Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Burundžio Respublika kir Repuburika y Uburundipranc République du Burundiangl Republic of BurundiVėliava HerbasHimnas Mū
Burundžio Respublika
| Burundžio Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Mūsų Burundis“ | |||||
Burundis žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | kirundi, prancūzų | ||||
| Sostinė | Gitega | ||||
| Didžiausias miestas | Bužumbūra | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • - • - | - - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 27 830 km2 (141) 7,8 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis | 11 936 481 (77) 314,3 žm./km2 (27) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2012 (progn.) 5,488 mlrd. $ (149) 625 $ (187) | ||||
| Valiuta | Burundžio frankas (BIF) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+2 nėra | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta | nuo Belgijos 1962 m. liepos 1 d. | ||||
| Interneto kodas | .bi | ||||
| Telefono kodas | 257 | ||||
| Kirčiavimas | Burùndis | ||||
Burundis, oficialiai – Burundžio Respublika – nedidelė valstybė Afrikos Didžiųjų ežerų regione. Ribojasi su Ruanda, Kongo Demokratine Respublika ir Tanzanija.
Istorija
Burundžio teritorija priklauso Afrikos ežerų valstybių kultūrinei zonai. Spėjama, kad seniausi gyventojai buvo pigmėjai tva, kuriuos išstūmė bantų kalba kalbėję tautos – hutų protėviai. Spėjama, kad trečioji migracijų banga buvo apie XIV–XV a., kuomet čia atsikėlė karingi gyvulių augintojai iš šiaurės, kurie ilgainiui perėmė vietinę bantų kalbą, tačiau neatsisakė savo gyvenimo būdo. Jie laikomi tiesioginiais tutsių protėviais.
XVII a. Afrikos Ežerų zonoje formavosi atskiros gentinės karalystės, ir Burundžio karalystė (Uburundi) su sostine Gitega buvo viena iš jų. Ją valdė tradiciniai monarchai, tituluojami mvami. Valdant Ntare IV Rutaganzwa Rugamba (1796–1850), karalystė padvigubino savo teritorijas aplinkinių genčių sąskaita ir įgijo dabartinį dydį.
1899 m. Burundžio karalystė, kartu su gretima atiteko Vokietijai. Skirtingai nei Ruandos atveju, tuometinis Burundžio valdovas Mwezi IV Gisabo priešinosi vokiečių karinei ir kultūrinei įtakai, todėl Burundis buvo paimtas jėga. Vokiečiai jį prijungė prie Vokietijos Rytų Afrikos kaip atskirą karalystę. Dėl atokumo nuo jūros, kolonizatoriai mažai kišosi į karalystės reikalus.
1916 m. Pirmojo pasaulinio karo metu sąjungininkai užėmė Vokietijos kolonijas. Vokietijos Rytų Afriką pasidalino Britų imperija ir Belgija, kuriai ir atiteko tradicinės Burundžio bei Ruandos karalystės. Jos kartu buvo administruojamos kaip kolonijinė valda Ruanda-Burundis. Tradicinės monarchijos buvo išsaugotos.
1962 m. Burundis gavo nepriklausomybę iš Belgijos kaip nepriklausoma karalystė, tačiau dėl didėjančios įtampos tarp tutsių aristokratijos ir hutu prastuomenės, 1966 m. valdovas Ntare V buvo nuverstas, ir paskelbta Burundžio Respublika. Įtampa tarp dviejų visuomenės grupių prasiveržė 1972 m. Burundžio genocidu. Jo metu pietinėje šalies dalyje hutu pradėjo riaušes prieš valdančiuosius tutsius. Vyriausybės atsakas buvo masinis naikinimas nukreiptas prieš hutu. Jo metu bent 200 tūkst. žmonių buvo nužudyti, ir bent 300 tūkst. pabėgo į gretimą Tanzaniją.
