Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos diplomatinė tarnyba valstybės tarnybos dalis kuriai vadovauja Užsienio reikalų ministras Lietuvos ambasada JAVW
Diplomatinė tarnyba
Lietuvos diplomatinė tarnyba – valstybės tarnybos dalis, kuriai vadovauja Užsienio reikalų ministras.
Jos įstaigos įgyvendina ir vykdo Prezidento, Seimo ir Vyriausybės nustatytą užsienio politiką.
Istorija
Lietuviška diplomatija kildinama iš Karaliaus Mindaugo laikų.
1918 m. lapkričio 7 d. laikoma šiuolaikinės Lietuvos diplomatijos pradžia. Tądien Lietuvos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras užėmė užsienio reikalų ministro pareigas, įkurta valstybės Užsienio reikalų ministerija.
Šiandien lapkričio 7 d. yra švenčiama . 1918 m. svarbiausiu Lietuvos diplomatijos tikslu buvo atkurtos Lietuvos valstybės pripažinimas de jure ir valstybės sienų nustatymas. 1918 m. lapkričio 23 d. buvo paskirtas pirmasis Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Vokietijoje – Jurgis Šaulys. 1919 m. sausio 1 d. pasirašyta pirmoji tarptautinė sutartis su Vokietija dėl pašto susisiekimo. Antroji sutartis sudaryta su Latvija pastarajai suteikiant paskolą, o Lietuvai gaunant teisę naudotis Liepojos uostu prekių ir keleivių gabenimui. Tuometinė URM diplomatinių laipsnių ir rangų sistemą kūrė laikantis pasaulinės diplomatijos pavyzdžio. 1920 m. gegužės 22 d. buvo nustatyti URM darbuotojų etatai: ministras, viceministras, patarėjai bažnyčios ir konsuliniams reikalams. Taip pat įsteigti Bendrasis ir Informacijos departamentai. Organizacinė URM struktūra keletą kartų keitėsi, tačiau ilgainiui nusistovėjo trys departamentai: Politikos, Teisių ir administracijos bei Ekonomikos. 1940 m. pradžioje URM turėjo 218 darbuotojų, iš jų 123 dirbo centre, 95 – pasiuntinybėse ir konsulatuose užsienyje. Kadangi pagal tuometę diplomatinę praktiką ambasadorių titulais galėjo vadintis tik didžiųjų valstybių atstovai, aukščiausias diplomatinis rangas Lietuvoje iki pat okupacijos buvo nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras. Iki nepriklausomybės praradimo Lietuvos pasiuntinybės veikė Berlyne, Buenos Airėse, Briuselyje, Londone, Maskvoje, Paryžiuje, prie Šventojo Sosto, Romoje, Rygoje, Stokholme, Taline, Vašingtone, Varšuvoje, Ženevoje, Prahoje. Svarbiausi Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu atlikti darbai – tai Lietuvos valstybės pripažinimas de jure, tarptautinių sutarčių pasirašymas. Jau 1920 m. liepos 12 d. Lietuva pasirašė Taikos sutartį su Sovietų Rusija, kuria „Rusija be atodairų pripažįsta Lietuvos Valstybės savarankiškumą ir nepriklausomybę su visomis iš tokio pripažinimo einančiomis juridinėmis sėkmėmis ir gera valia visiems amžiams atsisako nuo visų Rusijos suvereniteto teisių, kurių ji yra turėjusi Lietuvių tautos ir jos teritorijos atžvilgiu". Po metų 1921 m. gegužės 14 d. Rygoje pasirašyta Lietuvos ir Latvijos sutartis. Pagal ją Lietuvai perduota Palanga, Latvijai – Aknysta ir abi šalys atsisakė pretenzijų į kitus viena kitos plotus. Tais pačiais metais rugsėjo 22 d., Lietuva priimta į Tautų Sąjungą. Kiti svarbiausi diplomatijos pasiekimai: Klaipėdos konvencijos, legalizavusios šio krašto prijungimą prie Lietuvos, pasirašymas 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje tarp Lietuvos Respublikos ir Ambasadorių konferencijos valstybiųkonkordato su Vatikanu sudarymas 1927 m. rugsėjo 27 d., 1928 m. sausio 29 d. Lietuvos ir Vokietijos sienos sutartį, kuria buvo įteisinta valstybių siena po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos. Taip pat Lietuvos, Latvijos ir Estijos 1934 m. rugsėjo 12 d. pasirašyta ir bendradarbiavimo sutartis, kuria buvo įkurta vadinamoji Baltijos Antantė.
