Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Dūkšto Drujos siaurasis geležinkelisVietaŠalys Lietuva BaltarusijaMiestaiDūkštas Apsas Breslauja DrujaPagrindinė informa
Dūkšto–Drujos siaurasis geležinkelis
| Dūkšto–Drujos siaurasis geležinkelis | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys | Lietuva, Baltarusija |
| Miestai | Dūkštas – Apsas – Breslauja – Druja |
| Pagrindinė informacija | |
| Atidarymas | 1916 m. |
| Techninė informacija | |
| Ilgis | 94 km |
| Vėžė | 600 mm vėžė (iki 1932 m.) 750 mm vėžė (nuo 1932 m.) |
Dūkšto–Drujos geležinkelis – buvęs 94 km ilgio siaurasis geležinkelis, jungęs Dūkštą (Lietuva) ir Drują (Baltarusija).
Istorija
1915 m. rudenį, vykstant Pirmajam pasauliniam karui buv. Vilniaus gubernijos teritorijoje tarp kaizerinės Vokietijos ir carinės Rusijos kariuomenių nusistovėjo pusiausvyra. Abi kariaujančios pusės suskubo stiprinti savo pozicijas fronte. Rusai nutiesė 750 mm pločio vėžės siaurąjį geležinkelį tarp Pelekų ir Piedrujos kaimų. Į pastarąją gyvenvietę kariniai kroviniai Rusijos kariuomenei buvo gabenami naujai nutiestu plačiuoju geležinkeliu iš Indros stoties (Rygos-Oriolo geležinkelio linija). Vokiečiai 1916 m. pradžioje karinei amunicijai gabenti įrengė 600 mm vėžės siaurojo geležinkelio liniją nuo Dūkšto (buv. plačiojo geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva stotis) iki Čepukų kaimo. 1916 m. pavasarį vokiečiams pavyko nustumti fronto liniją toliau į rytus ir jiems atiteko visi pafrontės rusų tiesti geležinkeliai. Vokiečiai sujungė savo nutiestą siaurąjį geležinkelį su rusų tiestu, pakeisdami jo vėžę į 600 mm. Vokietijos karinė administracija geležinkelį naudojo ir karo grobio išvežimui, taip pat buvo gabenami keleiviai (jiems reikėjo gauti specialų leidimą).
Vykstant pokario kovoms tarp lietuvių, lenkų ir bolševikų, geležinkeliai kelis kartus ėjo iš vienų rankų į kitas. Kraštą galutinai užėmus Lenkijai, geležinkelių eksploatacija užsiėmė Lenkijos valstybiniai geležinkeliai (PKP). Kadangi Piedruja jau buvo atsidūrusi Latvijos Respublikos teritorijoje, nuspręsta Vilniaus krašte eksploatuoti 100 km ruožą tarp Dūkšto ir pasienio miestelio Druja. Trasa važinėjo du prekiniai-keleiviniai traukiniai: dieninis (kelyje užtrukdavo keturias valandas) ir naktinis (penkios valandos kelyje). Pastaruoju mielai naudodavosi kaimiečiai, su reikalais vykdavę į vaivadijos sostinę Vilnių. Dienos metu siauruku buvo patogu aplankyti apskrities centrą Breslaują ir kitus kaimus. Iš Drujos kita geležinkelio linija buvo galima keliauti per Miorus į mazginę Varapajevos stotį. 1932 m. siaurojo geležinkelio vėžė buvo paplatinta iki 750 mm, ištiesintos kai kurios kreivės, dėl ko linija sutrumpėjo apie 6 km, pakeisti riedmenys, padidintas greitis ir sutrumpintas kelionės laikas. Buvo iš esmės pertvarkyta Dūkšto stotis - siaurojo geležinkelio kelynas iš vakarinės plačiojo geležinkelio pusės perkeltas į rytinę, kad nesikirstų viename lygmenyje su plačiuoju geležinkeliu. Nepatvirtintais duomenimis 1939 m. galėjo būti bandoma automotrisė.
