| Bandavos kalvynas | |
|---|---|
| Šalys | Latvija |
| Aukščiausias taškas | 138,7 m |
| Koordinatės | 56°40′ š. pl. 21°45′ r. ilg. / 56.667°š. pl. 21.750°r. ilg. |
| Susidarymo periodas | Paskutiniojo apledėjimo Baltijos stadija |
Bandavos kalvynas (latv. Bandavas pauguraine) – gamtinė sritis Latvijos vakaruose, Vakarų Kuršo aukštumos viduryje. Plotas 767 km², apima 1,19 % Latvijos teritorijos. Plyti daugiausia Pietų Kuršo savivaldybėje, rytinė dalis – Kuldygos savivaldybėje. Šiaurėje ribojasi su Kurmalės kalvynu, riba eina Ryvos aukštupio slėniu; rytuose – su Kuršo žemuma, riba eina Lėjėjupės ir Enavos slėnio vakariniu pakraščiu; pietuose – su Embūtės kalvynu, riba eina Vartajos ir Dzeldos slėniu; vakaruose – su Vartajos banguotąja lyguma, riba eina Durbės–Vartajos slėniu; šiaurės vakaruose – su Aprikių lyguma. Ilgis (iš šiaurės į pietus) 36 km, plotis 12–35 km.
Geologinis pagrindas ir reljefas
Kalvyno geologinį pagrindą sudaro šiaurės–pietų kryptimi nutįsusi prekvartero uolienų pakiluma (aukštis 30–70 m virš jūros lygio), suskaidyta kelių senovinių slėnių. Šiaurinė dalis suklota iš vėlyvojo devono karbonatinių uolienų ir smiltainio, pietinėje dalyje vyrauja vėlyvojo karbono smiltainiai, moliai, karbonatinės uolienos bei juros periodo smėliai, moliai, aleurolitai ir smiltainiai. Prekvartero uolienas dengia 40–70 m (vietomis 100 m) storio glacigeninės ir ledyno tirpsmo vandenų suformuotos nuogulos – moreninis priemolis, priesmėlis, smėlis, žvyras, aleuritai, molis. Upių slėniuose ir pelkėtose dubumose tarp kalvų ledynines nuogulas dengia aliuvinės, ežerinės ir pelkinės nuosėdos.
Kalvyno paviršių sudaro kelios 25–40 m aukščio kalvagūbrių juostos, nutįsusios šiaurės–pietų ar šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi. Jas skiria žemesnių lėkštai banguotų lygumų intarpai. Prie Kalvenės yra aukščiausia kalvyno dalis, iškylusi iki 138,7 m virš jūros lygio. Kalvyno paviršiuje išsiskiria keli 90–120 m aukščio kalvų masyvai – Valtaikių–Sieksatės (skersmuo 12 km), Kalvenės–Pelcės, Krusatų–Druogos ir Ilmajos–Struokių. Į vakarus ir šiaurės vakarus nuo Kalvenės plyti limnoglacialinė lyguma.
Klimatas ir gamta
Klimatas vidutiniškai šiltas, jaučiama jūros įtaka. Vidutinė metinė temperatūra yra 6,3 ºC; liepą oras vidutiniškai įšyla iki 16,5 ºC, sausį atvėsta iki -4 ºC. Orai be šalnų trunka apie 130–140 dienų. Per metus iškrinta apie 700–800 mm kritulių, daugiausia – kalvyno pievakariuose. Sniegas dažniausiai dengia nuo gruodžio antros pusės iki kovo vidurio, dangos storis apie 20 cm (XX a. pabaigos duomenys).
Kalvynu teka Ventos, Bartuvos, Sakos ir Ryvos baseinų upės; Ventos ir kitų upių vandenskyra eina Valtaikių ir Kalvenės kalvagūbriais. Daugiausia kalvyno teritorijos drenuoja Tebra, jos intakai Laža ir Aluokstė bei Ryvos ir Vartajos aukštupiai. Didžiausios Ventos baseino upės yra Kuoja, Garūdenė ir Enavos aukštupys. Dubumose tarp kalvų telkšo nedideli ežerai ir pelkės. Didžiausi ežerai – Sepenės (67 ha), Tydų, Ilziko, Jaunarajų, Vecvagarių. Didžiausios pelkės – Struokių (71 ha), Skudrų.
Vyrauja sukultūrinti velėniniai jauriniai dirvožemiai, dubumose – velėniniai jauriniai glėjiniai ir velėniniai glėjiniai, vietomis pelkiniai dirvožemiai. Pasitaiko ir smarkiai nujaurėjusių velėninių jaurinių dirvožemių.
Miškai užima apie pusę kalvyno ploto, daugiausia žemesnėse vietose. Vyrauja didelė medžių rūšių ir miško tipų įvairovė, bet daugiausia yra eglynų su ąžuolų, liepų, uosių ir guobų priemaišomis. Pelkėtose dubumose auga krūmynai, kalvų škaituose ir upių salpose – užliejamos pievos.
Kalvyno teritorijoje įkurti Blažgio ežero, Celmų ežero miškų, Snikerio tvenkinio miškų ir Durbės ežero pievų (dalis) draustiniai.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Bandavos kalvynas, Kas yra Bandavos kalvynas? Ką reiškia Bandavos kalvynas?