Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šventikas arba žynys religinių apeigų atlikėjas paprastai suvokiamas kaip žmogaus ir dievybės ar dievybių tarpininkas Jo
Dvasininkas
Šventikas, arba žynys, – religinių apeigų atlikėjas, paprastai suvokiamas kaip žmogaus ir dievybės ar dievybių tarpininkas. Jo užduotis – išlaikyti pusiausvyrą tarp sakraliojo ir profaniškojo pasaulių. Šventikai kaip atskira žmonių kategorija egzistuoja visose didžiosiose pasaulio religijose, taip pat daugelyje įvairių smulkių religijų ir kultų.
Šventiko pareigoms priklauso išmanyti įvairius religinės žinijos aspektus – maldas, religines giesmes, apeigas, teisingo religinio elgesio modelius ir kt. Šią žiniją šventikas įgyja per šventikų luomo institucijas. Tuo, kad šventikas įgyja specifinę institucionalizuotą žiniją, jis skiriasi nuo kitų religiją aktyviai praktikuojančių asmenų – , šamanų, , pranašų ir kt., kurie religinę žiniją įgauna daugiausia asmeninių pastangų dėka. Šventikas kaip specializuoto religijos praktikų luomo asmuo visuomenės priimamas kaip religinis ir dvasinis vedlys.
Dėl savo hermetiškumo, hierarchiškumo ir pretenzijų į sakraliosios sferos tvarkymą, šventikų luomas dažnai įgydavo labai didelę įtaką visuomenės gyvenime; dažnai prieš šventikų luomo įsigalėjimą kildavo antiklerikaliniai sukilimai, pvz., dar XIV a. pr. m. e. Amono ir Atono kultų kova, naujaisiais laikais – Reformacija, 1857 m. , 1917 m. Spalio revoliucija ir daug kt.
Ikirašytinėse visuomenėse šventikais paprastai būdavo apeigų žinovai, įgiję ypatingą žiniją bei maginių-religinių veiksmų išmanymą. Dažnai į šį išmanymą patekdavo ir ypatingų (paranormalių) galių bei mistinių technikų įvaldymas. Tikėta, kad tokie šventikai ritualų, ištarmių ir kitų ypatingų veiksmų pagalba gali paveikti sakraliąją sferą, užmegzti ryšį tarp žmonių ir šventybės, taip užtikrinant bendruomenės gerovę. Vėliau įvyksta šventikų luomo specializacija – jei ankstyvosiose kultūrose šventikas dažnai yra kartu ir šamanas, gydūnas, pranašautojas, poetas, tai vėliau dažnai šventiko funkcijos griežtai kodifikuojamos, jo veiklos aprėptis susiaurinama iki konkrečių apeigų atkartojimo.
Kadangi šventiko vaidmuo visuomenėje tradiciškai būdavo labai svarbus, dažnai juo galėdavo tapti tik specifinės kilmės asmuo (pvz., tik iš tam tikro luomo (brahmanai hinduizme), šeimos (Eumolpidai graikų Eleusino misterijų kulte), genties ( judaizme), tam tikrų profesijų nariai (gydūnai majų religijoje). Be to, dažnai religijose šventikų luomo atstovams keliami tam tikri reikalavimai, išskiriantys nuo kitų pasauliečių, pvz., katalikų kunigų celibatas, budistų šventikų asketizmas, šventikai dažnai išsiskiria nuo kitų savo apranga, išvaizda.
Šventikai pasaulio religijose
Ikiraštinės kultūros
Ikiraštinėse kultūrose šventikas gali užimti įvairias socialines pozicijas – nuo , kuris magiškai valdo sakralinę galią, iki šamano, kuris kaip dieviškų arba dvasinių būtybių agentas, gali būti drauge ir gydūnas, ir regėtojas, ir pranašautojas, ir religinio kulto lyderis. Gana dažnai pasitaiko, kad klano ar kaimo vadas tampa šventiku arba ritualinės žinijos, leidžiančios paveikti antgamtiškas galias, žinovu. Galop, jie gali tapti pranašais arba šventaisiais karaliais ir užimti ypatingą vietą savo bendruomenėje. Šis ypatingas statusas gali būti pagrindžiamas kiltimi iš mitinio dieviškojo protėvio arba pačios dievybės, nuo kurios priklausanti bendruomenės gerovė. Okultinės galios ir įžvalgos gali būti kildinamos iš dvasių, su kuriomis šventikas esąs užmezgęs ryšį transo, ekstazės būsenose, arba per sapnus, regėjimus, orakulus, išreiškiančius dieviškąją valią. Kad taptų šventiku žmogui dažnai reikia išmanyti ir įvairias gydymo technikas, žolelių, nuodingųjų medžiagų galias.
Priešingai nei šamanai ir gydūnai, kurie su šventybe bendrauja daugiausia sava iniciatyva per pranašavimą, gydymą ir gebėjimą patekti į dvasių pasaulį, šventikai malonina ir rimdo už save didesnes galias, remdamiesi savo puoselėjama sakraline tradicija. Jei šamanas ar magas veikia savo vardu, valia ir savais būdais, tai šventikas atnašauja prieš altorių, šventykloje ar šventvietėje kaip bendruomenės atstovas, atsakingas už dievybių ir žmonių tarpininkavimą. Jis atsakingas, kad šis ryšys nebūtų pažeistas, nuolat palaikant jį atnašavimais ir prisilaikant tabu.
