| Anužiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Anužiai | ||||||||||||||||
| 55°52′16″š. pl. 21°34′26″r. ilg. / 55.871°š. pl. 21.574°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Kartenos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 2 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Anužiai – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 15 km į pietryčius nuo Kartenos ir 3 km į pietvakarius nuo Kalniškių, Alanto kairiajame krante, prie Blidakės upelio, šalia Tyro (Kalniškių) durpyno. Teritorijos plotas – 426,14 ha. Kaime yra 4 sodybos, 1 sodybvietė, 1 ūkinis statinys ir 1 ūkinių statinių kompleksas,neveikiančios kapinės, veikia Baltuonių kalakutų ūkis.
Etimologija
Tai asmenvardinis vietovardis, kilęs iš pirmojo naujakurio Anužio vardo (pavardės) daugiskaitos formos.
Geografija
Kaimas ribojasi su Kalniškiais, Balsiškiais, Lūgnaliais ir Blidakiais. Iš rytų ir šiaurės rytų jį juosia Alantas, skiriantis nuo Lubių ir Čiūželių. Pietryčiuose per kaimą teka Blidakė, o vakariniu pakraščiu – Juodupis. Centrine dalimi eina kelias 2307 Kartena–Kalniškiai–Anužiai .
Didžioji teritorijos dalis dirvonuoja arba dirbama. Pakraščiuose auga Rėžių, Vilaitinės ir Bumbulių miškai. Medžiais ir krūmais apaugęs ir Alanto slėnys.
Istorija
Šalia Tyro durpyno rastas gludinto akmens kirvis keturkampe pentimi liudija, kad pirmieji gyventojai – baltai, kaimo žemėje apsigyveno II tūkstm. II pusėje – I tūkstm. pr. m. e.
Anužių kaimas Šateikių dvaro plėšininių žemių pakraštyje tarp Alanto upės ir Tyro durpyno susiformavo XVII a. Nuo įsikūrimo jis turėjo savo kapines, kuriose laidotos daugiausia maro ir kitų užkrečiamųjų epideminių ligų aukos.
1845 m. buvo 11 katalikų sodybų. Jose gyveno Adomo Jokūbausko, Nikodemo Valančiaus, Ešmontų, Jono Dauginčio, Antano Stropaus, Jono Brazdausko, Juozapo Pryžlino, Marcijono Jazdauskio, Juozapo Gapalo, Antano Žylio ir Mykolo Banio šeimos.
1846 m. buvo 13 dūmų. 1849 m. Šateikių dvaro Aleksandravo palivarke lažą ėjo 118 baudžiauninkų. Panaikinus baudžiavą kaime buvo suformuota 30 žemės sklypų, už kuriuos 1870 m. Šateikių grafo Pranciškaus Pliaterio turto paveldėtojams išperkamuosius žemės mokesčius mokėjo 94 valstiečiai.
1865–1872 m. kaime buvo 12 sodybų.XX a. pr. Anužiai tapo didžiausiu Kalniškių apylinkės kaimu. Jame 1913 m. stovėjo jau 20 sodybų.
Minint krikščionybės jubiliejų, 1901 m. senojoje kryžkelėje pastatytas kaltinis ornamentuotas kryžius su anotacine lentele: žem. Pundatore Anužiu soda.. Ta pačia proga kaimo kapinėse iškilo pora kaltinių kryžių, o tarp jų – medinė koplytėlė. Dar viena koplytėlė ir pora ąžuolinių kryžių kapinėse pastayti 1914 m., siekiant apsisaugoti nuo bręstančio pasaulinio karo..
Bažnytinės metrikų knygos liudija, kad 1916–1921 m. kaime mirė 28 gyventojai (12 vyrų, 16 moterų), iš kurių 15 buvo suaugę, o 13 – vaikų. Dažna liga buvo džiova, o nuo senatvės mirė 7 senoliai. Mirusiuosius Kartenos parapijos kapinėse laidojo kitą dieną po mirties, rečiau – po dviejų-trijų dienų, o Antanas Vaitkus išlydėtas tą pačią dieną. Tuo tarpu depresijos ištikta savižudė Barbora Gaudutienė 1917 m. rugsėjo 24 d. palaidota kaimo kapinėse.
1923 m. registruoti 26 ūkiai. Stambiausias ūkininkas buvo Antanas Jedenkus, valdęs 35,87 ha žemės. Prie daugelio sodybų stovėjo šeimynas saugantys kryžiai, koplytėlės ir koplytstulpiai.
