Doristalio valsčius (vok. Amtsbezirk Doristhal) – Rytų Prūsijos administracinis teritorinis vienetas, gyvavęs 1874–1945 m. dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje. Priklausė Pilkalnio apskričiai. Valsčiaus centras buvo Doristalyje.
| Doristalio valsčius Amtsbezirk Doristhal | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Doristalio valsčius Pilkalnio apskrityje | ||||
| Valstybė | Vokietija | |||
| Provincija | Rytų Prūsija | |||
| Administracinis centras | Doristalis | |||
| 1874–1945 | Pilkalnio apskritis | |||
| Gyventojų | 965 (1905) | |||
| Plotas | 31,1 km² (1905) | |||
Istorija
Suformuotas 1874 m. pagal 1872 m. priimtus „Apskričių nuostatus Prūsijos, Brandenburgo, Pomeranijos, Poznanės, Silezijos ir Saksonijos provincijoms“ iš 4 kaimo bendruomenių ir 4 dvaro apygardų. 1928 m. visos dvaro apygardos panaikintos: Noviškių pertvarkyta į kaimo bendruomenę, Doristalio ir Mažojo Kėnigsbrucho sujungtos į naują Doristalio kaimo bendruomenę, Kumečių prijungta prie Beržininkų kaimo. 1928–1945 m. Doristalio valsčių sudarė 6 kaimo bendruomenės: Apuokynų, Beržininkų, Būdupėnų, Doristalio, Juodžalių ir Noviškių.
Valsčius buvo rytinėje apskrities dalyje, Lietuvos pasienyje, Šešupės kairiajame krante. Valsčiaus viduriu tekėjo Šešupės intakas Būdupė, pietuose telkšojo Noviškių Plynės pelkė. 1906 m. iki Doristalio nutiesta siaurojo geležinkelio atšaka.
1905 m. valsčiuje buvo 965 gyventojai, iš jų 40 lietuvių (4,1 %). Daugiausia lietuvių gyveno Apuokynuose (19 %). Didžiausios gyvenvietės 1939 m. buvo valsčiaus centras Doristalis (228 gyv.), Noviškiai (185 gyv.) ir Beržininkai (149 gyv.).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Doristalio valsčius, Kas yra Doristalio valsčius? Ką reiškia Doristalio valsčius?