Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bronius Budriūnas 1909 m liepos 29 d Pabiržėje dab Biržų raj 1994 m spalio 11 d Los Andžele JAV Palaikai pervežti į Viln
Bronius Budriūnas
Bronius Budriūnas (1909 m. liepos 29 d. Pabiržėje, dab. Biržų raj. – 1994 m. spalio 11 d. Los Andžele, JAV. Palaikai pervežti į Vilnių ir 1996 m. gegužės 11 d. palaidoti Antakalnio kapinėse) – lietuvių kompozitorius, choro dirigentas, vargonininkas, pedagogas.
Biografija
Lietuvoje
Pirmasis muzikos mokytojas buvo Pabiržės vargonininkas J. Klastauskas. 1925 – 1938 m. Kauno muzikos mokykloje ir konservatorijoje vargonuoti mokėsi pas Juozą Naujalį, kapelmeisterio meno – pas Emeriką Gailevičių, diriguoti – pas Julių Štarką, kompozicijos – pas Juozą Gruodį. Studijuodamas intensyviai dirbo.
1928 – 1934 m. buvo Kauno karo ligoninės vargonininkas, 1933 – 1935 m. – Kauno moterų dailės darbų mokyklos, 1935 – 1936 m. – Kaišiadorių gimnazijos, 1936–1938 m. – Kauno 4-osios gimnazijos mokytojas ir chorų vadovas. Su pastarosios gimnazijos choru 1937 ir 1938 m. Kauno apygardos gimnazijų chorų varžybose laimėjo pirmąsias vietas, o 1938 m. visos Lietuvos mokyklų chorų varžybose pelnė pirmąją vietą ir aukso medalį.
1938 m. dainų šventėje Ukmergėje dirigavo jungtiniam chorui. 1938 – 1940 m. buvo Dotnuvos žemės ūkio akademijos muzikos lektorius, choro vadovas ir vargonininkas. 1940 – 1941 m. – Vilniaus filharmonijos mišriojo choro meno vadovas ir vyr. dirigentas. Per pusmetį chorą išmokė nemažai lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių, surengė koncertų Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Kėdainiuose, Tauragėje, Telšiuose. 1941 – 1944 m. – Vilniaus muzikos mokyklos mokytojas ir Vilniaus Šv. Jono bažnyčios vargonininkas bei choro vadovas.
1942 – 1944 m. – Vilniaus operos vyr. chormeisteris. Parengė L. van Beethoveno Devintąją simfoniją ir W. A. Mozarto „Requiem“, chorus iš G. Verdi , G. Puccini, G. Rossini ir Ch. Gounod operų. Prisidėjo prie žurnalo „Muzikos barai" organizavimo ir buvo jo administratorius.
Vokietijoje
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, bažnytinės muzikos mokėsi Regensburge pas F. X. Haberlį, kompozicijos Stuttgarte pas G. V. Albrechtą, dirigavimo pas Jeronimą Kačinską. 1944 – 1945 m. buvo Regensburgo vokiečių parapijos vargonininkas, o Šv. Juozapo bažnyčioje subūrė chorą.
1945 – 1948 m. Scheinfelde vadovavo Lietuvių meno kolektyvo chorui, kuris per trejus metus surengė apie 70 koncertų didžiosiose pabėgėlių stovyklose, dainavo per radiją, dalyvavo tautiniuose renginiuose. Choro koncertų programose buvo ir sudėtingų kūrinių: Juozo Gruodžio „Žiema“ ir „Žvejai“, Vlado Jakubėno „Ko žilas ožys bliovė“, Jeronimo Kačinsko „Beržas“, Juozo Naujalio „Vasaros naktys“, Česlovo Sasnausko „Užmigo žemė“, Vaidilučių choras iš Miko Petrausko operos „Birutė“, „Kelkim taures“ iš Stasio Šimkaus operos „Pagirėnai" ir kt.
Tremtyje suorganizavo muzikos kursus ir turėjo apie 30 mokinių. 1946 m. Würzburge suorganizavo dainų šventę ir buvo vyr. dirigentas. 1946 m. Regensburge dalyvavo Lietuvių katalikų muzikos darbuotojų suvažiavime ir buvo išrinktas į Lietuvių katalikų tremtinių bažnytinės muzikos komisiją.