Po kelis kartus sekusių karinių perversmų, 1991 m. vadas liberalizavo šalies valdymą ir 1993 m. pirmą kartą istorijoje išrinktas hutu kilmės prezidentas . Tais pačiais metais tutsių ekstremistai nužudė prezidentą, kas sukėlė 1993 m. genocidą ir jį sekusį (iki 2005 m.). Jis nusinešė bent 300 tūkst. žmonių gyvybes.
2005 m. pasirašius taikos sutartį karas baigėsi ir į valdžią išrinktas hutu kilmės prezidentas Pierre Nkurunziza. Šalis atsigauna po karo, atkuria infrastruktūrą, etninį stabilumą ir demokratiją.
Politinė sistema
Burundis yra prezidentinė, atstovaujamosios demokratijos respublika, paremta daugiapartine sistema. Prezidentas yra šalies galva ir vyriausybės vadovas. Prezidentas renkamas 5 metų kadencijai, jis formuoja ministrų tarybą. Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro dvejų rūmų asamblėja, kuri susideda iš Nacionalinės asamblėjos ir Senato. Asamblėją sudaro 170, o Senatą – 51 narys. Yra nustatytos kvotos tutsių, hutų atstovams bei moterims. Teisminę valdžią sudaro Aukščiausiasis Teismas, apeliacinis teismas bei tribunolai.
Administracinis suskirstymas
Burundis administraciškai padalintas į 17 provincijų.
|
|
Geografija
Burundis yra Rytų Afrikos lūžių juostoje (seismiškai aktyvi zona), visa šalies teritorija kalvota, ją užima 1500–2000 m aukščio plokščiakalnis, vakaruose į 2600 m iškyla kalnagūbris, skiriantis Kongo ir Nilo baseinus. Burundžio aukščiausia vieta 2670 metrai (Hehos kalnas), žemiausia – 772 metrai (Tanganikos ežero paviršius). Šalį kerta 30° ilguma.
Burundžio pietuose tyvuliuoja Tanganikos ežeras, priklausantis Kongo upės baseinui, šiaurės vakariniu pakraščiu teka Ruzizi. Šiam baseinui priklauso ir pietrytiniu pakraščiu tekantis Malagarasis. Didžioji šalies dalis yra Nilo aukštupio baseine – čia Ruvuvu ir Luvironzos upėmis prasideda viena pagrindinių Nilo ištakų – Kagera. Ruandos pasienyje telkšo keletas seklių ežerų (Rveru, ir kt.).
Dėl gyventojų gausos dauguma Burundžio kraštovaizdžių sukultūrinta, paversta savanomis. Likę miškai daugiausia saugomi Ruzizi, Ruvuvu ir Kibiros nacionaliniuose parkuose, Bururio, Vjandos miškų draustiniuose.
Burundis yra subekvatorinėje klimato juostoje. Būdingas sezoniškai drėgnas ir karštas klimatas. Vidutinės mėnesio temperatūros pažemėjimuose (pvz., Bužumbūroje) laikosi tarp 23–25 °C, aukštumose (virš 1500 m) – 15–20 °C. Kritulių per metus iškrenta apie 800–1000 mm vakaruose, 1400–1600 mm vandenskyros kalnagūbryje.
Ekonomika
Burundis yra viena iš skurdžiausių, mažiausių ir daugiausiai apgyvendinta šalis Afrikoje. Auginami galvijai, ožkos, avys. Prasta susisiekimo sistema ir atstumas nuo jūros apribojo ekonomikos augimą. Šalies ekonomika remiasi žemės ūkiu. Auginami bananai, manijokai, kukurūzai, (bananų rūšis). Pagrindinis Burundžio eksporto produktas yra kava, kuri sudaro 80 % šalies mainų.
Mažais kiekiais kasami nikelis, uranas, bei kiti mineralai. Keletas šalies gamintojų tenkina pagrindinius vartotojų poreikius.
Pagrindinis šalies mainų partneris yra Europos Sąjunga.
