiečių gamintojai, dėl Versalio sutartimi nugalėjusių valstybių įvesto draudimo Vokietijoje statyti orlaivius slėpė kiek lėktuvų buvo pagaminta. Dar prieš įsigaliojant nuostatoms, jis sudarė sutartį su Nyderlandų bendrove „Trompenburg“ dėl 98 „D.VII“ ir 118 „C.I“ pristatymo. Kai bendrovė Vokietijoje nutraukė orlaivių gamybą, 1920 m. balandžio 27 d. Nyderlandų vyriausybė pagal šią sutartį perėmė 20 vnt. „D.VII“ ir 60 vnt. „C.I“. Tokiu būdu Fokeriui pavyko apsaugoti daugelį savo lėktuvų nuo Antantės ir apeiti gamybos draudimą, perkeldamas savo įmonę į Amsterdamą.

Nepaisant to, „C.I“ kurį laiką vis dar buvo nelegaliai gaminami Šverine, iš kur buvo siunčiami į Nyderlandus, kur jiems buvo suteikiami nauji serijos numeriai. 42 vnt. tokių orlaivių įsigijo Sovietų Rusija, dalis jų buvo gaminami slidžių važiuokle. Nyderlandų KOP iš viso perėmė 62 vnt. „C.I“, kurie, pasibaigus jų tarnavimo laikui, buvo perduoti mokymo padaliniams, kur buvo naudojami ir aklojo skrydžio mokymui. 1929 m. 21 tokiame orlaivyje buvo sumontuoti galingesnį varikliai „Lynx“, išvystantis po 200 AG (147 kW) galią. Gavę indeksą „C.Ia“ jie buvo naudojami iki 1930 m. Nyderlandų KOP (Marine Luchtvaartdienst) taip pat gavo 16 °C.I., iš kurių paskutinis buvo nurašytas tik 1938 m. „Fokker“ du orlaivius eksploatavo į Daniją, kur pagal licenciją buvo pagaminti dar trys tokie lėktuvai. Paskutinis iš šių „C.I“ dar buvo eksploatuojamas Danijos okupacijos metu 1940 m.

1919 m. „Fokker“ sukūrė civilinį „keleivinį limuziną“, gavusį indeksą „C.II" arba pavadinimą „Fokker Expresse". Ši konstrukcija numatė „C.I“ žvalgo kabinos pertvarkymą į dvivietį uždarą keleivių saloną. Tokiu būdu Šverine buvo modernizuotas bent vienas „C.I“. Keletas egzempliorių su skirtingais kabinų variantais buvo pastatyti 1919–1920 m. Amsterdamo gamykloje ir pristatyti į Kanadą, Pietų Ameriką ir JAV. Šie orlaiviai buvo varomi 230 AG (169 kW) galios varikliais „Puma“. Be to, 1919 m. vasarą „C.I“ pagrindu buvo pradėtas kurti keleivinio orlaivio variantas „P.I“ su apvaliu fiuzeliažu ir uždaru keleivių salonu.

1920 m. rugpjūčio mėn. Fokker gavo Sąjungininkų karinės kontrolės komisijos (ILÜK) leidimą su C.I (serijos numeriai 3972 ir 3974) pritaikyti civilinei eksploatacijai Šverino pramonės įmonėse. Pirmasis jų buvo aprūpintas plūdine važiuokle ir išbandytas tą patį mėnesį (indeksas C.I-W). Kiti bandomieji skrydžiai vyko tų pačių metų spalio 6 ir 11 dienomis virš Šverino ežero. Kas nutiko šiam C.I vėliau, nežinoma.

Paskutiniu „C.III“ užsakovu tapo Ispanijos karinės oro pajėgos (isp. Ejército del Aire), užsakiusios lavinimosi lėktuvą „C.III“ pagrindu. Į jį buvo montuojamas 220 AG (162 kW) galios varikliu HS-8B.

