Sakos valsčius (latv. Sakas pagasts) – viena iš Pietų Kuršo savivaldybės administracinių teritorijų Latvijos vakaruose, į šiaurę nuo Liepojos. Plotas 318,15 km², 411 gyventojų (2025 m.). Administracinis centras – Saka.
| Sakos valsčius latv. Sakas pagasts | |
|---|---|
| Valstybė | Latvija |
| Regionas | Kuršas |
| Savivaldybė | Pietų Kuršo savivaldybė |
| Administracinis centras | Saka |
| Gyventojų | 411 |
| Plotas | 318,15 km² |
| Tankumas | 1,29 žm./km² |
| Vikiteka | Sakos valsčiusVikiteka |
2025 m. duomenimis, veikia valsčiaus administracija (Sakoje), biblioteka (Ulmalėje), yra svečių namų, kempingų. Stovi Sakaslejos (Sakoje) ir Salienos liuteronų bei Sakos ir Ulmalės baptistų bažnyčios. Iki 1997 m. Grynių rezervate veikė Grynių katalikų bažnyčia, vėliau išardyta ir perkelta į Kolką. Valstybės saugomi kultūros paminklai: valstybinės reikšmės – Sakos viduramžių pilies liekanos, Sakos liuteronų bažnyčia, Akmenrago švyturys, Sakos ir Elko kalno piliakalniai, Kiukių ir Lašių senkapiai, Pinių ir Dzenių kulto akmenys; regioninės reikšmės – Akmenrago švyturio viduramžių kapinės, Maznuodupjų lauko riedulių konstrukcija; vietinės reikšmės – Nikų gyvenamasis namas.
Istorija
Saka (Saceze) paminėta 1229 ir 1230 m. kuršių žemių dalybų dokumentuose. Nuo XIII a. antros pusės iki Livonijos karo priklausė Kuršo vyskupui, nuo XV a. vidurio iki XVIII a. vidurio ją valdė Ostenų-Sakenų giminė. Iki 1866 m. dabartinio valsčiaus teritorijoje buvo Ulmalės, Salienos, Uostbakos, Pilies dvaro, Pastorato, Stembrės, Mindės ir Raudonojo dvaro valsčiai. 1866 m. priėmus valsčių savivaldos įstatymą, sudarytas Upesmuižos (vėliau Sakos) valsčius. Latvijai tapus nepriklausoma, nuo jo atskirtas Ulmalės-Labrago valsčius, 1925 m. pervadintas Ulmalės valsčiumi. 1935 m. Sakos valsčius buvo 141,1 km², Ulmalės – 120 km² ploto. Sakos valsčiuje buvo 503 valstiečių ūkiai, veikė plytų fabrikas, spirito varykla, lentpjūvė, vandens ir vėjo malūnai, 14 parduotuvių. Ulmalės valsčiuje buvo 157 valstiečių ūkiai, linų perdirbimo punktas, trys parduotuvės. 1932 m. per abu valsčius nutiesta Liepojos–Alsungos siaurojo geležinkelio linija, 1935 m. prailginta iki Kuldygos, 1944 m. pertvarkyta į platųjį geležinkelį ir prailginta iki Ventspilio.
1945 m. Sakos valsčiuje įkurtos Paviluostos, Sakos ir Salienos apylinkės, Ulmalės valsčiuje – Ulmalės apylinkė. 1949 m. abu valsčiai panaikinti. 1951 m. prie Sakos apylinkės prijungta visa Salienos ir dalis Paviluostos apylinkės, 1960 m. – dalis Cyravos, 1962 m. – visa Ulmalės apylinkė. 1987 m. nedidelė dalis Sakos apylinkės prijungta prie Jūrkalnės. Sovietmečiu Sakos apylinkėje veikė kolūkis „Centība”. 1990 m. Sakos apylinkė pertvarkyta į valsčių. Iki 1949 m. Sakos ir Ulmalės valsčiai priklausė Aizputės apskričiai. 1990–2009 m. Sakos valsčius buvo Liepojos rajono, 2009–2021 m. – Paviluostos savivaldybės sudėtyje.
Geografija
Ribojasi su Pietų Kuršo savivaldybės Vergalės, Dunalkos, Cyravos ir Lažos valsčiais, Kuldygos savivaldybės Gudeniekų ir Alsungos valsčiais bei Ventspilio savivaldybės Jūrkalnės valsčiumi; iš trijų pusių supa Paviluostos miestą. Vakaruose ir šiaurės vakaruose prieina prie Baltijos jūros, kranto linija valsčiuje 22,3 km ilgio. Už 10 km į pietvakarius nuo Paviluostos stūkso 4 m aukščio Akmenrago kyšulys, ant jo stovi švyturys. Krantas smėlėtas, į pietus nuo Paviluostos – su kopomis, į šiaurę, ypač tarp Strantės ir Ulmalės, status, iki 25 m aukščio. Valsčiaus teritorija yra Pajūrio žemumos Piemarės lygumoje. Paviršiaus aukštis 10–15 m, į pietus nuo Salienos iškyla iki 41,3 m virš jūros lygio. Prie Ryvos yra Baltijos ledyninio ežero kranto liekanų.
Valsčiumi teka Tebra ir Durbė; netoli jūros jos susilieja į Saką. Šiaurine dalimi teka Ryva, pietine – Rudupės upelis. Ryvos krantai žemupyje statūs, iki 10 m aukščio. Miškai užima 74 % valsčiaus ploto, jie daug kur pelkėti. Aptinkamas retas miško augavietės tipas – reti, žemaūgiai (iki 15 m aukščio) pajūrio pušynai (grīņi). Jam saugoti įkurtas Grynių gamtos rezervatas. Kitos saugomos gamtos teritorijos – Sakos Grynių, Pūlio pelkės, Paviluostos pilkosios kopos ir Ziemupės (valsčiuje šiaurinė dalis) gamtos draustiniai. 2000 m. duomenimis, žemės ūkio naudmenos užėmė 15 %, krūmynai – 2 %, pelkės – 2 % valsčiaus ploto. Valsčių kerta regioninės reikšmės kelias Ventspilis (Lečiai)–Gruobinia (P111). Iki 1996 m. veikė Liepojos–Ventspilio geležinkelis (išardytas 2009 m.), valsčiuje buvo Ryvos stotis bei Mežainės, Sakos, Kursos ir Upeniekų stotelės. Prie Ryvos yra žvyro telkinių.
Gyventojai
1935 m. Sakos valsčiuje gyveno 2906 žmonės, iš jų 94,5 % latvių, 2,4 % žydų, 0,9 % rusų, 0,6 % vokiečių, 0,5 % lenkų; Ulmalės valsčiuje – 865 žmonės, iš jų 97,1 % latvių, 1,5 % vokiečių. 1941 m. sovietų valdžia į tremtį išsiuntė 70, 1949 m. – 208 abiejų valsčių gyventojus. 2000 m. Sakos valsčiuje buvo 745 gyventojai, iš jų 93,3 % latvių, 2,7 % lietuvių, 2,1 % rusų.
Valsčius retai gyvenamas, vyrauja retai užstatyti kaimai – viensėdžių grupės. Didžiausios gyvenvietės – Ulmalė (59 gyv.), Ryva (24 gyv.), Strantė (24 gyv.), Saka (20 gyv., 2025 m.), Saliena, Uostbacha, Upsėdė, Mežainė, Kiuoninciemas.
Galerija
- Liuteronų bažnyčia Sakoje, 2000 m.
- Rudupės žiotys
- Akmenrago švyturys
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Sakos valsčius, Kas yra Sakos valsčius? Ką reiškia Sakos valsčius?