Sudėtis
Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba yra vientisa. Ją sudaro Užsienio reikalų ministerijoje ir Užsienio reikalų ministerijai atskaitingose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, konsulinėse įstaigose, specialiosiose misijose, derybų grupėse ir derybų delegacijose dirbantys diplomatai; Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, kitose valstybės institucijose ar įstaigose dirbantys diplomatai ir diplomatai, laikinai perkelti į pareigas tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje, civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje ar užsienio valstybės institucijoje Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka.
Užsienio valstybėse ar prie tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublika turi savo diplomatines atstovybes. Pastaroji yra nuolat veikianti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems santykiams su tarptautine organizacija palaikyti, įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždavinius ir ginti Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių bei kitų juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė yra tiesiogiai pavaldi Užsienio reikalų ministerijai.
Pagrindinės diplomatinės atstovybės funkcijos yra atstovauti Lietuvos Respublikai ir palaikyti oficialius santykius su užsienio valstybe, kurioje diplomatinė atstovybė yra akredituota; įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždavinius; derėtis su valstybės vyriausybe, ginti piliečių, įmonių teisės ir interesus, teisėtais būdais gauti, rinkti ir perduoti URM informaciją, skatinti draugiškus tarpvalstybiniu santykius, platinti informaciją apie Lietuvą, rūpintis šalyje gyvenančių lietuvių ryšių su Lietuva palaikymu ir stiprinimu.
Prielaidos
Pradžia sietina su 1939 m. spalio 29 – lapkričio 2 d. memorandumu prezidentui A. Smetonai dėl vyriausybės perkėlimo į užsienį Lietuvos okupacijos atveju, kurį pasirašė Lietuvos pasiuntiniai Bronius Kazys Balutis, Petras Klimas ir Stasys Lozoraitis. Siūlyta paskirti Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklą kuruosiantį asmenį, sudaryti finansinį fondą. Memorandumu siūlytos priemonės nebuvo visiškai įgyvendintos, bet 1940 m. gegužės 30 d. užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys telegrama Nr. 288 informavo svarbiausias Lietuvos pasiuntinybes užsienyje, jog okupacijos atveju Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovu skiriamas nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Romoje Stasys Lozoraitis, pirmuoju pavaduotoju – nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Prancūzijoje Petras Klimas, antruoju – nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Šveicarijoje Jurgis Šaulys. 1942–1945 m. dėl Italijos, kuri Antrojo pasaulinio karo metais kariavo Vokietijos pusėje, izoliacijos, S. Lozoraitį laikinai pavadavo Jurgis Šaulys.
Lietuvos okupacija
1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai diplomatinės tarnybos veikla nenutrūko, tačiau jos koordinavimas iš Lietuvos tapo nebeįmanomu. Užsienyje reziduojantys valstybės diplomatai nutraukė ryšius su okupacine krašto valdžia ir pradėjo diplomatinę Lietuvos laisvinimo akciją. Dar 1940 m. gegužės 31 d. paskutinio užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio telegrama buvo numatyta, jog okupacijos atveju Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovu skiriamas nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Romoje Stasys Lozoraitis, jo pirmuoju pavaduotoju – nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Prancūzijoje Petras Klimas, antruoju – nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Šveicarijoje Jurgis Šaulys. 1940 m. rudenį liko oficialiai veikti 5 Lietuvos Respublikos pasiuntinybės Vašingtone, Londone, Vatikane, Berne ir Buenos Airėse, du generaliniai konsulatai Niujorke ir Tel Avive, du konsulatai Čikagoje ir San Paule. Generalinių garbės konsulų liko 4, garbės konsulų ir vicekonsulų – 11. Lietuvos diplomatinė tarnyba tapo užsienyje veikiančia institucija, kuri užtikrino Lietuvos valstybingumo tęstinumą iki pat 1990 m. 1940–1990 m. Lietuvos Respublika buvo atstovaujama Prancūzijoje. Nors pasiuntinybė oficialiai ir neveikė, o atstovai nebuvo įtraukiami į viešus Prancūzijoje reziduojančių diplomatų oficialius sąrašus, nebuvo kviečiami į oficialius priėmimus, tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministerija jiems išduodavo diplomatinius pažymėjimus.