1939 m. Vilniaus kraštą grąžinus Lietuvai, geležinkelį padalijo valstybinė siena. Lietuvoje likusi dalis nebuvo eksploatuojama. Baltarusijos TSR atitekusi geležinkelio dalis veikė nuo Drujos iki Apso stoties. 1939 m. (išskyrus 1941–1944 m. laikotarpį) šį bėgių kelią aptarnavo naujai įkurtas Balstogės geležinkelis. Antrojo pasaulinio karo metais geležinkelis vėl veikė visame savo ilgyje. Po Antrojo pasaulinio karo visą geležinkelio liniją nuo Dūkšto iki Drujos ėmė aptarnauti Balstogės geležinkelis. 1948 m. linija perduota Vakarų geležinkeliui, 1953 m. - Kalinino geležinkeliui, o 1961 m. perduota . Po Antrojo pasaulinio karo krovininius vagonus traukdavo garvežiai OP-2 (VDR gamybos); P5 (Čekoslovakija). Drujoje jie buvo užpildomi vandeniu, šiame kaime garvežiai prieš atgalinę kelionę būdavo apsukami. Taip pat buvo eksploatuojamas šilumvežis Tu2.
1964 m. keleivinių traukinių eismas nutrauktas, tačiau krovininių traukinių eismas buvo tęsiamas. Pagrindinis krovinys buvo netoli Breslaujos kasamos durpės. 1969 m. durpių kasimas nutrauktas, siaurasis geležinkelis išardytas iki 1971 m. Šiandien senąjį geležinkelį primena apsauginės medžių–krūmų juostos buvusioje trasoje ir išlikusios stotys Breslaujoje, Drujoje bei Dūkšte (Partizanų g., tebestovi siaurojo geležinkelio stoties pastatas, esantis plačiojo geležinkelio kelyno šiauriniame gale).
Stotys
| Miestas | Atstumas nuo Dūkšto (km) |
|---|---|
| Dūkštas | 0 |
| Beržininkai | 4 |
| Rimšė | 9 |
| Bieniūnai | 13 |
| Čepukai | 16 |
| (rus. Грытуны) | 21 |
| (rus. Ставареле) | 25 |
| (rus. Трапша) | 30 |
| Pelekai | 34 |
| Apsas | 39 |
| (rus. Калинкишки) | 49 |
| (rus. Рацки Бур) | 52 |
| Breslauja | 59 |
| Slabada | 72 |
| Druiskas (rus. Друйск) | 80 |
| (rus. Яя) | 87 |
| (rus. Милошево) | 92 |
| Druja | 94 |
Šaltiniai
- Rimšė*, Ignalinos r. – miestelis tarp didžiųjų ežerų
- Узкоколейная железная дорога Друя - Дукштас (1916 - 1964 г.г.)
- Дукштас (Дукшты) – Друя
Nuorodos
- Linija 1957 m. žemėlapio fragmente
- Linija 1961 m. žemėlapio fragmente
- B. Pokropiński - Koleje wąskotorowe PKP // Warszawa: Nasze koleje, 1980
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dūkšto–Drujos siaurasis geležinkelis, Kas yra Dūkšto–Drujos siaurasis geležinkelis? Ką reiškia Dūkšto–Drujos siaurasis geležinkelis?
Duksto Drujos siaurasis gelezinkelisVietaSalys Lietuva BaltarusijaMiestaiDukstas Apsas Breslauja DrujaPagrindine informacijaAtidarymas1916 m Technine informacijaIlgis94 kmVeze600 mm veze iki 1932 m 750 mm veze nuo 1932 m Infolentele ziureti redaguoti Duksto Drujos gelezinkelis buves 94 km ilgio siaurasis gelezinkelis junges Duksta Lietuva ir Druja Baltarusija IstorijaDuksto Drujos gelezinkeliu riedantis traukinys kerta Drujos upe fotografuota tarpukariu 1915 m rudenį vykstant Pirmajam pasauliniam karui buv Vilniaus gubernijos teritorijoje tarp kaizerines Vokietijos ir carines Rusijos kariuomeniu nusistovejo pusiausvyra Abi kariaujancios puses suskubo stiprinti savo pozicijas fronte Rusai nutiese 750 mm plocio vezes siaurajį gelezinkelį tarp Peleku ir Piedrujos kaimu Į pastaraja gyvenviete kariniai kroviniai Rusijos kariuomenei buvo gabenami naujai nutiestu placiuoju gelezinkeliu is Indros stoties Rygos Oriolo gelezinkelio linija Vokieciai 1916 m pradzioje karinei amunicijai gabenti įrenge 600 mm vezes siaurojo gelezinkelio linija nuo Duksto buv placiojo gelezinkelio Sankt Peterburgas Varsuva stotis iki Cepuku kaimo 1916 m pavasarį vokieciams pavyko nustumti fronto linija toliau į rytus ir jiems atiteko visi pafrontes rusu