Senovės religijos
Senovės Egipte faraonas laikytas dievybės įsikūnijimu, šventuoju valdovu. Manyta jį esant aukščiausiąja dieviškumo hipostaze ir pagrindiniu tarpininku tarp žmonių ir dievų pasaulio. Iki Menui centralizuojant Aukštutinio ir Žemutinio Egipto valdymą (~XXX a. pr. m. e.), aukščiausiasis žynys ir karalius „Skorpionas“ laikytas Horo įsikūnijimu. Veikiant Heliopolio žynių tradicijai, faraonas imtas tapatinti su Saule (sauliškąja dievybe Ra ir jos hipostaze Atumu). Egipto faraonas teoriškai laikytas visų dievų vyriausiuoju šventiku ir tokiu vaizduotas šventyklų freskose, tačiau praktikoje įvairūs žyniai faraono vardu atliko įvairius atnašavimus skirtingoms dievybėms. Kiekviena šventykla turėjo savo vyriausiąjį žynį, kuris podraug su aukojimais atliko ir teisėjo pareigas. Naujosios karalystės laikais šventikų luomas išaugo – būta daug įvairių sakraliųjų pareigybių, kurios apėmė tiek šventąją, tiek profaniškąją sritis (administraciniai, teisiniai ir kt. darbai). Deivės Hator kultą aptarnavo žynės, grodavusios sistra.
Senovės Mesopotamijoje, kur karaliaus vaidmuo nebuvo toks ryškus kaip Egipte, nuo IV tūkstantmečio pr. m. e. įsitvirtino galingas ir gerai organizuotas šventikų luomas. Šventyklos tapo žinijos perdavos vietomis, kur greta šventųjų giesmių giedojimo, pranašavimo, egzorcizmo praktikų žyniai mokydavosi ir administracinių, politinių, ekonominių mokslų. Vyriausiasis žynys unigallu buvo atsakingas už kasmetinių apeigų vedimą – jų metu būdavo giedamos giesmės dievams, raudama, skelbiami orakulai, astrologinių, pranašiškų ženklų aiškinimai. Už pastaruosius veiksmus daugiausia atsakydavo regėtojai, vadinami baru. Senovės Mesopotamijos religijoje svarbią vietą užėmė egzorcizmo praktikos – šventikai turėdavo išvaryti nelabasias dvasias iš žmonių ir statinių. III tūkstantmetyje pr. m. e. egzorcistai įgavo svarbų vaidmenį visuomenėje, be jų būdavo neapsieinama palaiminimų, laidojimo, kasmetinių švenčių apeigose. Mesopotamijos šventikai laikyti dievų valios perdavėjais, vieninteliais šventosios žinijos žinovais, todėl turėjo absoliučią galią.
Persų religijoje zoroastrizme šventikai () buvo svarbūs astrologijos žinovai. Senovės Sirijoje šventikų luomas buvo atsakingas už ritualų dramaturgiją rudens švenčių, per kurias būdavo įvesdinamas naujų metų dievas, metu.
Senovės Graikijoje buvo ištisa plejada įvairių vyrų ir moterų, kurie tarpininkaudavo žmonių ir dievybių santykiuose, bet būta ir atskirų šventikų, aptarnaudavusių šventyklų apeigas. Dalis jų pasiekdavo didelį prestižą, ypač tie, kurie aptarnaudavo žymias šventyklas, pvz., Delfų orakulai, kurie padėdavo spręsti ne tik privačius, bet ir valstybinės svarbos klausimus. Tiesa, senovės Graikijoje šventikai nesudarė atskiro luomo ir negyveno atskirai nuo pasauliečių – apeigas atlikinėdavo namų šeimininkai, užsiimdavę ir žemiškaisiais reikalais.
Senovės Romoje karaliui žemdirbių religiją paskelbus valstybiniu kultu susiklostė šventikų hierarchija, kurios viršūnę užėmė („šventybių karalius“), perėmęs ankstesnį karaliaus-žynio vaidmenį. Rex sacrorum būdavo parenkamas iš patricijų ir šias pareigas užimdavo visą gyvenimą. Jis būdavo pavaldus tik (pontifex maximus), kuris vadovaudavo pontifikų (šventųjų įstatymų žinovų) bei (atskirų dievų šventikų) kolegijai. Trys flaminai atnašaudavo Jupiteriui, Marsui ir , o likę 12 – kitiems dievams. Ypač svarbus flaminas būdavo Jupiterio – jo gyvenimą reguliuodavo griežti tabu, o jo žmona užimdavo flaminės vaidmenį. Šalia Romos forumo veikusioje Vestos šventykloje tarnaudavo šešios mergelės () – jos šias pareigas užimdavo nuo mažumės ir nuolat kūrendavo šventąją ugnį. Pradžioje jas parinkdavo vyriausiasis pontifikas iš patricijų šeimų, tačiau vėliau vestalėmis galėdavo tapti ir plebėjų šeimų mergaitės. Šalies valdymui svarbūs šventikai būdavo augūrai, atlikinėdavę mantines pranašavimo praktikas. Kitos šventikų kategorijos senovės Romoje buvo (atnašaudavo Marsui), (atsakingi už švenčių vedimą), (dalyvaudavo pasirašant sutartis, skelbiant karus; imperijos laikotarpiu jų pareigybė išnyko).