Okupacijos periodu, Lietuvos diplomatinės tarnybos veikimas buvo stipriai apsunkintas, kadangi Sovietų Sąjunga perėmė kai kuriuos pasiuntinybių pastatus ir Lietuvos aukso atsargas. Nepaisant griežtų Lietuvos atstovų protestų, dalis valstybių (Italija, Vokietija, Švedija, Prancūzija) patenkino neteisėtus sovietų reikalavimus. 1940 m. liepos 23 d. JAV valstybės sekretorius Sumner Welles pareiškė, kad JAV nepripažins Baltijos valstybių inkorporavimo į Sovietų Sąjungos sudėtį. JAV savo teritorijoje ir toliau leido veikti Lietuvos diplomatiniams atstovams bei atsisakė perduoti sovietams Lietuvos aukso atsargas. Okupacijos nepripažino iš Vatikanas. Tuo tarpu Didžioji Britanija oficialiai panaikinusi Lietuvos pasiuntinybę Londone ir toliau leido veikti pasiuntiniui Broniui Kaziui Balučiui. Lietuvos diplomatinei tarnybai iki 1990 m. pavyko išlaikyti atstovavimą svarbiausiose Vakarų valstybėse. Po Stasio Lozoraičio mirties 1983 m. diplomatijos vadovo pareigas perėmė įgaliotasis ministras Vašingtone Stasys Antanas Bačkis. Nuo 1987 m. lapkričio 15 d. jis perdavė vadovavimą atstovybei Vašingtone Stasiui Lozoraičiui-jaunesniajam, o pats grįžo į Paryžių.
Veikla po 1990 m.
1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę dar teko ją įtvirtinti. Prie to stipriai prisidėjo išlikę pasaulyje ir pripažįstami Lietuvos diplomatai JAV, Vatikane, Kanadoje. Buvo atkurta ir Užsienio reikalų ministerija. Pirmuoju jos vadovu paskirtas Algirdas Saudargas. 1991 m. vasario 11 d. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Islandija, o tų pačių metų rugsėjo 17 d. šalis buvo priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją. Vienas iš pirmųjų labai svarbių diplomatijos laimėjimų buvo 1991 m. liepos 29 d. pasirašyta sutartis su Rusijos Federacija dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų. Abi valstybės įsipareigojo savo tarpusavio santykiuose sąžiningai laikytis visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų bei normų. Po šios sutarties sekė dar vienas pasiekimas – okupacinės Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos. 1993 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvą paliko paskutinis buvusios SSRS kariuomenės ešelonas. 1994 m. balandžio 26 d. pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis, padėjusi pamatą strateginei šalių partnerystei. Itin svarbiu nepriklausomybę įtvirtinančiu veiksniu tapo Lietuvos įstojimas į NATO 2004 m. kovo 29 d., kuriam pagrindus padėjo dar 1998 m. sausio 16 d. Vašingtone tarp JAV ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos pasirašyta Partnerystės Chartija. Ja buvo patvirtintas bendras tikslas – kartu dirbant sudaryti sąlygas Baltijos valstybių integracijai į Europos ir transatlantines politines, ekonomines ir saugumo struktūras, įskaitant ir NATO. Dar vienas didžiulis laimėjimas – Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. Tai suteikė galimybę prisijungti prie Šengeno erdvės 2007 m. gruodžio 21 d. 2011 m. Lietuva, pirmoji iš Baltijos valstybių pirmininkavo Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacija. Šis pirmininkavimas padėjo Lietuvai padidinti savo įtaką tarptautiniuose procesuose. 2013 metų antrąjį pusmetį ji pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai. 2013 m. spalio 17 d. Lietuva absoliučia balsų dauguma buvo išrinkta nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare 2014–2015 m. kadencijai ir jei pirmininkavo 2014 m. vasarį ir 2015 m. gegužę.