Demografija
Burundyje yra apie 10,5 mln. gyventojų, ir šalis pasižymi antru didžiausių gyventojų tankumu Afrikoje (315 žmonių km²). Gyventojų skaičius yra sparčiai augantis, ir Burundis yra 5 pasaulyje pagal gyventojų prieaugį (6,08 vaikų vienai moteriai). Per pastaruosius dešimtmečius skaičius augo netolygiai dėl AIDS ir pragaištingų pilietinių karų. Būdinga didelė emigracija. Vien per 2006 m. JAV priėmė 10 000 imigrantų iš Burundžio.
Burundis, kartu su gretima Ruanda ir vakarų Tanzanija priklauso kalbančiųjų arealui, tačiau vietinis dialektas yra standartizuotas kaip oficiali kirundi kalba. Dar viena oficiali šalies kalba yra prancūzų, yra šiek tiek kalbančiųjų svahilių kalba. Nepaisant lingvistinės vienybės, visuomenė yra susiskaldžiusi į tris etnines grupes, kurios, nors kalba viena kalba, užima skirtingą statusą. Tai – hutu (85% šalies gyventojų), tutsiai (14% šalies gyventojų) ir tva pigmėjai (1%). Yra nežymi dalis imigrantų (7000) ir indų (2000).
Tik 13% gyventojų gyvena urbanizuotose vietovėse.
Vyraujanti religija – krikščionybė (80%), o katalikybė paplitusi daugiau nei tarp pusės šalies gyventojų (55%). Kitos reikšmingos krikščionybės atšakos – protestantizmas ir anglikonų tikėjimas. Islamas (daugiausia sunizmas) labiau paplitęs urbanizuotose vietovėse, tarp maždaug 15% šalies gyventojų. Likusioji dalis gyventojų (5%) išpažįsta vietinę afrikinę religiją.
Kultūra
Nuo seno Burundžio gyvenvietės buvo statomos ant kalvų, trobelės išsidėstytos padrikai. Viename aptvare statytos trobos, bendros grūdų saugyklos, trobos-maldyklos (protėvių dvasių namai), kiti pastatai. Būdingos apskrito plano trobelės iš lazdų, apipintų šakomis, nendrėmis, žole, pusapvaliai stogai dengti žolėmis. Statinių viduje įrengiamos pintos pertvaros, grindys klotos dembliais. XX a. antroje pusėje pradėti statyti plytiniai gyvenamieji namai su dvišlaičiais čerpių stogais, verandomis. Miestų statyba mažai plėtota. Tik Bužumbūroje yra pastatyta vakarietiško modelio visuomeninių pastatų (viešbučių, restoranų, ligoninių, mokyklų), miesto šiaurėje dalyje išsidėstę trobelių kvartalai.
Burundyje išplėtotas pynimas (pinami dubenys, širmas, kilimus, pertvaras atstojantys dembliai, įvairaus dydžio ir pavidalo ). Dirbiniai dekoruojami baltos, raudonos, mėlynos spalvos geometriniu (zigzaginiu ar aštriadančiu) ornamentu. Medžio dirbiniai (indai, skydai) taip pat dekoruojami geometriniu tapytu, drožtu ar išdegintu ornamentu.
Burundžio muzika žymi savo perkusinėmis tradicijomis. Yra Burundžio karališkųjų būgnininkų kolektyvas, grojantis tradiciniais krašto būgnais karjendomis. Kiti populiarūs instrumentai – vietinės citros, ikembė, umuduris, inanga, ir kt.
Populiariausia sporto šaka – futbolas. Taip pat žaidžiamas krepšinis. Olimpinėse žaidynėse geriausiai pasirodo Burundžio lengvaatlečiai.
Šaltiniai
- „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 77
- Burundis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
Kita informacija
- Burundžio transportas
- Burundžio tarptautiniai santykiai
Nuorodos
- Vyriausybės svetainė Archyvuota kopija 2008-11-06 iš Wayback Machine projekto.
- Burundžio statistika pagal CŽV Archyvuota kopija 2018-01-28 iš Wayback Machine projekto.