Abraominės religijos
Judaizme nuo X a. pr. m. e. svarbiausias religinis centras buvo Jeruzalės šventykla (anksčiau pagrindiniai centrai buvo Mamro, Hebrono, Betelio, Šechemo ir Gilgalio šventyklos). Asmenys, atlikinėję divinacines, orakulines, ekstatines praktikas, nuo seno hebrajiškai vadinti („kunigai“), leviais („levitai“), naviais („pranašai“) ir rojais („regėtojai“). Hebrajiškas pavadinimas Kohen atitinka arabišką žodį kāhin („pranašautojas“) – žydų kohenas buvo laikomas orakulu, gaunančiu žiniją dėka savo ritualinio rūbo bei tam tikros plokštelės, vadinamos urim ir tumim, bei dėka šventojo įkvėpimo ir atnašavimų šventvietėse. Nuo VII a. pr. m. e., kai Jeruzalė tapo visų pagrindinių aukojimų centru, dvasininkai galėdavo tarnauti tik iš klano (Arono, Mozės brolio palikuonys). Kurį laiką tęsėsi konfrontacija tarp levių ir kohenų dėl dvasinio autoriteto viršenybės; 586 m. pr. m. e., Babilono nelaisvėje, sudarytas kodeksas, kuriuo leviai griežtai atskirti nuo kohenų. Dvasininkais galėjo tapti tik besiskelbiantieji Arono palikuonimis, nors skelbėsi esą , su kuriuo Dievas sudaręs „amžinąją sandorą“, ainiais. Gali būti, kad zadokitai buvo senojo jebuziečių (kanaaniečių) dvasininkų sluoksnio palikuoniais ir turėjo didesnių privilegijų levitų atžvilgiu Jeruzalės šventykloje. Senovės judėjų šventikų pagrindinės užduotys buvo orakulų skelbimas Toros pavidalu ir griežtų religinių nuostatų laikymosi priežiūra. Po to, kai 70 m. romėnai sugriovė Jeruzalės šventyklą, dvasinio gyvenimo svorio centras persikėlė į sinagogas ir namų apeigas, kur susitelkta į Toros interpretaciją. Po Makabėjų sukilimo (II a. pr. m. e.) dvasinis palaiminimas (dukhan) sinagogoje išliko kohenų, kilusių iš Arono giminės, priederme. Tiesa, tokį kohenų autoritetą kvestionavo pasauliečiai Rašto aiškintojai . laikais Jeruzalės šventyklos vyriausiasiais šventikais buvo sadukiejai (kildinę save iš zadokitų), kurie pasiekė didelę įtaką tiek rabinų teismui (Sanhedrinui), tiek konservatyviai aristokratijos klasei. Jie pabrėžė rašytinės Toros reikšmę, o ne žodinės, kuri buvo svarbiausia jų oponentams fariziejams.
Krikščionybės dvasininkijos reikšmė aptariama šv. Pauliaus Laiške hebrajams. Pagal šį tekstą, tik Jėzus Kristus esąs vienatinis sielų gelbėtojas, panaikinęs nuodėmę, skyrusią žmoniją nuo Dievo. Kristus esąs ir kunigas, ir karalius, ir auka, ir tarpininkas, todėl krikščionybėje atsisakyta geneologijų svarbos, o atnašautoju galėjo tapti bet kuris pakrikštytasis. Ankstyviausiosios krikščionybės laikais dvasininkai nusakyti graikiškais žodžiais presbyteros („vyresnysis“) ir episkopos („prižiūrėtojas“). Nuo II a., atsižvelgiant į judėjišką tradiciją, pradėjo klostytis religinė hierarchija, dvasininkai atsiskyrė nuo pasauliečių. Vyskupais (episcopus) tapdavo tie, kurie prižiūrėdavo presbiterių, pradėtų vadinti sacerdotes („šventikais“) sluoksnį. Pastarieji buvo atsakingi už Eucharistijos aukojimą. Tuo metu vyskupai buvo atsakingi už šventikų įšventinimus, sakramentų konfirmacijas bei vyskupijų administraciją. Palaipsniui susiklostė trisluoksnė hierarchija iš vyskupų, kunigų ir diakonų, administruojama vyskupijų forma. Ši sistema išliko iki XVI a., kai kilus Reformacijos bangai, protestantai bažnytinę hierarchiją atmetė.
Viduramžių Europoje krikščioniškoji hierarchija klostėsi pagal teokratinės valstybės modelį, o Bažnyčia iš esmės sutapo su valstybe. Kaip savo kūrinyje „Apie karalystę“ (De Monarchia) pastebėjo Dantė Aligjeris, tiek popiežius, atsakingas už dvasinius gyvenimo aspektus, tiek imperatorius, besirūpinantis laikinais dalykais, yra paskirti paties Dievo, kad pagal savo veikimo sritis prižiūrėtų žmonijos gerovę. Viduramžiais Bažnyčia perėmė vis daugiau įtakos iš pasaulietinės valdžios, kol visas politinis valstybės kūnas buvo integruotas į bažnytinę sistemą.
Protestantizme atskiro šventikų luomo ir Eucharistijos aukojimo apeigų atsisakyta, liko tik religinių bendruomenių nariai pasauliečiai, atsakingi už ir Rašto aiškinimą (pastoriai). Vakarų krikščionybėje dvasininkija išliko katalikų ir anglikonų bažnyčiose. Iki Vatikano II susirinkimo Katalikų Bažnyčioje dvasininku klierikas tapdavo po apeigų, dabar dvasininku tampama priėmus diakono šventimus. Buvo žemesniųjų šventimų dvasininkai: , lektoriai, , , aukštesniųjų: , diakonai, kunigai, vyskupai; kai kurie jų išliko ir dabar. Dvasininkai pagal pareigas yra vikarai, klebonai, , vyskupai, arkivyskupai, , kardinolai, popiežiai, pagal titulus – kanauninkai, prelatai. Prie dvasininkų priklauso ir asmenys, davę vienuolio įžadus. Be to, po Vatikano II susirinkimo į bažnytines aukojimo apeigas daug labiau įtraukiami pasauliečiai.
Rytų krikščionybėje (ortodoksijoje) išliko griežta dvasininkų hierarchija. Stačiatikių Bažnyčioje dvasininku tampama priėmus diakono šventimus. Pagal hierarchiją toliau eina kunigai (popai), vyskupai ir atitinkamas pareigas einantys bei metropolitai. Stačiatikių dvasininkai išskiriami iš pasauliečių ir būtinai priskiriami kuriai nors vyskupijai ar vienuolijai; įpareigojami paklusnumui, gyvenimo paprastumui bei šventumui, dalis (vienuoliai ir aukštieji dvasininkai) privalo laikytis celibato, dėvėti specialius drabužius.