Diplomatiniai rangai
Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, panašiai kaip statutinėse įstaigose, yra tarnybiniai laipsniai, vadinami diplomatiniu rangu. Jie skiriami atsižvelgiant į tarnybos laiką, jos nuopelnus, neeilinius pasiekimus ir kitas aplinkybes.
Lietuvos diplomatijos rangai mažėjančia tvarka:
- LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius;
- LR nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras;
- Ministras patarėjas;
- Patarėjas;
- Pirmasis sekretorius;
- Antrasis sekretorius;
- Trečiasis sekretorius;
- Atašė
Lietuvos ambasados užsienyje
- Berlyne
- Berne
- Maskvoje (senasis pastatas)
- Maskvoje (naujasis pastatas)
- Paryžiuje
- Prahoje
- Taline
- Varšuvoje
Taip pat skaitykite
- Lietuvos Respublikos diplomatiniai atstovai
Literatūra
- Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas ir Lietuvos diplomatinė tarnyba išeivijoje: Berno ir Paryžiaus konferencijų protokolai, Vilnius, 2004 m.
- Alfonsas Eidintas. Lietuvos ambasados rūmų Washington. D. C. istorija, Washington, 1996 m.
- Stasys Antanas Bačkis. Lietuvos diplomatinė tarnyba (1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d.). Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, 1997 m. t. 36
- Vytautas Landsbergis. Pusbrolis Motiejus: knyga apie Stasį Lozoraitį iš jo laiškų ir pasisakymų, Vilnius, 2002 m.
- . Likimo vedami: Lietuvos diplomatinės tarnybos egzilyje veikla 1940-1991, Vilnius, 2003 m.
Šaltiniai
- http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=598&p_d=32791&p_k=1
- Užsienio reikalų ministerija, Lietuvių enciklopedija, 18 t., Boston, 1959.
- „Į atmintinų dienų sąrašą siūlo įtraukti Diplomatų dieną“. delfi.lt. Delfi. ELTA. 2003-11-13. Nuoroda tikrinta 2024-03-21.
- http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=598&p_d=32791&p_k=1
- Gaigalaitė A., Pratarmė, Lietuvos užsienio reikalų ministrai 1918–1940, Kaunas, 1999.
- Čepėnas P. Naujųjų laikų Lietuvos istorija, II t., Chicago, 1986.
- Lietuvos Taikos Sutartis su Rusija, Vyriausybės žinios, 1920-11-30, nr. 53, psl. 1–11.
- Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis, Kaunas, 1990.
- Žalys V., Kova dėl identiteto: kodėl Lietuvai nesisekė Klaipėdoje tarp 1923–1939 m., Lüneburg, 1993.
- Kasparavičius A., Tarp politikos ir diplomatijos : Šventasis Sostas ir Lietuvos Respublika, Vilnius, 2008.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Diplomatinė tarnyba, Kas yra Diplomatinė tarnyba? Ką reiškia Diplomatinė tarnyba?