JAV
1949 m. atvykęs į JAV, iki 1951 m. buvo Lietuvių radijo klubo „Balsas" Detroite, MI, choro, vyrų kvarteto ir okteto, moterų seksteto bei solistų vadovas, vargonininkavo ir vadovavo chorui Regina Pacis – Our Lady of Peace parapijoje.
Nuo 1953 m. Šv. Kazimiero lietuvių parapijos vargonininkas ir mišriojo choro (70–80 dalyvių) vadovas Los Angeles. Choro repertuare buvo apie 100 įvairių kūrinių: giesmių, dainų, mišių, kantatų ir ištraukų iš operų. Su choru ir solistais atliko savo kantatas „Tėviškės namai“, „Lietuvos šviesos keliu“ ir „Gintaro krašto baladė“, Stasio Šimkaus kantatą „Atsisveikinimas su tėvyne“, Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“ ir kt. Choras dalyvavo televizijos laidose, JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje ir Toronte, talkino kuriant filmą apie lietuviškas dainas ir šokius, į plokšteles įdainavo per 30 dainų ir giesmių, taip pat B. Budriūno kantatą „Tėviškės namai“ ir Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai" (1962 m.). Su chorais, vokaliniais ansambliais bei solistais išleido 12 plokštelių.
B. Budriūnas vadovavo Pater Noster gimnazijos ir Šv. Trimitų bažnyčios chorams, buvo Aušros lituanistinės mokyklos Detroite ir Šv. Kazimiero parapijos lituanistinės mokyklos Los Angeles muzikos mokytojas ir vaikų chorų vadovas. 1953 m. įkūrė fortepijono ir dainavimo studiją, kurioje išugdė daug gerų muzikantų.
Buvo JAV ir Kanados lietuvių 1956, 1961, 1966, 1971 ir 1978 m. dainų švenčių dirigentas Čikagoje ir Toronte, 1974 m. Australijos lietuvių dainų šventės dirigentas Adelaidėje. ALRK Vargonininkų sąjungos 50-mečio (1962 m. birželio 3 d.) jubiliejinio koncerto garbės dirigentas. 1970 dalyvavo Latvijos dainų šventėje, 1975, 1977 ir 1985 m. lankėsi Lietuvoje, dalyvavo dainų šventėse.
Kūryba
B. Budriūnas žinomas kompozitorius. Sukūrė 5 kantatas: „Tėviškės namai“, „Gintaro krašto baladė“, „Lietuvos šviesos keliu“, „Tu Vilniuj pasilik, valdove“, „Per pasaulį keliauja žmogus“, operetę „Sidabrinė daina“, „Mišias Šv. Kazimiero garbei“ (apdovanotos žurnalo „Laiškai lietuviams“ konkurso premija). Išpopuliarėjo jo dainos „O, Nemune“ (1948 m. ALRK Vargonininkų sąjungos surengtame kūrinių konkurse laimėjo antrąją premiją), „Mano protėvių žemė“, „Tykiai, tykiai Nemunėlis teka“, „Šauksmas“, „Išauš pavasaris“, „Mūsų žemė Lietuva“ ir kt. Sukūrė daug giesmių, kūrinių fortepijonui, smuikui, Raudą styginių kvartetui, simfoninę poemą ir kt. Jo dainos ir kantatos trylika kartų buvo atliktos JAV ir Kanados bei Australijos lietuvių dainų šventėse. Kantata „Tu Vilniuj pasilik, valdove" 1992 m. pirmą kartą atlikta Kaune ir Klaipėdoje, o 1996 m. ir Vilniuje.
Išleista per 100 įvairių kūrinių – apie 70 išeivijoje (dalis jų įrašyta į plokšteles). JAV buvo įkurtas specialus fondas jo kūriniams leisti.
Nuo 1949 m. buvo ALRK Vargonininkų sąjungos narys, 1956 m. išrinktas Centro valdybos vicepirmininku. 1985 apdovanotas LB Kultūros tarybos muzikos premija, paminėtas amerikiečių, vokiečių, latvių ir lietuvių enciklopedijose bei žinynuose.