Teigiama, kad iš viso buvo pagaminta per 250 įvairių C.I versijų, tačiau tikslesnės informacijos dėl aukščiau paminėtų priežasčių neįmanoma.

Operatoriai

1919 m. vasario mėn. 16 vnt. „C.I“ įsigijo Nyderlandų karinės oro pajėgos. Kiek vėliau 42 orlaiviai buvo parduoti į SSRS. Paskutinis „C.I“ buvo nurašytas 1936 m.

Danija

Karališkosios karinės oro pajėgos

Ispanija

Karinės oro pajėgos (isp. Ejército del Aire)

Jungtinės Amerikos Valstijos

JAV karinio jūrų laivyno aviacija – 2 orlaiviai įsigyti 1921 m.

Sovietų Sąjunga

DVRA karinės oro pajėgos – 42 vnt.

Nyderlandai

Karališkasis Nyderlandų laivynas
Nyderlandų kariuomenės aviacija (ol. Luchtvaartafdeling)

Vokietijos imperija

Luftstreitkräfte

Variantai

V 38 – prototipas
C.I – dvivietis žvalgybinis orlaivis, varomas 138 kW (185 AG) galios 6 cilindrų vienaeiliu varikliu „BMW IIIa“
C.Ia – patobulinta modifikacija.
C.IW – eksperimentinis orlaivis, vandens lėktuvas su plūdurais.
C.II – trivietis keleivinis lėktuvas, varomas varikliu „BMW IIIa“
C.III – dvivietis lavinimosi lėktuvas, „C.I“ pagrindu, varomas 164 kW (220 AG) galios varikliu „Hispano-Suiza 8B“.
P.I – nerealizuota keleivinė modifikacija su apvaliu fiuzeliažu ir uždaru keleivių salonu.

Techniniai duomenys (Fokker C.I)

Bendrosios charakteristikos

Įgula: 2
Ilgis: 7.23 m
Sparno mojis: 10.5 m
Aukštis: 2.87 m
Sparno plotas: 26,3 m²
Svoris:
- tuščio: 855 kg
- maksimalus kilimo: 1255 kg
Jėgainė: vienas vandeniu aušinamas vienaeilis 6 cilindrų vidaus degimo variklis BMW IIIa, išvystantis 138 kW (185 AG) galią

Skrydžio duomenys

Greitis:
- maksimalus: 175 km/h (94 mazgai)
Kilimo laikas:
- į 3000 m.: 14,3 min
- į 5000 m.: 27 min
Skrydžio nuotolis: 320 km (170 jūrmylės)
Skrydžio trukmės: iki 4 val.
Skrydžio lubos: 4 000 m (13 000 pėdų)

Ginkluotė

1 fiksuotas į priekį šaudantis 7,7 mm kalibro kulkosvaidis
1 judinamas 7,7 mm kalibro kulkosvaidis ant Skarfo žiedo, valdomas žvalgo
vieta keturioms 12,5 kg bomboms vidiniuose laikikliuose

Literatūra

Wikimedia Commons medžiaga, susijusi su Fokker C.I, Fokker C.II, Fokker C.III.

de Agostini (Hrsg.): Aircraft–Die neue Enzyklopädie der Luftfahrt. Nr. 100. Topic, München-Karlsfeld 1994.
Donald, David, ed. (1997). The Encyclopedia of World Aircraft. Prospero Books. ISBN 1-85605-375-X.
Grosz, Peter M., Koos, Volker: Fokker-Flugzeugwerke in Deutschland 1912–1921. Heel, Königswinter 2004, ISBN 3-89880-355-4.
Peter Alles-Fernandez (Hrsg.): Flugzeuge von A bis Z. Band 2. Bernard & Graefe, Koblenz 1988, ISBN 3-7637-5905-0.
Taylor, Michael J. H. (1989). Jane’s Encyclopedia of Aviation. London: Studio Editions.
World Aircraft Information Files. London: Bright Star Publishing. pp. File 894 sheet 33.