Islame šventikų kategorijos nėra. Yra tik pasauliečių klerikalų sluoksnis, atsidėjęs Korano ir jo teisės aiškinimui. Kaip ir judėjų rabinai, musulmonų („mokytojai“), („aiškintojai“), imamai yra asmenys, gerai išmanantys šventraštį ir gebantys pagal jį aiškinti socialinio-religinio elgesio taisykles. Su Dievu islame tikintysis per maldą (dua) bendrauja asmeniškai. Tiesa, šiizme imamo vaidmuo svarbesnis – jo valdžia pagrįsta pripažinimu, kad jie priklauso pranašo Mahometo giminei ir laikomi Alacho įpėdiniais žemėje bei islamo doktrinos grynumo puoselėtojais. Šiitų imamas vadovauja bendruomenei, aiškina teologines tiesas (yra galutinis autoritetas aiškinant Koraną ir suną), tikima, kad padeda žmonėms suvokti slaptąją daiktų prasmę (laikomas ir neregimojo gyvenimo vadovu).
Indiškos religijos
Ankstyvuoju vediniu laikotarpiu visą religinę sritį prižiūrėjo brahmanų luomas. Brahmanai buvo atsakingi už sofistikuotas apeigas. Vedose minimi įvairūs žyniai, atsakingi už skirtingas aukojimo dalis ar skirtingų tekstų atlikimus (hotarai, udgatarai, adhvarjai, brahmanai), už namų aukojimus atsakė purohitos. Nors brahmanai buvo atsakingi už dvasinę sritį, o kšatrijai – už karinę ir administracinę, visgi brahmanų autoritetas buvo svarbesnis, nes visa kosminė tvarka priklausiusi nuo teisingo apeigų atlikimo. VII a. pr. m. e. brahmanai buvo įgiję dideles galias valstybių valdyme. Brahmanai turėdavo gyventi pagal griežtą tvarką – jaunystėje būti įšventinti (tapti „dukart gimusiais“), praeiti keturias ašramas (mokinio, namų šeimininko, prisijungti prie miškų atsiskyrėlių, tapti klajojančiu vienuoliu). Maždaug X–V a. pr. m. e. prasidėjo judėjimas prieš brahmanų autoriteto absoliutizmą – pradėtos kurti upanišados, kuriose pabrėžta asmeninio išsivadavimo svarba prieš vedų ritualizmą, iškilo budizmas ir džainizmas. Upanišadose pabrėžta mistinio patyrimo ir žinijos perdavos sistema atsispindėjo ir budizme. Mokiniai rinkdavosi ir klajodavo su mokytoju, skelbusiu būdus pažinti save (atmaną) ir pasiekti išsivadavimą (mokšą). Susikūrus povediniam hinduizmui, į jį integruota daug upanišadų idėjų. Brahmanų luomas išliko kaip viršiausias ir atsakingas už atnašavimus, savo privilegijas įgavęs dėl teisingų darbų ankstesniuose gyvenimuose (karmos), bet jau nebeturėjo tokios didelės įtakos. Dabartiniai hinduistų šventikai skirstomi į pūdžarius (religinių aukojimų – pūdžų – atlikėjus šventyklose) ir purohitus arba panditus (atliekančius aukojimus šeimose, giminėse). Religinė žinija perduodama per pamokas (sadhjana), vedamas tėvo sūnums arba mokytojo (guru) mokiniams.
Budizme ir džainizme atsisakyta šventikų brahmanų luomo, o vietoje jo išsirutuliojo . Dvasiniais vedliais tapo vienuoliai ir vienuolės, atsisakę materialinių gerybių ir susitelkę į išsivadavimo pasiekimą. Atnašavimai laikyti neveiksmingais siekiant šio tikslo. Be to, budizme nesant dievybių nebereikėjo ir jokių tarpininkų. Tiesa, šventikų atitikmenų išliko mahajanos budizme ir tantriniuose mokymuose. Budistų vienuoliai () atlieka šventuosius tekstus, įskaitant susijusius su gimtuvėms, vestuvėmis, laidotuvėmis, šventėmis. Visgi, tai nėra tikrieji šventikai – budistų vienuolio tikslas yra tęsi Budos paskelbtą žinią, savo mokymu ir asmeniniu pavyzdžiu rodyti kelią nirvanos link. Tokie tikslai nesutrukdė susikurti hierarchizuotoms šventikų sistemoms, tokioms, kaip Tibeto budizmas (kuris dėl didelės vienuolių įtakos dar vadinamas lamaizmu).
Kitos religijos
Daoizme išskiriama šventikų kategorija – („išmanantys Dao“). Jais gali tapti tiek vienuoliai, tiek pasauliečiai. Daoši atlieka įvairius ritualus, susijusius su gimtuvėmis, vestuvėmis, laidotuvėmis, kviečiami siekiant įveikti ligas, sausras, kitokias negandas, jų prašoma išburti ateitį.
Šintoizme egzistuoja žynių, vadinamų arba šinšoku kategorija. Šintoizmo šventikų luomas hierarchizuotas, esama 5 kategorijų – nuo šventikų pagalbininkų (čokai) iki iškilių šintoizmo tyrinėtojų (džokai). Šie šventikai atsakingi už šventyklų apeigų atlikimą. Anksčiau, kai šintoizmas buvo Japonijos valstybinė religija, būta daugiau pareigybių, susijusių su imperatoriaus rūmais.