Lietuvos diplomatine tarnyba valstybes tarnybos dalis kuriai vadovauja Uzsienio reikalu ministras Lietuvos ambasada JAVWelles deklaracija dokumentas apie Baltijos saliu inkorporacijos į Tarybu Sajunga nepripazinimaInformacine lenta prie ambasados PrahojePasaulio salys kuriose Lietuvos Respublika turi ambasadas melyna spalva Jos įstaigos įgyvendina ir vykdo Prezidento Seimo ir Vyriausybes nustatyta uzsienio politika IstorijaLietuviska diplomatija kildinama is Karaliaus Mindaugo laiku 1918 m lapkricio 7 d laikoma siuolaikines Lietuvos diplomatijos pradzia Tadien Lietuvos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras uzeme uzsienio reikalu ministro pareigas įkurta valstybes Uzsienio reikalu ministerija Siandien lapkricio 7 d yra svenciama 1918 m svarbiausiu Lietuvos diplomatijos tikslu buvo atkurtos Lietuvos valstybes pripazinimas de jure ir valstybes sienu nustatymas 1918 m lapkricio 23 d buvo paskirtas pirmasis Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Vokietijoje Jurgis Saulys 1919 m sausio 1 d pasirasyta pirmoji tarptautine sutartis su Vokietija del pasto susisiekimo Antroji sutartis sudaryta su Latvija pastarajai suteikiant paskola o Lietuvai gaunant teise naudotis Liepojos uostu prekiu ir keleiviu gabenimui Tuometine URM diplomatiniu laipsniu ir rangu sistema kure laikantis pasaulines diplomatijos pavyzdzio 1920 m geguzes 22 d buvo nustatyti URM darbuotoju etatai ministras viceministras patarejai baznycios ir konsuliniams reikalams Taip pat įsteigti Bendrasis ir Informacijos departamentai Organizacine URM struktura keleta kartu keitesi taciau ilgainiui nusistovejo trys departamentai Politikos Teisiu ir administracijos bei Ekonomikos 1940 m pradzioje URM turejo 218 darbuotoju is ju 123 dirbo centre 95 pasiuntinybese ir konsulatuose uzsienyje Kadangi pagal tuomete diplomatine praktika ambasadoriu titulais galejo vadintis tik didziuju valstybiu atstovai auksciausias diplomatinis rangas Lietuvoje iki pat okupacijos buvo nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Iki nepriklausomybes praradimo Lietuvos pasiuntinybes veike Berlyne Buenos Airese Briuselyje Londone Maskvoje Paryziuje prie Sventojo Sosto Romoje Rygoje Stokholme Taline Vasingtone Varsuvoje Zenevoje Prahoje Svarbiausi Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu atlikti darbai tai Lietuvos valstybes pripazinimas de jure tarptautiniu sutarciu pasirasymas Jau 1920 m liepos 12 d Lietuva pasirase Taikos sutartį su Sovietu Rusija kuria Rusija be atodairu pripazįsta Lietuvos Valstybes savarankiskuma ir nepriklausomybe su visomis is tokio pripazinimo einanciomis juridinemis sekmemis ir gera valia visiems amziams atsisako nuo visu Rusijos suvereniteto teisiu kuriu ji yra turejusi Lietuviu tautos ir jos teritorijos atzvilgiu Po metu 1921 m geguzes 14 d Rygoje pasirasyta Lietuvos ir Latvijos sutartis Pagal ja Lietuvai perduota Palanga Latvijai Aknysta ir abi salys atsisake pretenziju į kitus viena kitos plotus Tais paciais metais rugsejo 22 d Lietuva priimta į Tautu Sajunga Kiti svarbiausi diplomatijos pasiekimai Klaipedos konvencijos legalizavusios sio krasto prijungima prie Lietuvos pasirasymas 1924 m geguzes 8 d Paryziuje tarp Lietuvos Respublikos ir Ambasadoriu konferencijos valstybiukonkordato su Vatikanu sudarymas 1927 m rugsejo 27 d 1928 m sausio 29 d Lietuvos ir Vokietijos sienos sutartį kuria buvo įteisinta valstybiu siena po Klaipedos krasto