- Burundžio profilis BBC
- Wikivoyage gidas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Burundžio Respublika, Kas yra Burundžio Respublika? Ką reiškia Burundžio Respublika?
Burundzio Respublika kir Repuburika y Uburundipranc Republique du Burundiangl Republic of BurundiVeliava HerbasHimnas Musu Burundis Burundis zemelapyjeValstybine kalba kirundi prancuzuSostine GitegaDidziausias miestas BuzumburaValstybes vadovai Prezidentas Plotas Is viso vandens 27 830 km2 141 7 8 Gyventoju 2017 Tankis 11 936 481 77 314 3 zm km2 27 BVP Is viso Vienam gyventojui 2012 progn 5 488 mlrd 149 625 187 Valiuta Burundzio frankas BIF Laiko juosta Vasaros laikas UTC 2 neraNepriklausomybe Paskelbta Pripazinta nuo Belgijos 1962 m liepos 1 d Interneto kodas biTelefono kodas 257Kirciavimas Burundis Burundis oficialiai Burundzio Respublika nedidele valstybe Afrikos Didziuju ezeru regione Ribojasi su Ruanda Kongo Demokratine Respublika ir Tanzanija IstorijaPagrindinis straipsnis Burundzio teritorija priklauso Afrikos ezeru valstybiu kulturinei zonai Spejama kad seniausi gyventojai buvo pigmejai tva kuriuos isstume bantu kalba kalbeje tautos hutu proteviai Spejama kad trecioji migraciju banga buvo apie XIV XV a kuomet cia atsikele karingi gyvuliu augintojai is siaures kurie ilgainiui pereme vietine bantu kalba taciau neatsisake savo gyvenimo budo Jie laikomi tiesioginiais tutsiu proteviais XVII a Afrikos Ezeru zonoje formavosi atskiros gentines karalystes ir Burundzio karalyste Uburundi su sostine Gitega buvo viena is ju Ja valde tradiciniai monarchai tituluojami mvami Valdant Ntare IV Rutaganzwa Rugamba 1796 1850 karalyste padvigubino savo teritorijas aplinkiniu genciu saskaita ir įgijo dabartinį dydį 1899 m Burundzio karalyste kartu su gretima atiteko Vokietijai Skirtingai nei Ruandos atveju tuometinis Burundzio valdovas Mwezi IV Gisabo priesinosi vokieciu karinei ir kulturinei įtakai todel Burundis buvo paimtas jega Vokieciai jį prijunge prie Vokietijos Rytu Afrikos kaip atskira karalyste Del atokumo nuo juros kolonizatoriai mazai kisosi į karalystes reikalus 1916 m Pirmojo pasaulinio karo metu sajungininkai uzeme Vokietijos kolonijas Vokietijos Rytu Afrika pasidalino Britu imperija ir Belgija kuriai ir atiteko tradicines Burundzio bei Ruandos karalystes Jos kartu buvo administruojamos kaip kolonijine valda Ruanda Burundis Tradicines monarchijos buvo issaugotos Laisves aikste Buzumburoje 1962 m Burundis gavo nepriklausomybe is Belgijos kaip nepriklausoma karalyste taciau del didejancios įtampos tarp tutsiu aristokratijos ir hutu prastuomenes 1966 m valdovas Ntare V buvo nuverstas ir paskelbta Burundzio Respublika Įtampa tarp dvieju visuomenes grupiu prasiverze 1972 m Burundzio genocidu Jo metu pietineje salies dalyje hutu pradejo riauses pries valdanciuosius tutsius Vyriausybes atsakas buvo masinis naikinimas nukreiptas pries hutu Jo metu bent 200 tukst zmoniu buvo nuzudyti ir bent 300 tukst pabego į gretima Tanzanija Po kelis kartus sekusiu kariniu perversmu 1991 m vadas liberalizavo salies valdyma ir 1993 m pirma karta istorijoje isrinktas hutu kilmes prezidentas Tais paciais metais tutsiu ekstremistai nuzude prezidenta kas sukele 1993 m genocida ir jį sekusį iki 2005 m Jis nusinese bent 300 tukst zmoniu