Ikikrikščioniškame baltų tikėjime minimi įvairūs šventikų titulai. Janas Dlugošas, rašydamas apie šventosios ugnies užgesinimą Vilniuje, mini ateities pranašautoją, vadinamą žyniu (Znycz). Pasak Jeronimo Prahiškio, žynys kurstė ir prižiūrėjo šventąją ugnį, pranašaudavo. Lietuvos metraščiuose minimas Gedimino ir visų lietuvių vyriausiasis žynys (krivis) Lizdeika, kuris pranašaudavęs, aiškindavęs sapnus. Vėlesniuose mitiniuose šaltiniuose ir tautosakoje žyniais vadinami burtininkai. Prūsų religijoje minima šventikų kategorija – vaidilos (prūs. waidlotten). Manoma, kad prūsai turėjo sudėtingą žynių hierarchiją: vyriausiasis buvo krivis krivaitis, jo pagalbininkai vaidilos, gyvenę Rikojote, ir kaimų žyniai vaidilos. Anot Simono Grunau, krivis tiesiai iš dievų išgirsdavęs jų valią ir ją pranešdavęs vaidiloms, o šie perduodavę ją žmonėms. Dievų valią vaidilos susapnuodavo, patys perduodavo ją kaimo vyrams, moterims perduodavo vaidilutės.
Šaltiniai
- žynys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
- priesthood. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- . dvasininkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- imamas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- vaidilos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dvasininkas, Kas yra Dvasininkas? Ką reiškia Dvasininkas?
Sventikas arba zynys religiniu apeigu atlikejas paprastai suvokiamas kaip zmogaus ir dievybes ar dievybiu tarpininkas Jo uzduotis islaikyti pusiausvyra tarp sakraliojo ir profaniskojo pasauliu Sventikai kaip atskira zmoniu kategorija egzistuoja visose didziosiose pasaulio religijose taip pat daugelyje įvairiu smulkiu religiju ir kultu Etiopijos ortodoksu baznycios sventikasMongolu samanas Sventiko pareigoms priklauso ismanyti įvairius religines zinijos aspektus maldas religines giesmes apeigas teisingo religinio elgesio modelius ir kt Sia zinija sventikas įgyja per sventiku luomo institucijas Tuo kad sventikas įgyja specifine institucionalizuota zinija jis skiriasi nuo kitu religija aktyviai praktikuojanciu asmenu samanu pranasu ir kt kurie religine zinija įgauna daugiausia asmeniniu pastangu deka Sventikas kaip specializuoto religijos praktiku luomo asmuo visuomenes priimamas kaip religinis ir dvasinis vedlys Del savo hermetiskumo hierarchiskumo ir pretenziju į sakraliosios sferos tvarkyma sventiku luomas daznai įgydavo labai didele įtaka visuomenes gyvenime daznai pries sventiku luomo įsigalejima kildavo antiklerikaliniai sukilimai pvz dar XIV a pr m e Amono ir Atono kultu kova naujaisiais laikais Reformacija 1857 m 1917 m Spalio revoliucija ir daug kt Ikirasytinese visuomenese sventikais paprastai budavo apeigu zinovai įgije ypatinga zinija bei maginiu religiniu veiksmu ismanyma Daznai į sį ismanyma patekdavo ir ypatingu paranormaliu galiu bei mistiniu techniku įvaldymas Tiketa kad tokie sventikai ritualu istarmiu ir kitu ypatingu veiksmu pagalba gali paveikti sakraliaja sfera uzmegzti rysį tarp zmoniu ir sventybes taip uztikrinant bendruomenes gerove Veliau įvyksta sventiku luomo specializacija jei ankstyvosiose kulturose sventikas daznai yra kartu ir samanas gydunas pranasautojas poetas tai veliau daznai sventiko funkcijos grieztai kodifikuojamos jo veiklos apreptis susiaurinama iki konkreciu apeigu atkartojimo Kadangi sventiko vaidmuo visuomeneje tradiciskai budavo labai svarbus daznai juo galedavo tapti tik specifines kilmes asmuo pvz tik is tam tikro luomo brahmanai hinduizme seimos Eumolpidai graiku Eleusino misteriju kulte genties judaizme tam tikru profesiju nariai gydunai maju religijoje Be to daznai religijose sventiku luomo atstovams keliami tam tikri reikalavimai isskiriantys nuo kitu pasaulieciu pvz kataliku kunigu celibatas budistu sventiku asketizmas sventikai daznai issiskiria nuo kitu savo apranga isvaizda Sventikai pasaulio religijoseNahuatliu acteku sventikasIkirastines kulturos Ikirastinese kulturose sventikas gali uzimti įvairias socialines pozicijas nuo kuris magiskai valdo sakraline galia iki samano kuris kaip dievisku arba dvasiniu butybiu agentas gali buti drauge ir gydunas ir regetojas ir pranasautojas ir religinio kulto lyderis Gana daznai pasitaiko kad klano ar kaimo vadas tampa sventiku arba ritualines zinijos leidziancios paveikti antgamtiskas galias zinovu Galop jie gali tapti pranasais arba sventaisiais karaliais ir uzimti ypatinga vieta savo bendruomeneje Sis ypatingas statusas gali buti pagrindziamas kiltimi is mitinio dieviskojo protevio arba pacios dievybes nuo kurios priklausanti bendruomenes gerove Okultines galios ir įzvalgos gali buti kildinamos is dvasiu su kuriomis sventikas esas uzmezges rysį transo ekstazes busenose arba per sapnus regejimus orakulus isreiskiancius dieviskaja valia Kad taptu sventiku zmogui daznai reikia ismanyti ir įvairias gydymo technikas zoleliu nuodinguju medziagu galias Priesingai nei samanai ir gydunai kurie su sventybe bendrauja daugiausia sava iniciatyva per pranasavima gydyma ir gebejima patekti į