Literatūra
- 1988 m. Rūta Kleva Vidžiūnienė parengė ir išleido knygą „Kompozitorius Bronius Budriūnas".
Šaltiniai
- . Bronius Budriūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 563 psl.
- Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bronius Budriūnas, Kas yra Bronius Budriūnas? Ką reiškia Bronius Budriūnas?
Bronius Budriunas 1909 m liepos 29 d Pabirzeje dab Birzu raj 1994 m spalio 11 d Los Andzele JAV Palaikai pervezti į Vilniu ir 1996 m geguzes 11 d palaidoti Antakalnio kapinese lietuviu kompozitorius choro dirigentas vargonininkas pedagogas BiografijaLietuvoje Pirmasis muzikos mokytojas buvo Pabirzes vargonininkas J Klastauskas 1925 1938 m Kauno muzikos mokykloje ir konservatorijoje vargonuoti mokesi pas Juoza Naujalį kapelmeisterio meno pas Emerika Gaileviciu diriguoti pas Juliu Starka kompozicijos pas Juoza Gruodį Studijuodamas intensyviai dirbo 1928 1934 m buvo Kauno karo ligonines vargonininkas 1933 1935 m Kauno moteru dailes darbu mokyklos 1935 1936 m Kaisiadoriu gimnazijos 1936 1938 m Kauno 4 osios gimnazijos mokytojas ir choru vadovas Su pastarosios gimnazijos choru 1937 ir 1938 m Kauno apygardos gimnaziju choru varzybose laimejo pirmasias vietas o 1938 m visos Lietuvos mokyklu choru varzybose pelne pirmaja vieta ir aukso medalį 1938 m dainu sventeje Ukmergeje dirigavo jungtiniam chorui 1938 1940 m buvo Dotnuvos zemes ukio akademijos muzikos lektorius choro vadovas ir vargonininkas 1940 1941 m Vilniaus filharmonijos misriojo choro meno vadovas ir vyr dirigentas Per pusmetį chora ismoke nemazai lietuviu ir uzsienio kompozitoriu kuriniu surenge koncertu Vilniuje Kaune Panevezyje Kedainiuose Taurageje Telsiuose 1941 1944 m Vilniaus muzikos mokyklos mokytojas ir Vilniaus Sv Jono baznycios vargonininkas bei choro vadovas 1942 1944 m Vilniaus operos vyr chormeisteris Parenge L van Beethoveno Devintaja simfonija ir W A Mozarto Requiem chorus is G Verdi G Puccini G Rossini ir Ch Gounod operu Prisidejo prie zurnalo Muzikos barai organizavimo ir buvo jo administratorius Vokietijoje 1944 m pasitrauke į Vokietija baznytines muzikos mokesi Regensburge pas F X Haberlį kompozicijos Stuttgarte pas G V Albrechta dirigavimo pas Jeronima Kacinska 1944 1945 m buvo Regensburgo vokieciu parapijos vargonininkas o Sv Juozapo baznycioje subure chora 1945 1948 m Scheinfelde vadovavo Lietuviu meno kolektyvo chorui kuris per trejus metus surenge apie 70 koncertu didziosiose pabegeliu stovyklose dainavo per radija dalyvavo tautiniuose renginiuose Choro koncertu programose buvo ir sudetingu kuriniu Juozo Gruodzio Ziema ir Zvejai Vlado Jakubeno Ko zilas ozys bliove Jeronimo Kacinsko Berzas Juozo Naujalio Vasaros naktys Ceslovo Sasnausko Uzmigo zeme Vaidiluciu choras is Miko Petrausko operos Birute Kelkim taures is Stasio Simkaus operos Pagirenai ir kt Tremtyje suorganizavo muzikos kursus ir turejo apie 30 mokiniu 1946 m Wurzburge suorganizavo dainu svente ir buvo vyr dirigentas 1946 m Regensburge dalyvavo Lietuviu kataliku muzikos darbuotoju suvaziavime ir buvo isrinktas į Lietuviu kataliku tremtiniu baznytines muzikos komisija JAV 1949 m atvykes į JAV iki 1951 m buvo Lietuviu radijo klubo Balsas Detroite MI choro vyru kvarteto ir okteto moteru seksteto bei solistu vadovas vargonininkavo ir vadovavo chorui Regina Pacis Our Lady of Peace parapijoje Nuo 1953 m Sv Kazimiero lietuviu parapijos vargonininkas ir misriojo choro 70 80 dalyviu vadovas Los Angeles Choro repertuare buvo apie 100 įvairiu kuriniu giesmiu dainu misiu kantatu ir istrauku is operu Su choru ir solistais atliko savo kantatas Teviskes namai Lietuvos sviesos keliu ir Gintaro krasto balade Stasio Simkaus kantata Atsisveikinimas su tevyne Th Dubois oratorija Septyni Kristaus zodziai ir kt Choras dalyvavo televizijos laidose JAV ir Kanados lietuviu dainu sventese Cikagoje ir Toronte talkino kuriant filma apie lietuviskas dainas ir sokius į ploksteles įdainavo per 30 dainu ir giesmiu taip pat B Budriuno kantata Teviskes namai ir Th Dubois oratorija Septyni Kristaus zodziai 1962 m Su chorais vokaliniais ansambliais bei solistais isleido 12 ploksteliu B Budriunas vadovavo Pater Noster gimnazijos ir Sv Trimitu baznycios chorams buvo Ausros lituanistines mokyklos Detroite ir Sv Kazimiero parapijos lituanistines mokyklos Los Angeles muzikos mokytojas ir vaiku choru vadovas 1953 m įkure fortepijono ir dainavimo studija kurioje isugde daug geru muzikantu Buvo JAV ir Kanados lietuviu 1956 1961 1966 1971 ir 1978 m dainu svenciu dirigentas Cikagoje ir Toronte 1974 m Australijos lietuviu dainu sventes dirigentas Adelaideje ALRK Vargonininku sajungos 50 mecio 1962 m birzelio 3 d jubiliejinio koncerto garbes dirigentas 1970 dalyvavo Latvijos dainu sventeje 1975 1977 ir 1985 m lankesi Lietuvoje dalyvavo dainu sventese KurybaB Budriunas zinomas kompozitorius Sukure 5 kantatas Teviskes namai Gintaro krasto balade Lietuvos sviesos keliu Tu Vilniuj pasilik valdove Per pasaulį keliauja zmogus operete Sidabrine daina Misias Sv Kazimiero garbei apdovanotos zurnalo Laiskai lietuviams konkurso premija Ispopuliarejo jo dainos O Nemune 1948 m ALRK Vargonininku sajungos surengtame kuriniu konkurse laimejo antraja premija Mano proteviu zeme Tykiai tykiai Nemunelis teka Sauksmas Isaus pavasaris Musu zeme Lietuva ir kt Sukure daug giesmiu kuriniu fortepijonui smuikui Rauda styginiu kvartetui simfonine poema ir kt Jo dainos ir kantatos trylika kartu buvo atliktos JAV ir Kanados bei Australijos lietuviu dainu sventese Kantata Tu Vilniuj pasilik valdove 1992 m pirma karta atlikta Kaune ir Klaipedoje o 1996 m ir Vilniuje Isleista per 100 įvairiu kuriniu apie 70 iseivijoje dalis ju įrasyta į ploksteles JAV buvo įkurtas specialus fondas jo kuriniams leisti Nuo 1949 m buvo ALRK Vargonininku sajungos narys 1956 m isrinktas Centro valdybos vicepirmininku 1985 apdovanotas LB Kulturos tarybos muzikos premija paminetas amerikieciu vokieciu latviu ir lietuviu enciklopedijose bei zinynuose Literatura1988 m Ruta Kleva Vidziuniene parenge ir isleido knyga Kompozitorius Bronius Budriunas Saltiniai Bronius Budriunas Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 563 psl Boleslovas Zubrickas Pasaulio lietuviu chorvedziai enciklopedinis zinynas Vilnius 1999