gyvybes 2005 m pasirasius taikos sutartį karas baigesi ir į valdzia isrinktas hutu kilmes prezidentas Pierre Nkurunziza Salis atsigauna po karo atkuria infrastruktura etninį stabiluma ir demokratija Politine sistemaPagrindinis straipsnis Burundis yra prezidentine atstovaujamosios demokratijos respublika paremta daugiapartine sistema Prezidentas yra salies galva ir vyriausybes vadovas Prezidentas renkamas 5 metu kadencijai jis formuoja ministru taryba Įstatymu leidziamaja valdzia sudaro dveju rumu asambleja kuri susideda is Nacionalines asamblejos ir Senato Asambleja sudaro 170 o Senata 51 narys Yra nustatytos kvotos tutsiu hutu atstovams bei moterims Teismine valdzia sudaro Auksciausiasis Teismas apeliacinis teismas bei tribunolai Administracinis suskirstymasBurundzio zemelapisPagrindinis straipsnis Burundzio provincijos Burundis administraciskai padalintas į 17 provinciju Bubanzos provincija Bururio provincija Buzumbura Buzumburos kaimiskoji provincija Gitegos provincija Kajanzos provincija Kankuzo provincija Karuzio provincija Kibitokes provincija Kirundo provincija Makambos provincija Mujingos provincija Muramvjos provincija Mvaro provincija Ngozio provincija Rujigio provincija Rutanos provincijaGeografijaPagrindinis straipsnis Burundzio geografija Burundzio krastovaizdis Burundis yra Rytu Afrikos luziu juostoje seismiskai aktyvi zona visa salies teritorija kalvota ja uzima 1500 2000 m aukscio ploksciakalnis vakaruose į 2600 m iskyla kalnagubris skiriantis Kongo ir Nilo baseinus Burundzio auksciausia vieta 2670 metrai Hehos kalnas zemiausia 772 metrai Tanganikos ezero pavirsius Salį kerta 30 ilguma Burundzio pietuose tyvuliuoja Tanganikos ezeras priklausantis Kongo upes baseinui siaures vakariniu pakrasciu teka Ruzizi Siam baseinui priklauso ir pietrytiniu pakrasciu tekantis Malagarasis Didzioji salies dalis yra Nilo aukstupio baseine cia Ruvuvu ir Luvironzos upemis prasideda viena pagrindiniu Nilo istaku Kagera Ruandos pasienyje telkso keletas sekliu ezeru Rveru ir kt Del gyventoju gausos dauguma Burundzio krastovaizdziu sukulturinta paversta savanomis Like miskai daugiausia saugomi Ruzizi Ruvuvu ir Kibiros nacionaliniuose parkuose Bururio Vjandos misku draustiniuose Burundis yra subekvatorineje klimato juostoje Budingas sezoniskai dregnas ir karstas klimatas Vidutines menesio temperaturos pazemejimuose pvz Buzumburoje laikosi tarp 23 25 C aukstumose virs 1500 m 15 20 C Krituliu per metus iskrenta apie 800 1000 mm vakaruose 1400 1600 mm vandenskyros kalnagubryje EkonomikaPagrindinis straipsnis Burundis yra viena is skurdziausiu maziausiu ir daugiausiai apgyvendinta salis Afrikoje Auginami galvijai ozkos avys Prasta susisiekimo sistema ir atstumas nuo juros apribojo ekonomikos augima Salies ekonomika remiasi zemes ukiu Auginami bananai manijokai kukuruzai bananu rusis Pagrindinis Burundzio eksporto produktas yra kava kuri sudaro 80 salies mainu Mazais kiekiais kasami nikelis uranas bei kiti mineralai Keletas salies gamintoju tenkina pagrindinius vartotoju poreikius Pagrindinis salies mainu partneris yra Europos Sajunga DemografijaPagrindinis straipsnis Burundzio demografija Burundzio gyventojos Burundyje yra apie 10 5 mln gyventoju ir salis pasizymi antru didziausiu gyventoju tankumu Afrikoje 