Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Raudonosios Vėliavos ordinas (rus. орден Красного Знамени arba орден Боевого Красного Знамени 'Kovinės Raudonosios Vėliavos ordinas') – pirmasis tarybinis ordinas. Įsteigtas apdovanoti už ypatingą narsą, pasiaukojimą ir vyriškumą, parodytus ginant TSRS. Ordinu būdavo apdovanojami asmenys, kariniai daliniai, kariniai laivai, valstybinės ir visuomeninės organizacijos. Iki 1930 m., kai buvo įkurtas Lenino ordinas, buvo aukščiausias TSRS ordinas.

Įkurtas Rusijos pilietinio karo metu, 1918 m. rugsėjo 16 d. Tuo metu jo pavadinimas buvo ordinas „Raudonoji Vėliava“. Pilietinio karo metais analogiški ordinai buvo įkurti ir kitose tarybinėse respublikose. 1924 m. rugpjūčio 1 d. visi atskiri respublikų ordinai buvo sujungti į vieningą visos TSRS Raudonosios Vėliavos ordiną. Vieningo ordino statutas buvo patvirtintas 1932 m. sausio 11 d., keičiamas – 1943 m. birželio 19 d., 1947 m. gruodžio 16 d. ir 1980 m. kovo 28 d.

Raudonosios Vėliavos ordinu buvo apdovanotas karinis laikraštis „Krasnaja Zvezda“ («Красная Звезда», 'Raudonoji žvaigždė'), miestai Leningradas, Volgogradas, Sevastopolis ir kai kurie kiti.

Istorija

Tarybų Rusijoje 1917 m. gruodžio 15 d. dekretu „Apie visų tarnautojų teisių sulyginimą“ buvo panaikinti visi ordinai ir kiti pasižymėjimo ženklai. Apdovanojimui vietoj ordinų imta įteikinėti vardinius ginklus, vardinius , laikrodžius ir pan.

Pirmuoju oficialiu tarybiniu valstybiniu apdovanojimu 1918 m. rugpjūčio 3 d. tapo „Garbės revoliucinė Raudonoji vėliava“ (rus. Почётное Революционное Красное Знамя). tai buvo speciali vėliava, kurią įteikdavo ypatingai pasižymėjusiems Raudonosios Armijos daliniams.

1918 m. rugpjūčio 13 d. buvo pasiūlyta Raudonajai Armijai sukurti ir individualius pasižymėjimo ženklus. 1918 m. rugsėjo 2 d. buvo sukurta komisija apdovanojimo ženklų projektams kurti. Komisija pasiūlė du variantus – ordiną „Raudonoji Vėliava“ ir ordiną „Raudonasis Gvazdikas“. Rugsėjo 16 d. buvo patvirtintas ordinas „Raudonoji Vėliava“ .

Ordino ženklo eskizą turėjo kurti dailininkas Vasilijus Denisovas, bet dėl šio ligos praktiškai visą darbą atliko jo sūnus Vladimiras Denisovas. Ordino ženkle buvo pavaizduota išskleista Raudonoji vėliava, raudona žvaigždė, sukryžiuoti plūgo verstuvas, durtuvas, kūjis ir pjautuvas, ąžuolo lapų vainikas. Raudonoji Vėliava su užrašu „Visų šalių proletarai, vienykitės!“ (Пролетарии всех стран, соединяйтесь!). Apatinėje ordino dalyje buvo raudona juosta su užrašu „Р.С.Ф.С.Р.“ (valstybės pavadinimo Rusijos tarybų federacinė socialistinė respublika rusiška santrumpa).

Pirmieji ordino variantai buvo nešiojami prisegti ant raudono kaspino. Kaspiną suklostydavo į rožės pavidalo kokardą, kurios centre pritvirtindavo ordino ženklą. Vėliau ženklas imtas kabinti ant penkiakampės kaladėlės, aptrauktos Raudonosios Vėliavos spalvų juostele – raudona juosta su plačiu baltu dryžiu viduryje ir siaurais baltais dryželiais kraštuose .

Pirmasis Raudonosios Vėliavos ordino kavalierius yra pilietinio karo karvedys . Šiuo ordinu už narsumą pilietinio karo frontuose buvo apdovanota apie 30 lietuvių, jų tarpe žymūs karvedžiai Vytautas Putna ir Jeronimas Uborevičius.

RTFSR Raudonosios Vėliavos ordinas (1918)
Gruzijos TSR Raudonosios Vėliavos ordinas (1923)
TSRS pašto ženklas „Raudonosios Vėliavos ordinas“ iš serijos „TSRS ordinai ir medaliai“ (1946 m.)