prijungimo prie Lietuvos Taip pat Lietuvos Latvijos ir Estijos 1934 m rugsejo 12 d pasirasyta ir bendradarbiavimo sutartis kuria buvo įkurta vadinamoji Baltijos Antante SudetisLietuvos Respublikos diplomatine tarnyba yra vientisa Ja sudaro Uzsienio reikalu ministerijoje ir Uzsienio reikalu ministerijai atskaitingose Lietuvos Respublikos diplomatinese atstovybese uzsienio valstybese Lietuvos Respublikos atstovybese prie tarptautiniu organizaciju konsulinese įstaigose specialiosiose misijose derybu grupese ir derybu delegacijose dirbantys diplomatai Respublikos Prezidento kanceliarijoje Seimo kanceliarijoje Vyriausybes kanceliarijoje ministerijose kitose valstybes institucijose ar įstaigose dirbantys diplomatai ir diplomatai laikinai perkelti į pareigas tarptautineje organizacijoje ar institucijoje Europos Sajungos institucijoje ar įstaigoje Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje Europos Komisijos ir Europos Sajungos valstybiu nariu bendrai įsteigtoje organizacijoje civilineje tarptautineje operacijoje ar misijoje ar uzsienio valstybes institucijoje Lietuvos Respublikos asmenu delegavimo į tarptautines ir Europos Sajungos institucijas ar uzsienio valstybiu institucijas įstatymo nustatyta tvarka Uzsienio valstybese ar prie tarptautiniu organizaciju Lietuvos Respublika turi savo diplomatines atstovybes Pastaroji yra nuolat veikianti Lietuvos Respublikos diplomatines tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems santykiams su tarptautine organizacija palaikyti įgyvendinti Lietuvos Respublikos uzsienio politikos uzdavinius ir ginti Lietuvos Respublikos jos pilieciu įmoniu bei kitu juridiniu asmenu teises ir teisetus interesus Lietuvos Respublikos diplomatine atstovybe yra tiesiogiai pavaldi Uzsienio reikalu ministerijai Pagrindines diplomatines atstovybes funkcijos yra atstovauti Lietuvos Respublikai ir palaikyti oficialius santykius su uzsienio valstybe kurioje diplomatine atstovybe yra akredituota įgyvendinti Lietuvos Respublikos uzsienio politikos uzdavinius deretis su valstybes vyriausybe ginti pilieciu įmoniu teises ir interesus teisetais budais gauti rinkti ir perduoti URM informacija skatinti draugiskus tarpvalstybiniu santykius platinti informacija apie Lietuva rupintis salyje gyvenanciu lietuviu rysiu su Lietuva palaikymu ir stiprinimu PrielaidosPradzia sietina su 1939 m spalio 29 lapkricio 2 d memorandumu prezidentui A Smetonai del vyriausybes perkelimo į uzsienį Lietuvos okupacijos atveju kurį pasirase Lietuvos pasiuntiniai Bronius Kazys Balutis Petras Klimas ir Stasys Lozoraitis Siulyta paskirti Lietuvos diplomatines tarnybos veikla kuruosiantį asmenį sudaryti finansinį fonda Memorandumu siulytos priemones nebuvo visiskai įgyvendintos bet 1940 m geguzes 30 d uzsienio reikalu ministras Juozas Urbsys telegrama Nr 288 informavo svarbiausias Lietuvos pasiuntinybes uzsienyje jog okupacijos atveju Lietuvos diplomatines tarnybos vadovu skiriamas nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Romoje Stasys Lozoraitis pirmuoju pavaduotoju nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Prancuzijoje Petras Klimas antruoju nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Sveicarijoje Jurgis Saulys 1942 1945 m del Italijos kuri Antrojo pasaulinio karo metais kariavo Vokietijos puseje izoliacijos S Lozoraitį laikinai pavadavo Jurgis Saulys Lietuvos okupacija1940 m birzelio 15 d Lietuva okupavus