| Bučniai | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Bučniai | ||||||||
| 55°57′18″š. pl. 21°39′18″r. ilg. / 55.955°š. pl. 21.655°r. ilg. | ||||||||
| Apskritis | Telšių apskritis | |||||||
| Savivaldybė | Plungės rajono savivaldybė | |||||||
| Seniūnija | Šateikių seniūnija | |||||||
| Gyventojai | 12 | |||||||
| ||||||||
Bučniai – kaimas Plungės rajono savivaldybėje, 4 km į pietvakarius nuo Šateikių ir 3 km į šiaurės rytus nuo Aleksandravo, abipus Liepgirių-Šateikių kelio.
Etimologija
Kaimo pavadinimas kilo iš pirmojo naujakurio Bučnio pavardės (asmenvardinis vietovardis).
Istorija
Manoma, kad kaimas susiformavo XVII–XIX a. kaip Papievių kaimo užusienis.
1846 m. Kartenos parapijos Bučnių kaime buvo 8 valstiečių dūmai. 1849 m. kaimas priklausė Šateikių dvaro grafui Aleksandrui Pliateriui, kuriam Aleksandravo palivarke dirbo 108 baudžiauninkai iš Bučnių ir kai kurių aplinkinių kaimų. Panaikinus baudžiavą, 1870 m. grafui Pliateriui išperkamuosius žemės mokesčius mokėjo 29 Bučnių kaimo valstiečiai. Vakariniame kaimo žemių pakraštyje XIX a. įsikūrė Bučnių užusienis, kuriame stovėjo kelios vienkieminės sodybos.
1918 m. pabaigoje Bučniuose pas mažažemį Žilinską susirinko Bučnių, Bulikų, Papievių, Puidogalio, Grabšyčių ir Liepgirių kaimų valstiečių atstovai, nutarę įkurti Kartenos valsčiaus darbo ir vargingųjų valstiečių tarybą, valdžiusią valsčių iki 1919 m. vasario mėn.
1923 m. kaime buvo 11 valstiečių sodybų. Per 20 ha žemės Šiauliai, Ramanauskai, Badauskai, Arlauskiai, Mažeikos, Domarkai. Žemė ūkininkams buvo išdalinta rėžiais. Prieš II pasaulinį karą buvo paruoštas vienkieminių ūkių planas, tačiau jį įgyvendinti sutrukdė karas.
1931–1932 m. palei kaimo šiaurinį pakraštį nutiestas Kretingos–Telšių geležinkelis ir pastatyta Šateikių geležinkelio stotis. Kaimo gyventoja Pakalniškienė atidarė maisto parduotuvę ir restoraną „Rambynas“, tarpininkavo superkant iš ūkininkų bekonus, kurie Šateikių stotyje buvo pakraunami į vagonus ir eksportuojami į Angliją.
Po karo į Sibirą buvo ištremti Antanas Domarkas su žmona, Ona Ramanauskienė, Smilingiai, Valė Žilinskienė, Juozas Šiaulys su šeima. Į mišką pasitraukė ir partizanais tapo broliai Domarkai.
1945 m. kaime buvo atidarytas Stropelių pradinės mokyklos III komplektas, kuris netrukus tapo savarankiška Bučnių pradine mokykla. 1946–1948 m. jai vadovavo mokytoja Stefa Jagminienė.
Pokariu kaimas nyko. Šiandien išlikusios sodybos telkiasi apie Šateikių geležinkelio stotį. Kaimo dvasiniu gyvenimu nuo pokario laikų rūpinasi Šateikių parapijos kunigai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1950 m. | Kartenos valsčius |
| 1950–1959 m. | Šateikių apylinkė, Salantų rajonas |
| 1959–1995 m. | Plungės rajonas |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | ||||||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 63 | 71 | 94 | 74 | 45 | 31 | 26 | 16 | 12 | ||
| ||||||||||
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Bučniai, Kas yra Bučniai? Ką reiškia Bučniai?