Kaimo laukai, pievos, ganyklos, miškai turėjo savo vardus: Beskarbinė, Daržalis, Gandrasnapis, Gandrinis, Gretinis, Gumbinė, Jezavitėnė, Karvaskrandis, Kapinis, Mažioninė, Oudėgalė, Pataškė (Paribė), Paukštlaukis, Peklinė (Peklapelkė, Peklatyris, Piktyris), Piktpelkė, Pizoninė, Pyplinė, Šeškinė (Šeškalaukis, Šeškų laukas), Vaivorykštė, Varlinė, Žydange (Žydų dangus).
Sovietams sudarant Kartenos valsčiaus Žemės fondą, 1940 m. spalio 31 d. buvo nusavintas 8,90 ha dydžio Juozo Raišuočio ūkis, o iš Antano Jedenkaus atimta 5,87 ha.
1944 m. besitraukiantys vokiečių kareiviai užminavo kaimą su Lubiais jungusį tiltą. Grįžusios sovietų valdžios pareigūnų įsakymu spalio 25 d. kaimo vyrai bandė tiltą išminuoti ir pataisyti, tačiau sprogmenims detonavus vietoje žuvo arba mirtinai buvo sužeisti K. Jankauskas, A. Jedenkus, S. Juška, broliai J. Ir K. Kidikai, Mačiulis ir K. Norvaiša. Jiems atminti artimieji prie kelio pastatė kryžių.
Sovietams vėl okupavus kraštą, apylinkės miškuose būrėsi Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos partizanai. Jie nužudė Kalniškių apylinkės pirmininku sovietų valdžios paskirtą Anužių gyventoją Kazimierą Šlimą.
Partizaniniame judėjime dalyvavo ir Anužių gyventojai, iš kurių kovoje su sovietų saugumo vidaus kariuomenės kariais ir stribais žuvo Vytautas Gaudutis, Vladas Domarkas, ryšininkas Konstantinas Mačiulskis.Sovietų saugumui baigiant slopinti rezistencinį judėjimą, kaime 1951 m. nukauti Kardo rinktinės partizanai Kazimieras Mikalauskas, Julija Mikalauskienė, Selestinas Stonkus, rinktinės vadas Antanas Jonauskas-Genys su sužadėtine Elena Kniežaite-Gegute.
Prasidėjus žemės ūkio kolektyvizacijai, kaimas tapo Marytės Melnikaitės, vėliau – Kalniškių kolūkio dalimi. Anužiai buvo didžiausias kolūkio kaimas. Jame nuo 1958 m. veikė Lūgnalių pradinė mokykla, o 1960 m. atidarytas felčerių-akušerių punktas.
Mokyklai priklausė du kambariai, iš kurių viename veikė visos keturios klasės, o kitame gyveno mokytoja. Ją lankė iki 20 vaikų, o mokytojavo Ona Narmontaitė, Stasė Vaitkutė, Audronė Latakaitė, Janina Reikaitė-Jacevičienė, Adelė Bernotavičiūtė, Ona Kugrytė, Virginija Viskontaitė ir kt.
Įsibėgėjus melioracijai, kaimas XX a. 8 dešimtmetyje pradėjo nykti, o jo gyventojai kėlėsi į Kalniškius, Lubius, Karteną ir kitas gyvenvietes.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1915 | Aleksandravo seniūnija, Kartenos valsčius |
| 1918–1940, 1941–1944 | Kalniškių seniūnija, Kartenos valsčius |
| 1940–1941, 1944–1963 | Kalniškių apylinkė, Kartenos valsčius |
| 1963–1995 | Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas |
| nuo 1995 m. | Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2011 m. | ||||||||||
| 1845 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 102 | 160 | 149 | 104 | 98 | 47 | 18 | 7 | 2 | ||
| ||||||||||
Kultūros paveldas
- Kalva, vad. Pilale, Pilimi, Kalno ragu
- Kalva, vad. Pilale, Pylimu
- Senosios kapinės (XVII–XX a. I p.)
- Koplytėlė su Marijos Sopulingosios skulptūromis (2) (1914 m.; rekonstr. 2000 m., aut. Arvydas Klovas; skulptūrų autoriai nežinomi, XIX a. II p.; unikalus kodas 9526)
- Jubiliejinis krikščionybės kryžius (1901 m.; rekonstr. 1948 m.)
- 1944 m. spalio 25 d. žuvusiųjų kaimo vyrų atminimo vieta (1944 m. pab.; rekonstr. XX a. pab., aut. S. Dvarionas)
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Anužiai (Kretinga), Kas yra Anužiai (Kretinga)? Ką reiškia Anužiai (Kretinga)?