Sovietu Sajungai diplomatines tarnybos veikla nenutruko taciau jos koordinavimas is Lietuvos tapo nebeįmanomu Uzsienyje reziduojantys valstybes diplomatai nutrauke rysius su okupacine krasto valdzia ir pradejo diplomatine Lietuvos laisvinimo akcija Dar 1940 m geguzes 31 d paskutinio uzsienio reikalu ministro Juozo Urbsio telegrama buvo numatyta jog okupacijos atveju Lietuvos diplomatines tarnybos vadovu skiriamas nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Romoje Stasys Lozoraitis jo pirmuoju pavaduotoju nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Prancuzijoje Petras Klimas antruoju nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Sveicarijoje Jurgis Saulys 1940 m rudenį liko oficialiai veikti 5 Lietuvos Respublikos pasiuntinybes Vasingtone Londone Vatikane Berne ir Buenos Airese du generaliniai konsulatai Niujorke ir Tel Avive du konsulatai Cikagoje ir San Paule Generaliniu garbes konsulu liko 4 garbes konsulu ir vicekonsulu 11 Lietuvos diplomatine tarnyba tapo uzsienyje veikiancia institucija kuri uztikrino Lietuvos valstybingumo testinuma iki pat 1990 m 1940 1990 m Lietuvos Respublika buvo atstovaujama Prancuzijoje Nors pasiuntinybe oficialiai ir neveike o atstovai nebuvo įtraukiami į viesus Prancuzijoje reziduojanciu diplomatu oficialius sarasus nebuvo kvieciami į oficialius priemimus taciau Prancuzijos uzsienio reikalu ministerija jiems isduodavo diplomatinius pazymejimus Okupacijos periodu Lietuvos diplomatines tarnybos veikimas buvo stipriai apsunkintas kadangi Sovietu Sajunga pereme kai kuriuos pasiuntinybiu pastatus ir Lietuvos aukso atsargas Nepaisant grieztu Lietuvos atstovu protestu dalis valstybiu Italija Vokietija Svedija Prancuzija patenkino neteisetus sovietu reikalavimus 1940 m liepos 23 d JAV valstybes sekretorius Sumner Welles pareiske kad JAV nepripazins Baltijos valstybiu inkorporavimo į Sovietu Sajungos sudetį JAV savo teritorijoje ir toliau leido veikti Lietuvos diplomatiniams atstovams bei atsisake perduoti sovietams Lietuvos aukso atsargas Okupacijos nepripazino is Vatikanas Tuo tarpu Didzioji Britanija oficialiai panaikinusi Lietuvos pasiuntinybe Londone ir toliau leido veikti pasiuntiniui Broniui Kaziui Baluciui Lietuvos diplomatinei tarnybai iki 1990 m pavyko islaikyti atstovavima svarbiausiose Vakaru valstybese Po Stasio Lozoraicio mirties 1983 m diplomatijos vadovo pareigas pereme įgaliotasis ministras Vasingtone Stasys Antanas Backis Nuo 1987 m lapkricio 15 d jis perdave vadovavima atstovybei Vasingtone Stasiui Lozoraiciui jaunesniajam o pats grįzo į Paryziu Veikla po 1990 m 1990 m kovo 11 d paskelbus Lietuvos nepriklausomybe dar teko ja įtvirtinti Prie to stipriai prisidejo islike pasaulyje ir pripazįstami Lietuvos diplomatai JAV Vatikane Kanadoje Buvo atkurta ir Uzsienio reikalu ministerija Pirmuoju jos vadovu paskirtas Algirdas Saudargas 1991 m vasario 11 d Lietuvos nepriklausomybe pripazino Islandija o tu paciu metu rugsejo 17 d salis buvo priimta į Jungtiniu Tautu Organizacija Vienas is pirmuju labai svarbiu diplomatijos laimejimu buvo 1991 m liepos 29 d pasirasyta sutartis su Rusijos Federacija del tarpvalstybiniu santykiu pagrindu Abi valstybes įsipareigojo savo tarpusavio santykiuose saziningai laikytis visuotinai pripazintu tarptautines teises principu bei normu Po sios sutarties seke dar vienas pasiekimas okupacines Rusijos kariuomenes isvedimas is Lietuvos 1993 m rugpjucio 