dvasiu pasaulį sventikai malonina ir rimdo uz save didesnes galias remdamiesi savo puoselejama sakraline tradicija Jei samanas ar magas veikia savo vardu valia ir savais budais tai sventikas atnasauja pries altoriu sventykloje ar sventvieteje kaip bendruomenes atstovas atsakingas uz dievybiu ir zmoniu tarpininkavima Jis atsakingas kad sis rysys nebutu pazeistas nuolat palaikant jį atnasavimais ir prisilaikant tabu Senoves religijos Senoves egiptiecio zynio piesinys Senoves Egipte faraonas laikytas dievybes įsikunijimu sventuoju valdovu Manyta jį esant auksciausiaja dieviskumo hipostaze ir pagrindiniu tarpininku tarp zmoniu ir dievu pasaulio Iki Menui centralizuojant Aukstutinio ir Zemutinio Egipto valdyma XXX a pr m e auksciausiasis zynys ir karalius Skorpionas laikytas Horo įsikunijimu Veikiant Heliopolio zyniu tradicijai faraonas imtas tapatinti su Saule sauliskaja dievybe Ra ir jos hipostaze Atumu Egipto faraonas teoriskai laikytas visu dievu vyriausiuoju sventiku ir tokiu vaizduotas sventyklu freskose taciau praktikoje įvairus zyniai faraono vardu atliko įvairius atnasavimus skirtingoms dievybems Kiekviena sventykla turejo savo vyriausiajį zynį kuris podraug su aukojimais atliko ir teisejo pareigas Naujosios karalystes laikais sventiku luomas isaugo buta daug įvairiu sakraliuju pareigybiu kurios apeme tiek sventaja tiek profaniskaja sritis administraciniai teisiniai ir kt darbai Deives Hator kulta aptarnavo zynes grodavusios sistra Senoves Mesopotamijoje kur karaliaus vaidmuo nebuvo toks ryskus kaip Egipte nuo IV tukstantmecio pr m e įsitvirtino galingas ir gerai organizuotas sventiku luomas Sventyklos tapo zinijos perdavos vietomis kur greta sventuju giesmiu giedojimo pranasavimo egzorcizmo praktiku zyniai mokydavosi ir administraciniu politiniu ekonominiu mokslu Vyriausiasis zynys unigallu buvo atsakingas uz kasmetiniu apeigu vedima ju metu budavo giedamos giesmes dievams raudama skelbiami orakulai astrologiniu pranasisku zenklu aiskinimai Uz pastaruosius veiksmus daugiausia atsakydavo regetojai vadinami baru Senoves Mesopotamijos religijoje svarbia vieta uzeme egzorcizmo praktikos sventikai turedavo isvaryti nelabasias dvasias is zmoniu ir statiniu III tukstantmetyje pr m e egzorcistai įgavo svarbu vaidmenį visuomeneje be ju budavo neapsieinama palaiminimu laidojimo kasmetiniu svenciu apeigose Mesopotamijos sventikai laikyti dievu valios perdavejais vieninteliais sventosios zinijos zinovais todel turejo absoliucia galia Zoroastru sventikai Persu religijoje zoroastrizme sventikai buvo svarbus astrologijos zinovai Senoves Sirijoje sventiku luomas buvo atsakingas uz ritualu dramaturgija rudens svenciu per kurias budavo įvesdinamas nauju metu dievas metu Senoves Graikijoje buvo istisa plejada įvairiu vyru ir moteru kurie tarpininkaudavo zmoniu ir dievybiu santykiuose bet buta ir atskiru sventiku aptarnaudavusiu sventyklu apeigas Dalis ju pasiekdavo didelį prestiza ypac tie kurie aptarnaudavo zymias sventyklas pvz Delfu orakulai kurie padedavo spresti ne tik privacius bet ir valstybines svarbos klausimus Tiesa senoves Graikijoje sventikai nesudare atskiro luomo ir negyveno atskirai nuo pasaulieciu apeigas atlikinedavo namu seimininkai uzsiimdave ir zemiskaisiais reikalais Senoves Romoje karaliui zemdirbiu religija paskelbus valstybiniu kultu susikloste sventiku hierarchija kurios virsune uzeme sventybiu karalius peremes ankstesnį karaliaus zynio vaidmenį Rex sacrorum budavo parenkamas is patriciju ir sias pareigas uzimdavo visa gyvenima Jis budavo pavaldus tik pontifex maximus kuris vadovaudavo pontifiku sventuju įstatymu zinovu bei atskiru dievu sventiku kolegijai Trys flaminai atnasaudavo Jupiteriui Marsui ir o like 12 kitiems dievams Ypac svarbus flaminas budavo Jupiterio jo gyvenima reguliuodavo griezti tabu o jo zmona uzimdavo flamines vaidmenį Salia Romos forumo veikusioje Vestos sventykloje tarnaudavo sesios mergeles jos sias pareigas uzimdavo nuo mazumes ir nuolat kurendavo sventaja ugnį Pradzioje jas parinkdavo vyriausiasis pontifikas is patriciju seimu taciau veliau vestalemis galedavo tapti ir plebeju seimu mergaites Salies valdymui svarbus sventikai budavo augurai atlikinedave mantines pranasavimo praktikas Kitos sventiku kategorijos senoves Romoje buvo atnasaudavo Marsui atsakingi uz svenciu vedima dalyvaudavo pasirasant sutartis skelbiant karus imperijos laikotarpiu ju pareigybe isnyko Abraomines religijos Judeju sventikai Judaizme nuo X a pr m e svarbiausias religinis centras buvo Jeruzales sventykla anksciau pagrindiniai centrai buvo Mamro Hebrono Betelio Sechemo ir Gilgalio sventyklos Asmenys atlikineje divinacines orakulines ekstatines praktikas nuo seno hebrajiskai vadinti kunigai leviais levitai naviais pranasai ir rojais regetojai Hebrajiskas pavadinimas Kohen atitinka arabiska zodį kahin pranasautojas zydu kohenas buvo laikomas orakulu gaunanciu zinija deka savo ritualinio rubo bei tam tikros ploksteles vadinamos urim ir tumim bei deka sventojo įkvepimo