Cyravos valsčius (latv. Cīravas pagasts) – viena iš Pietų Kuršo savivaldybės administracinių teritorijų Latvijos vakaruose, į šiaurės rytus nuo Liepojos. Plotas 131,62 km², 892 gyventojai (2025 m.). Administracinis centras – Cyrava.
| Cyravos valsčius latv. Cīravas pagasts | |
|---|---|
| Valstybė | Latvija |
| Regionas | Kuršas |
| Savivaldybė | Pietų Kuršo savivaldybė |
| Administracinis centras | Cyrava |
| Gyventojų | 892 |
| Plotas | 131,62 km² |
| Tankumas | 7 žm./km² |
| Vikiteka | Cyravos valsčiusVikiteka |
2025 m. duomenimis, veikia valsčiaus administracija, kultūros namai, biblioteka, Dzėrvės pagrindinė mokykla,Kandavos žemės ūkio technikumo filialas, aerodromas. Stovi Cyravos liuteronų bažnyčia, Cyravos dvaro rūmai. Kiti kultūros paminklai: valstybinės reikšmės – Bliekių kalno piliakalnis, Darzniekų ir Uozuolų senkapiai; regioninės reikšmės – Bučių ir Rūkių senkapiai, Cyravos akmenynas, Kintų gyvenvietė su šuliniu, Dzėrvės–Cyravos liaudies mokykla; vietinės reikšmės – Lapeglių senkapiai, Paugos viduramžių kapinės.
Istorija
Dabartinis valsčius apima didesniąją dalį iki Antrojo pasaulinio karo buvusių Cyravos ir Dzėrvės valsčių. Prieš atvykstant kalavijuočiams dabartinio valsčiaus teritorijoje buvo kuršių gyvenamas Dzėrvės (rašytiniuose šaltiniuose minima Servė, arba Gervė) kraštas. 1253 m. jį pasidalino Kuršo vyskupas ir Livonijos ordinas. Plotas nuo Cyravos iki Aizputės atiteko ordinui, likusios žemės – vyskupui. XVI a. Cyravoje jau buvo dvaras, priklausė Danijos princui Magnusui. Iki Pirmojo pasaulinio karo Cyravos ir Dzėrvės valsčiuose buvo Cyravos (vok. Zierau), Akmenės, Jurgių (Georgenhof), Vidaus (Mittenhof), Valko, Naujasis, Karlio (Rulių), Dzėrvės (Dsehrwen) dvarai, Gailių (Gailehof), Grabstės, Marijos (Marienhof), Pundikių (Pundiken) ir Lukos (Lucken) palivarkai. Latvijai tapus nepriklausoma, per 1920–1937 m. žemės ūkio reformą jų žemė išskirstyta į sklypus, išdalinta naujakuriams. Cyravos dvaro centras atiduotas Miškų departamentui, Dzėrvės – valsčiui.
1935 m. Cyravos valsčius buvo 116 km², Dzėrvės – 67 km² ploto; Cyravos valsčiuje buvo 221, Dzėrvės – 194 valstiečių ūkiai. Abiejuose valsčiuose veikė lentpjūvė, du vandens malūnai, keturi pieno nugriebimo punktai, penkios parduotuvės. 1933 m. iš Liepojos iki Cyravos nutiesta elektros perdavimo linija, pradėta valsčiaus elektrifikacija. 1939 m. prie Cyravos pradėtas statyti karinis oro uostas; Antrojo pasaulinio karo metu jis tapo svarbiausia Liuftvafės baze Kuršo katilo gynybai, sovietmečiu buvo svarbus sportinės aviacijos centras.
1945 m. Cyravos valsčiuje įkurtos Cyravos ir Upsėdės apylinkės, Dzėrvės valsčiuje – Dzėrvės ir Varpų apylinkės. 1949 m. abu valsčiai panaikinti. 1954 m. Upsėdės apylinkė prijungta prie Cyravos, Dzėrvės – prie Aprikių, Varpos – prie Aizputės apylinkės. 1960 m. dalis Cyravos atiduota Sakos apylinkei, 1968 m. dalis Aprikių prijungta prie Cyravos apylinkės. Sovietmečiu apylinkėje veikė pavyzdinis Karlo Markso kolūkis, statyti gyvenamieji ir gamybiniai pastatai (fermos, žolės miltų gamybos įmonė, vinių cechas ir kiti), įrengtas paukštynas.
1990 m. Cyravos apylinkė pertvarkyta į valsčių. Iki 1949 m. Cyravos ir Dzėrvės valsčiai priklausė Aizputės apskričiai. 1990–2009 m. Cyravos valsčius buvo Liepojos rajono, 2009–2021 m. – Aizputės savivaldybės sudėtyje.
Geografija
Ribojasi su Pietų Kuršo savivaldybės Sakos, Lažos, Aizputės ir Dunalkos valsčiais. Valsčius yra Vakarų Kuršo aukštumos Aprikių lygumoje, jo šiaurės vakarinė dalis – Pajūrio žemumoje, pietinis pakraštys – Vartajos banguotojoje lygumoje. Paviršius Aprikių lygumoje siekia 30–40 m, valsčiaus pietrytiniame pakraštyje iškyla iki 60 m virš jūros lygio. Valsčiumi teka Durbė su intakais Akmene, Dubenia, Cepliupe, Rudyte, Pilsnika, Garde ir Tebros intakas Grapstė. Į šiaurės rytus nuo Cyravos yra didesnių tvenkinių – Dzekainis, Driegos, Brūverių, Būrinių. Valsčiaus šiaurėje ir šiaurės vakaruose plyti dideli miškų masyvai (Cyravos miškas).
2000 m. duomenimis, 45 % valsčiaus ploto užėmė žemės ūkio naudmenos, 41 % – miškai, 3 % – krūmynai, 2 % – pelkės. Valsčių kerta regioninės reikšmės kelias Kuldyga–Aizputė–Lyčiai (P112).
Gyventojai
1935 m. Cyravos valsčiuje gyveno 1400 žmonių, iš jų 94,4 % latvių, 3,3 % vokiečių, 0,6 % lenkų; Dzėrvės valsčiuje – 1096 žmonės, iš jų 95,4 % latvių, 2,9 % vokiečių, 0,5 % lenkų. 1941 m. sovietų valdžia į tremtį išsiuntė 38, 1949 m. – 133 abiejų valsčių gyventojus. 2000 m. Cyravos valsčiuje buvo 1535 gyventojai, iš jų 91,3 % latvių, 2,7 % lietuvių, 2,5 % baltarusių.
Didžiausios gyvenvietės: Cyrava (280 gyv., 2025 m.), Dzėrveniekai (46 gyv.), Akmenė, Dzėrvės mokykla, Vidusmuiža, Grabstė.
Galerija
- Cyravos dvaro rūmai
- Dzėrvės dvaro rūmai, dabar Dzėrvės pagrindinė mokykla
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Cyravos valsčius, Kas yra Cyravos valsčius? Ką reiškia Cyravos valsčius?