315 zmoniu km Gyventoju skaicius yra sparciai augantis ir Burundis yra 5 pasaulyje pagal gyventoju prieaugį 6 08 vaiku vienai moteriai Per pastaruosius desimtmecius skaicius augo netolygiai del AIDS ir pragaistingu pilietiniu karu Budinga didele emigracija Vien per 2006 m JAV prieme 10 000 imigrantu is Burundzio Burundis kartu su gretima Ruanda ir vakaru Tanzanija priklauso kalbanciuju arealui taciau vietinis dialektas yra standartizuotas kaip oficiali kirundi kalba Dar viena oficiali salies kalba yra prancuzu yra siek tiek kalbanciuju svahiliu kalba Nepaisant lingvistines vienybes visuomene yra susiskaldziusi į tris etnines grupes kurios nors kalba viena kalba uzima skirtinga statusa Tai hutu 85 salies gyventoju tutsiai 14 salies gyventoju ir tva pigmejai 1 Yra nezymi dalis imigrantu 7000 ir indu 2000 Tik 13 gyventoju gyvena urbanizuotose vietovese Vyraujanti religija krikscionybe 80 o katalikybe paplitusi daugiau nei tarp puses salies gyventoju 55 Kitos reiksmingos krikscionybes atsakos protestantizmas ir anglikonu tikejimas Islamas daugiausia sunizmas labiau paplites urbanizuotose vietovese tarp mazdaug 15 salies gyventoju Likusioji dalis gyventoju 5 ispazįsta vietine afrikine religija KulturaPagrindinis straipsnis Tradiciniai Burundzio bugnai Nuo seno Burundzio gyvenvietes buvo statomos ant kalvu trobeles issidestytos padrikai Viename aptvare statytos trobos bendros grudu saugyklos trobos maldyklos proteviu dvasiu namai kiti pastatai Budingos apskrito plano trobeles is lazdu apipintu sakomis nendremis zole pusapvaliai stogai dengti zolemis Statiniu viduje įrengiamos pintos pertvaros grindys klotos dembliais XX a antroje puseje pradeti statyti plytiniai gyvenamieji namai su dvislaiciais cerpiu stogais verandomis Miestu statyba mazai pletota Tik Buzumburoje yra pastatyta vakarietisko modelio visuomeniniu pastatu viesbuciu restoranu ligoniniu mokyklu miesto siaureje dalyje issideste trobeliu kvartalai Burundyje ispletotas pynimas pinami dubenys sirmas kilimus pertvaras atstojantys dembliai įvairaus dydzio ir pavidalo Dirbiniai dekoruojami baltos raudonos melynos spalvos geometriniu zigzaginiu ar astriadanciu ornamentu Medzio dirbiniai indai skydai taip pat dekoruojami geometriniu tapytu droztu ar isdegintu ornamentu Burundzio muzika zymi savo perkusinemis tradicijomis Yra Burundzio karaliskuju bugnininku kolektyvas grojantis tradiciniais krasto bugnais karjendomis Kiti populiarus instrumentai vietines citros ikembe umuduris inanga ir kt Populiariausia sporto saka futbolas Taip pat zaidziamas krepsinis Olimpinese zaidynese geriausiai pasirodo Burundzio lengvaatleciai Saltiniai Valstybiu ir ju sostiniu pavadinimai Valstybine lietuviu kalbos komisija Suarchyvuotas originalas 2022 10 06 Nuoroda tikrinta 2022 06 23 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 77 Burundis Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002Kita informacijaBurundzio transportas Burundzio tarptautiniai santykiaiNuorodosVikiteka Burundis vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Burundis Vyriausybes svetaine Archyvuota kopija 2008 11 06 is Wayback Machine projekto Burundzio statistika pagal CZV Archyvuota kopija 2018 01 28 is Wayback Machine projekto Burundzio profilis BBC Wikivoyage gidas