ir atnasavimu sventvietese Nuo VII a pr m e kai Jeruzale tapo visu pagrindiniu aukojimu centru dvasininkai galedavo tarnauti tik is klano Arono Mozes brolio palikuonys Kurį laika tesesi konfrontacija tarp leviu ir kohenu del dvasinio autoriteto virsenybes 586 m pr m e Babilono nelaisveje sudarytas kodeksas kuriuo leviai grieztai atskirti nuo kohenu Dvasininkais galejo tapti tik besiskelbiantieji Arono palikuonimis nors skelbesi esa su kuriuo Dievas sudares amzinaja sandora ainiais Gali buti kad zadokitai buvo senojo jebuzieciu kanaanieciu dvasininku sluoksnio palikuoniais ir turejo didesniu privilegiju levitu atzvilgiu Jeruzales sventykloje Senoves judeju sventiku pagrindines uzduotys buvo orakulu skelbimas Toros pavidalu ir grieztu religiniu nuostatu laikymosi prieziura Po to kai 70 m romenai sugriove Jeruzales sventykla dvasinio gyvenimo svorio centras persikele į sinagogas ir namu apeigas kur susitelkta į Toros interpretacija Po Makabeju sukilimo II a pr m e dvasinis palaiminimas dukhan sinagogoje isliko kohenu kilusiu is Arono gimines priederme Tiesa tokį kohenu autoriteta kvestionavo pasaulieciai Rasto aiskintojai laikais Jeruzales sventyklos vyriausiasiais sventikais buvo sadukiejai kildine save is zadokitu kurie pasieke didele įtaka tiek rabinu teismui Sanhedrinui tiek konservatyviai aristokratijos klasei Jie pabreze rasytines Toros reiksme o ne zodines kuri buvo svarbiausia ju oponentams fariziejams Kataliku kunigai aukoja misias Krikscionybes dvasininkijos reiksme aptariama sv Pauliaus Laiske hebrajams Pagal sį teksta tik Jezus Kristus esas vienatinis sielu gelbetojas panaikines nuodeme skyrusia zmonija nuo Dievo Kristus esas ir kunigas ir karalius ir auka ir tarpininkas todel krikscionybeje atsisakyta geneologiju svarbos o atnasautoju galejo tapti bet kuris pakrikstytasis Ankstyviausiosios krikscionybes laikais dvasininkai nusakyti graikiskais zodziais presbyteros vyresnysis ir episkopos priziuretojas Nuo II a atsizvelgiant į judejiska tradicija pradejo klostytis religine hierarchija dvasininkai atsiskyre nuo pasaulieciu Vyskupais episcopus tapdavo tie kurie priziuredavo presbiteriu pradetu vadinti sacerdotes sventikais sluoksnį Pastarieji buvo atsakingi uz Eucharistijos aukojima Tuo metu vyskupai buvo atsakingi uz sventiku įsventinimus sakramentu konfirmacijas bei vyskupiju administracija Palaipsniui susikloste trisluoksne hierarchija is vyskupu kunigu ir diakonu administruojama vyskupiju forma Si sistema isliko iki XVI a kai kilus Reformacijos bangai protestantai baznytine hierarchija atmete Viduramziu Europoje krikscioniskoji hierarchija klostesi pagal teokratines valstybes modelį o Baznycia is esmes sutapo su valstybe Kaip savo kurinyje Apie karalyste De Monarchia pastebejo Dante Aligjeris tiek popiezius atsakingas uz dvasinius gyvenimo aspektus tiek imperatorius besirupinantis laikinais dalykais yra paskirti paties Dievo kad pagal savo veikimo sritis priziuretu zmonijos gerove Viduramziais Baznycia pereme vis daugiau įtakos is pasaulietines valdzios kol visas politinis valstybes kunas buvo integruotas į baznytine sistema Protestantizme atskiro sventiku luomo ir Eucharistijos aukojimo apeigu atsisakyta liko tik religiniu bendruomeniu nariai pasaulieciai atsakingi uz ir Rasto aiskinima pastoriai Vakaru krikscionybeje dvasininkija isliko kataliku ir anglikonu baznyciose Iki Vatikano II susirinkimo Kataliku Baznycioje dvasininku klierikas tapdavo po apeigu dabar dvasininku tampama priemus diakono sventimus Buvo zemesniuju sventimu dvasininkai lektoriai aukstesniuju diakonai kunigai vyskupai kai kurie ju isliko ir dabar Dvasininkai pagal pareigas yra vikarai klebonai vyskupai arkivyskupai kardinolai popieziai pagal titulus kanauninkai prelatai Prie dvasininku priklauso ir asmenys dave vienuolio įzadus Be to po Vatikano II susirinkimo į baznytines aukojimo apeigas daug labiau įtraukiami pasaulieciai Seminarijos aukletiniu ordinacija Rusijos staciatikiu baznycioje Rytu krikscionybeje ortodoksijoje isliko griezta dvasininku hierarchija Staciatikiu Baznycioje dvasininku tampama priemus diakono sventimus Pagal hierarchija toliau eina kunigai popai vyskupai ir atitinkamas pareigas einantys bei metropolitai Staciatikiu dvasininkai isskiriami is pasaulieciu ir butinai priskiriami kuriai nors vyskupijai ar vienuolijai įpareigojami paklusnumui gyvenimo paprastumui bei sventumui dalis vienuoliai ir aukstieji dvasininkai privalo laikytis celibato deveti specialius drabuzius Islame sventiku kategorijos nera Yra tik pasaulieciu klerikalu sluoksnis atsidejes Korano ir jo teises aiskinimui Kaip ir judeju rabinai musulmonu mokytojai aiskintojai imamai yra asmenys gerai ismanantys sventrastį ir gebantys pagal jį aiskinti socialinio religinio elgesio taisykles Su Dievu islame tikintysis per malda dua bendrauja asmeniskai Tiesa siizme imamo vaidmuo svarbesnis jo valdzia pagrįsta pripazinimu kad jie priklauso pranaso Mahometo giminei ir laikomi Alacho įpediniais zemeje bei islamo doktrinos