tiesti gelezinkeliai Vokieciai sujunge savo nutiesta siaurajį gelezinkelį su rusu tiestu pakeisdami jo veze į 600 mm Vokietijos karine administracija gelezinkelį naudojo ir karo grobio isvezimui taip pat buvo gabenami keleiviai jiems reikejo gauti specialu leidima Vykstant pokario kovoms tarp lietuviu lenku ir bolseviku gelezinkeliai kelis kartus ejo is vienu ranku į kitas Krasta galutinai uzemus Lenkijai gelezinkeliu eksploatacija uzsieme Lenkijos valstybiniai gelezinkeliai PKP Kadangi Piedruja jau buvo atsidurusi Latvijos Respublikos teritorijoje nuspresta Vilniaus kraste eksploatuoti 100 km ruoza tarp Duksto ir pasienio miestelio Druja Trasa vazinejo du prekiniai keleiviniai traukiniai dieninis kelyje uztrukdavo keturias valandas ir naktinis penkios valandos kelyje Pastaruoju mielai naudodavosi kaimieciai su reikalais vykdave į vaivadijos sostine Vilniu Dienos metu siauruku buvo patogu aplankyti apskrities centra Breslauja ir kitus kaimus Is Drujos kita gelezinkelio linija buvo galima keliauti per Miorus į mazgine Varapajevos stotį 1932 m siaurojo gelezinkelio veze buvo paplatinta iki 750 mm istiesintos kai kurios kreives del ko linija sutrumpejo apie 6 km pakeisti riedmenys padidintas greitis ir sutrumpintas keliones laikas Buvo is esmes pertvarkyta Duksto stotis siaurojo gelezinkelio kelynas is vakarines placiojo gelezinkelio puses perkeltas į rytine kad nesikirstu viename lygmenyje su placiuoju gelezinkeliu Nepatvirtintais duomenimis 1939 m galejo buti bandoma automotrise 1939 m Vilniaus krasta grazinus Lietuvai gelezinkelį padalijo valstybine siena Lietuvoje likusi dalis nebuvo eksploatuojama Baltarusijos TSR atitekusi gelezinkelio dalis veike nuo Drujos iki Apso stoties 1939 m isskyrus 1941 1944 m laikotarpį sį begiu kelia aptarnavo naujai įkurtas Balstoges gelezinkelis Antrojo pasaulinio karo metais gelezinkelis vel veike visame savo ilgyje Po Antrojo pasaulinio karo visa gelezinkelio linija nuo Duksto iki Drujos eme aptarnauti Balstoges gelezinkelis 1948 m linija perduota Vakaru gelezinkeliui 1953 m Kalinino gelezinkeliui o 1961 m perduota Po Antrojo pasaulinio karo krovininius vagonus traukdavo garveziai OP 2 VDR gamybos P5 Cekoslovakija Drujoje jie buvo uzpildomi vandeniu siame kaime garveziai pries atgaline kelione budavo apsukami Taip pat buvo eksploatuojamas silumvezis Tu2 1964 m keleiviniu traukiniu eismas nutrauktas taciau krovininiu traukiniu eismas buvo tesiamas Pagrindinis krovinys buvo netoli Breslaujos kasamos durpes 1969 m durpiu kasimas nutrauktas siaurasis gelezinkelis isardytas iki 1971 m Siandien senajį gelezinkelį primena apsaugines medziu krumu juostos buvusioje trasoje ir islikusios stotys Breslaujoje Drujoje bei Dukste Partizanu g tebestovi siaurojo gelezinkelio stoties pastatas esantis placiojo gelezinkelio kelyno siauriniame gale StotysDuksto stotis 1916 m Siaurojo gelezinkelio traukinys stovi Breslaujos stotyje Fotografuota tarpukariu Breslaujos siaurojo gelezinkelio stotis siuolaikinis vaizdas Miestas Atstumas nuo Duksto km Dukstas 0Berzininkai 4Rimse 9Bieniunai 13Cepukai 16 rus Grytuny 21 rus Stavarele 25 rus Trapsha 30Pelekai 34Apsas 39 rus Kalinkishki 49 rus Racki Bur 52Breslauja 59Slabada 72Druiskas rus Drujsk 80 rus Yaya 87 rus Miloshevo 92Druja 94SaltiniaiRimse Ignalinos r miestelis tarp didziuju ezeru Uzkokolejnaya zheleznaya doroga Druya Dukshtas 1916 1964 g g Dukshtas Dukshty DruyaNuorodosLinija 1957 m zemelapio fragmente Linija 1961 m zemelapio fragmente B Pokropinski Koleje waskotorowe PKP Warszawa Nasze koleje 1980