31 d Lietuva paliko paskutinis buvusios SSRS kariuomenes eselonas 1994 m balandzio 26 d pasirasyta Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugisku santykiu ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis padejusi pamata strateginei saliu partnerystei Itin svarbiu nepriklausomybe įtvirtinanciu veiksniu tapo Lietuvos įstojimas į NATO 2004 m kovo 29 d kuriam pagrindus padejo dar 1998 m sausio 16 d Vasingtone tarp JAV ir Lietuvos Latvijos bei Estijos pasirasyta Partnerystes Chartija Ja buvo patvirtintas bendras tikslas kartu dirbant sudaryti salygas Baltijos valstybiu integracijai į Europos ir transatlantines politines ekonomines ir saugumo strukturas įskaitant ir NATO Dar vienas didziulis laimejimas Lietuvos įstojimas į Europos Sajunga 2004 m geguzes 1 d Tai suteike galimybe prisijungti prie Sengeno erdves 2007 m gruodzio 21 d 2011 m Lietuva pirmoji is Baltijos valstybiu pirmininkavo Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacija Sis pirmininkavimas padejo Lietuvai padidinti savo įtaka tarptautiniuose procesuose 2013 metu antrajį pusmetį ji pirmininkavo Europos Sajungos Tarybai 2013 m spalio 17 d Lietuva absoliucia balsu dauguma buvo isrinkta nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare 2014 2015 m kadencijai ir jei pirmininkavo 2014 m vasarį ir 2015 m geguze Diplomatiniai rangaiLietuvos diplomatineje tarnyboje panasiai kaip statutinese įstaigose yra tarnybiniai laipsniai vadinami diplomatiniu rangu Jie skiriami atsizvelgiant į tarnybos laika jos nuopelnus neeilinius pasiekimus ir kitas aplinkybes Lietuvos diplomatijos rangai mazejancia tvarka LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius LR nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Ministras patarejas Patarejas Pirmasis sekretorius Antrasis sekretorius Treciasis sekretorius AtaseLietuvos ambasados uzsienyjeBerlyne Berne Maskvoje senasis pastatas Maskvoje naujasis pastatas Paryziuje Prahoje Taline VarsuvojeTaip pat skaitykiteLietuvos Respublikos diplomatiniai atstovaiLiteraturaVyriausiasis Lietuvos islaisvinimo komitetas ir Lietuvos diplomatine tarnyba iseivijoje Berno ir Paryziaus konferenciju protokolai Vilnius 2004 m Alfonsas Eidintas Lietuvos ambasados rumu Washington D C istorija Washington 1996 m Stasys Antanas Backis Lietuvos diplomatine tarnyba 1940 m birzelio 15 d 1990 m kovo 11 d Lietuvos aukstuju mokyklu mokslo darbai Istorija 1997 m t 36 Vytautas Landsbergis Pusbrolis Motiejus knyga apie Stasį Lozoraitį is jo laisku ir pasisakymu Vilnius 2002 m Likimo vedami Lietuvos diplomatines tarnybos egzilyje veikla 1940 1991 Vilnius 2003 m Saltiniaihttp www3 lrs lt pls inter w5 show p r 598 amp p d 32791 amp p k 1 Uzsienio reikalu ministerija Lietuviu enciklopedija 18 t Boston 1959 Į atmintinu dienu sarasa siulo įtraukti Diplomatu diena delfi lt Delfi ELTA 2003 11 13 Nuoroda tikrinta 2024 03 21 http www3 lrs lt pls inter w5 show p r 598 amp p d 32791 amp p k 1 Gaigalaite A Pratarme Lietuvos uzsienio reikalu ministrai 1918 1940 Kaunas 1999 Cepenas P Naujuju laiku Lietuvos istorija II t Chicago 1986 Lietuvos Taikos Sutartis su Rusija Vyriausybes zinios 1920 11 30 nr 53 psl 1 11 Pirmasis nepriklausomos Lietuvos desimtmetis Kaunas 1990 Zalys V Kova del identiteto kodel Lietuvai nesiseke Klaipedoje tarp 1923 1939 m Luneburg 1993 Kasparavicius A Tarp politikos ir diplomatijos Sventasis Sostas ir Lietuvos Respublika Vilnius 2008