grynumo puoseletojais Siitu imamas vadovauja bendruomenei aiskina teologines tiesas yra galutinis autoritetas aiskinant Korana ir suna tikima kad padeda zmonems suvokti slaptaja daiktu prasme laikomas ir neregimojo gyvenimo vadovu Hinduistu pudzaris atlieka arti ritualaNevaru budistu vadzracarjos tantriniai mokytojai Indiskos religijos Ankstyvuoju vediniu laikotarpiu visa religine sritį priziurejo brahmanu luomas Brahmanai buvo atsakingi uz sofistikuotas apeigas Vedose minimi įvairus zyniai atsakingi uz skirtingas aukojimo dalis ar skirtingu tekstu atlikimus hotarai udgatarai adhvarjai brahmanai uz namu aukojimus atsake purohitos Nors brahmanai buvo atsakingi uz dvasine sritį o ksatrijai uz karine ir administracine visgi brahmanu autoritetas buvo svarbesnis nes visa kosmine tvarka priklausiusi nuo teisingo apeigu atlikimo VII a pr m e brahmanai buvo įgije dideles galias valstybiu valdyme Brahmanai turedavo gyventi pagal griezta tvarka jaunysteje buti įsventinti tapti dukart gimusiais praeiti keturias asramas mokinio namu seimininko prisijungti prie misku atsiskyreliu tapti klajojanciu vienuoliu Mazdaug X V a pr m e prasidejo judejimas pries brahmanu autoriteto absoliutizma pradetos kurti upanisados kuriose pabrezta asmeninio issivadavimo svarba pries vedu ritualizma iskilo budizmas ir dzainizmas Upanisadose pabrezta mistinio patyrimo ir zinijos perdavos sistema atsispindejo ir budizme Mokiniai rinkdavosi ir klajodavo su mokytoju skelbusiu budus pazinti save atmana ir pasiekti issivadavima moksa Susikurus povediniam hinduizmui į jį integruota daug upanisadu ideju Brahmanu luomas isliko kaip virsiausias ir atsakingas uz atnasavimus savo privilegijas įgaves del teisingu darbu ankstesniuose gyvenimuose karmos bet jau nebeturejo tokios dideles įtakos Dabartiniai hinduistu sventikai skirstomi į pudzarius religiniu aukojimu pudzu atlikejus sventyklose ir purohitus arba panditus atliekancius aukojimus seimose giminese Religine zinija perduodama per pamokas sadhjana vedamas tevo sunums arba mokytojo guru mokiniams Budizme ir dzainizme atsisakyta sventiku brahmanu luomo o vietoje jo issirutuliojo Dvasiniais vedliais tapo vienuoliai ir vienuoles atsisake materialiniu gerybiu ir susitelke į issivadavimo pasiekima Atnasavimai laikyti neveiksmingais siekiant sio tikslo Be to budizme nesant dievybiu nebereikejo ir jokiu tarpininku Tiesa sventiku atitikmenu isliko mahajanos budizme ir tantriniuose mokymuose Budistu vienuoliai atlieka sventuosius tekstus įskaitant susijusius su gimtuvems vestuvemis laidotuvemis sventemis Visgi tai nera tikrieji sventikai budistu vienuolio tikslas yra tesi Budos paskelbta zinia savo mokymu ir asmeniniu pavyzdziu rodyti kelia nirvanos link Tokie tikslai nesutrukde susikurti hierarchizuotoms sventiku sistemoms tokioms kaip Tibeto budizmas kuris del dideles vienuoliu įtakos dar vadinamas lamaizmu Kitos religijos Daoizme isskiriama sventiku kategorija ismanantys Dao Jais gali tapti tiek vienuoliai tiek pasaulieciai Daosi atlieka įvairius ritualus susijusius su gimtuvemis vestuvemis laidotuvemis kvieciami siekiant įveikti ligas sausras kitokias negandas ju prasoma isburti ateitį Krivis pavaizduotas Mato Pretorijaus Sintoizme egzistuoja zyniu vadinamu arba sinsoku kategorija Sintoizmo sventiku luomas hierarchizuotas esama 5 kategoriju nuo sventiku pagalbininku cokai iki iskiliu sintoizmo tyrinetoju dzokai Sie sventikai atsakingi uz sventyklu apeigu atlikima Anksciau kai sintoizmas buvo Japonijos valstybine religija buta daugiau pareigybiu susijusiu su imperatoriaus rumais Ikikrikscioniskame baltu tikejime minimi įvairus sventiku titulai Janas Dlugosas rasydamas apie sventosios ugnies uzgesinima Vilniuje mini ateities pranasautoja vadinama zyniu Znycz Pasak Jeronimo Prahiskio zynys kurste ir priziurejo sventaja ugnį pranasaudavo Lietuvos metrasciuose minimas Gedimino ir visu lietuviu vyriausiasis zynys krivis Lizdeika kuris pranasaudaves aiskindaves sapnus Velesniuose mitiniuose saltiniuose ir tautosakoje zyniais vadinami burtininkai Prusu religijoje minima sventiku kategorija vaidilos prus waidlotten Manoma kad prusai turejo sudetinga zyniu hierarchija vyriausiasis buvo krivis krivaitis jo pagalbininkai vaidilos gyvene Rikojote ir kaimu zyniai vaidilos Anot Simono Grunau krivis tiesiai is dievu isgirsdaves ju valia ir ja pranesdaves vaidiloms o sie perduodave ja zmonems Dievu valia vaidilos susapnuodavo patys perduodavo ja kaimo vyrams moterims perduodavo vaidilutes Saltiniaizynys Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Venk Zvo Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2014 priesthood Encyclopaedia Britannica Online www britannica com dvasininkas Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 imamas Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 vaidilos Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIV Tolj Veni Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2015 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu