Dunalkos valsčius (latv. Dunalkas pagasts) – viena iš Pietų Kuršo savivaldybės administracinių teritorijų Latvijos pietvakariuose, į šiaurės rytus nuo Liepojos. Plotas 87,45 km², 600 gyventojų (2025 m.). Administracinis centras – Dunalka.
| Dunalkos valsčius latv. Dunalkas pagasts | |
|---|---|
| Valstybė | Latvija |
| Regionas | Kuršas |
| Savivaldybė | Pietų Kuršo savivaldybė |
| Administracinis centras | Dunalka |
| Gyventojų | 600 |
| Plotas | 87,45 km² |
| Tankumas | 7 žm./km² |
| Vikiteka | Dunalkos valsčiusVikiteka |
2025 m. duomenimis, veikia valsčiaus administracija, kultūros namai, biblioteka, socialinės slaugos centras. Iki 2019 m. veikė pagrindinė mokykla Dunalkoje, iki 2012 m. – pagrindinė mokykla Ravoje. Yra kultūros paminklų: valstybinės reikšmės – Dunalkos alkakalnio piliakalnis, Upmalių ir Kiepės upokšnio senovinės gyvenvietės bei Strungų senkapiai; regioninės reikšmės – Dunalkos dvaro kompleksas ir parkas, Dunalkos baronų koplyčia, Dunalkos, Upesputrinių ir Ruobežniekų senovinės gyvenvietės.
Istorija
Prieš atvykstant kryžininkams Dunalka buvo kuršių Piemarės žemėje. 1253 m. per kuršių žemių dalybas atiteko Kuršo vyskupui. 1578 m. Dunalką įsigijo K. fon Sakenas, 1708 m. nusipirko K. fon Firksas. Dabartinis valsčius apima prieš Antrąjį pasaulinį karą buvusių dviejų valsčių, Dunalkos ir Ravos, teritorijas. Dunalkos valsčiuje buvo Dunalkos (vok. Dubenalken) dvaras bei Daidzų, Bindarų ir Kalnų palivarkai, Ravos valsčiuje – Ravos (Rawen) ir Liepmuižos dvarai bei Lielduplių palivarkas. 1900 m. per abu valsčius nutiestas Liepojos–Aizputės siaurasis geležinkelis, įrengtos Ravos, Spagių ir Dunalkos stotelės. Daidzų palivarke veikė didelė sūrinė, Kalnų palivarke – alaus bravoras. Latvijai tapus nepriklausoma, per 1920–1937 m. žemės ūkio reformą dvarų žemė išskirstyta į sklypus, išdalinta naujakuriams. 1935 m. Dunalkos valsčius buvo 57 km², Ravos – 30 km² ploto; Dunalkos valsčiuje buvo 174, Ravos – 92 valstiečių ūkiai. Abiejuose valsčiuose veikė du vėjo ir vienas vandens malūnas, trys pieninės, terpentino varykla, 4 parduotuvės, girininkija, neįgaliųjų prieglauda.
1945 m. Dunalkos valsčiuje įkurtos Daidzės ir Dunalkos apylinkės, Ravos valsčiuje – Ravos apylinkė. 1949 m. abu valsčiai panaikinti. 1951 m. prie Dunalkos prijungta Daidzės, 1954 m. – Ravos apylinkė. 1990 m. Dunalkos apylinkė pertvarkyta į valsčių. Iki 1920 m. Dunalkos valsčius priklausė Gruobinios, 1920 – 1949 m. – Liepojos apskričiai; Ravos valsčius iki 1949 m. priklausė Aizputės apskričiai. 1990–2009 m. Dunalkos valsčius buvo Liepojos rajono, 2009–2021 m. – Durbės savivaldybės sudėtyje.
Geografija
Ribojasi su Pietų Kuršo savivaldybės Sakos, Cyravos, Aizputės, Vecpilio, Durbės, Tadaikių, Medzės ir Vergalės valsčiais. Valsčiaus teritorija yra Vakarų Kuršo aukštumos Vartajos banguotosios lygumos šiauriniame pakraštyje. Paviršius šiek tiek banguotas, valsčiaus pietryčiuose driekiasi Durbės–Vartajos slėnio šiaurinis šlaitas. Valsčiaus pietrytiniame pakraštyje prasideda Bandavos kalvynas – absoliutusis aukštis čia viršija 65 m. Šiauryn paviršius žemėja ir Sakos valsčiaus paribyje nusileidžia iki 10 m virš jūros lygio. Valsčiumi teka Durbė; jos vagos plotis 7–12 m, vietomis aukšti krantai. Kitos didesnės upės – jos intakai Aisterė, Ravenė, Ilmutė, Gardė, Atupė. Pietuose, Durbės–Vartajos slėnyje, telkšo Durbės ežeras, valsčiui priklauso šiaurinė jo dalis. Ežero rytiniame gale telkšo Abramo žemapelkė, valsčiaus riba į ežerą teka Laniupė. Valsčiaus šiaurėje, rytuose ir pietvakariuose dideli miškų masyvai. Yra du draustiniai: Dunalkos miškų ir Durbės ežero pievų (valsčiuje šiaurinė draustinio dalis).
2000 m. duomenimis, žemės ūkio naudmenos užėmė 61 %, miškai – 25 %, krūmynai – 2 %, pelkės – 1 % valsčiaus ploto. Valsčių kerta regioninės reikšmės kelias Kuldyga–Aizputė–Lyčiai (P112).
Gyventojai
1935 m. Dunalkos valsčiuje gyveno 974 žmonės, iš jų 96,4 % latvių, 0,9 % lenkų, 0,8 % vokiečių, 0,8 % žydų. Ravos valsčiuje gyveno 537 žmonės, iš jų 89,6 % latvių, 5,6 % vokiečių, 1,3 % rusų, 1,3 % lenkų. 1941 m. sovietų valdžia į tremtį išsiuntė 25, 1949 m. – 88 gyventojus. 2000 m. valsčiuje buvo 968 gyventojai, iš jų 92,3 % latvių, 3,7 % lietuvių, 1,8 % rusų, 0,9 % lenkų.
Didžiausios gyvenvietės: Dunalka (204 gyv., 2025 m.), Rava (21 gyv.), Dunalkos mokykla, Dupliai. Valsčiaus tikintieji priklauso Cyravos liuteronų parapijai.
Galerija
- Buvusio Dunalkos dvaro svirno pastatas, 2011 m.
- Buvusio Ravos dvaro rūmai, 2001 m.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Dunalkos valsčius, Kas yra Dunalkos valsčius? Ką reiškia Dunalkos valsčius?