Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Benediktas Andriuška
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Benediktas Andriuška SJ | |
|---|---|
| Gimė | 1884 m. kovo 30 d. Vilkaičiai, Plungės raj. |
| Mirė | 1951 m. vasario 6 d. (66 metai) Verchneuralskas, Čeliabinsko sr. |
| Tautybė | lietuvis |
| Veikla | tikėjimo kankinys, kunigas, jėzuitas, religinis rašytojas, vertėjas |
| Alma mater | Kauno kunigų seminarija |
Benediktas Andriuška-Andruška (1884 m. kovo 30 d. Vilkaičiuose, Plungės raj. – 1951 m. vasario 6 d. Verchneuralske, Čeliabinsko sr.) – jėzuitas, kunigas, religinis rašytojas, vertėjas.
Biografija
Tėvas Benediktas Andriuška gimė 1884 m. kovo 30 d. Vilkaičiuose, Plungės rajone, ūkininkų šeimoje. Lankė Lieplaukės rusišką pradinę mokyklą. 1901 m., baigęs Palangos progimnaziją, įstojo į Kauno kunigų seminariją. Po pusantrų metų ją baigęs, slapta nuo tėvų jis perėjo Rusijos–Austrijos sieną ir 1903 m. kovo 3 d. įstojo į Alicijos jėzuitų naujokyną, esantį Staraviezs mieste. Pabaigęs naujokyną ir padaręs pirmuosius įžadus studijavo senąsias kalbas, ruošėsi filosofijos studijoms, vadovavo klierikų chorui. Po dvejų metų persikėlė į Nawy Sačs miestelį netoli Čekoslovakijos ir 1908 m. rudenį pradėjo studijuoti filosofiją. Nuo 1911 m. trejus metus mokytojavo Jėzuitų gimnazijoje Chyrow mieste, prižiūrėjo ligonius. Iki 1913 m. dėstė rusų kalbą ir liturginį giedojimą Chirovo (Austrija) didžiojoje jėzuitų gimnazijoje. 1913–1917 m. studijavo teologiją Lione, Prancūzijos Jėzuitų teologate. 1915 m. įšventintas į kunigus. Iki 1918 m. Kenterbūryje mokėsi asketizmo. 1919 m. atvyko į Londoną, specializavosi filosofijoje, ruošė religinę literatūrą lietuvių kalba. 1920 m. jis sugrįžo į Lietuvą. Kauno kunigų seminarijoje dėstė filosofiją, fiziką, liturginį giedojimą. Kaune norėjo steigti Jėzuitų gimnaziją, tačiau 1920 m. rudenį dar tebevyko karas su lenkais, todėl buvo nutarta gimnazijos steigimą atidėti vėlesniam laikui, o pats išvyko į Krokuvą padėti lenkams jėzuitams spaudos darbe.
1920 m. išvyko į Belgiją, kur Antverpene, Aukštosios komercijos mokyklos internate dirbo auklėtoju, dėstė rusų kalbą. Gavęs iš jėzuitų Generolo ir T. Bley nelauktą žinią – įpareigojimą, kartu su Vakarų Vokietijos provincija, atkurti Lietuvos jėzuitų provinciją, 1923 m. gegužės mėnesį Tėvas Andruška grįžo į Lietuvą. Kauno kunigų seminarijoje jis dėstė bažnyčios istoriją ir lotynų kalbą, redagavo „Žvaigždę“ (nuo 1926 m. iki 1927 m. vasario mėn.), T.B.Andruška parašė bei išvertė 34 knygas bei brošiūras, sukūrė porą vaidinimų ir muzikinių kūrinių. Iki 1930 m. profesoriavo Kauno kunigų seminarijoje, dėstė lotynų k., pasaulinę istoriją.
1926 m. arkivyskupo Skvirecko buvo paskirtas Maldos Apaštalavimo ir Kunigų sąjungos direktoriumi. Norėdami greičiau atkurti Lietuvos jėzuitų provinciją, 1929 m. vokiečių okupacijos metais tėvai jėzuitai Pagryžuvyje atidarė naujokyną.[paaiškinti] Trečio vienuolyno steigimo uždavinys buvo pavestas Tėvui Andruškai. Nuo 1930 m. Tėvas Benediktas Andriuška dirbo Šiaulių šv. Ignaco bažnyčios rektoriumi. 1930 m. birželio 15 d. T.B.Andruška nuvyko į Šiaulius ir kanauninko St. Sarapo bei Dr. Domininko Jasaičio pagalba rado tinkamus namus vienuolynui. 1930 m. liepos 1 dieną Kaune buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią tėvai jėzuitai įgijo Šiauliuose Boleslovo Stankaus nuosavybę, esančią Vilniaus gatvėje 245. Nuosavybė kainavo 100 000 litų. Didelę dalį sumos T. B. Andruška pasiskolino iš gerų žmonių. Savo rezidencijoje T. Andruška pradėjo kurtis tik rugpjūčio 4 dieną. Jam į pagalbą atvyko brolis Valerijonas Šimkus. Rugpjūčio 20 d. kanauninkas St. Sarapas pašventino koplyčią, kurioje susirinkdavo iki 500 žmonių. T.B.Andruška susiorganizavo chorą, parašė daug giesmių, kurias 1937 m. išleido atskiru leidiniu. Kad turėtų iš ko pragyventi, gavo religijos pamokų pradžios mokykloje.
1931 m. iš Paryžiaus jam padėti atvyko Tėvas Pranas Masilionis. Matydamas daug žadančią ateitį, 1933 m. vasario 3 d. T.B.Andruška nupirko Marijos Janulevičiūtės nuosavybę. Jis manė, kad Šiauliuose bus galima pastatyti bažnyčią ir gimnaziją. 1935 m., geradarių iš Amerikos Bružikų padedamas, susilaukė 10 000 dolerių ir pradėjo statyti bažnyčią. Vėliau, jo nuomone, toji bažnyčia būtų virtusi gimnazijos sale. 1936 m. pradžioje jėzuitų Generolas pranešė, kad kovo 25 d. bus paskelbtas Lietuvos jėzuitų viceprovincijos steigimo dekretas. T. Andruška tapo viceprovincijolu. Lietuvos jėzuitų provincija buvo visiškai atskirta nuo Vokietijos.
1938 m. T. B. Andruška atstovavo viceprovincijai Romoje, kur vyko tėvų jėzuitų suvažiavimas. Pakeliui į suvažiavimą jis sustojo Insbruke ir aplankė ten studijuojančius lietuvius klierikus, rūpinosi pas Romos provincijolus, kad lietuvių klierikai būtų priimti mokytis nemokamai, nes finansinė Lietuvos viceprovincijos padėtis buvo silpna: daug klierikų ir brolių naujokų mokėsi (48), o kunigų buvo mažai (15). Eidamas viceprovincijolo pareigas T.B.Andruška daug ko keisti negalėjo, nes darbai buvo nusistovėję, o darbininkų pasirinkimas mažas. Iš Amerikos jis pasikvietė Tėvą Praną Aukštikalnį.
Pavaldęs viceprovinciją trejetą metų T.B.Andruška paprašė T.Generolą atleisti jį iš viceprovincijolo pareigų. Atėjus rusams, T. B. Andruška kurį laiką gyveno pas savo draugą Kaišiadorių vyskupijoje. Paskui savo pareigas perdavė Stasiui Gruodžiui. Užėmus Lietuvą vokiečiams jis persikėlė į Pagryžuvį ir dėstė filosofiją jėzuitams klierikams. Nuo 1944 m. vėl Šiaulių šv. Ignaco bažnyčios rektorius. Vėliau pasitraukė į nuošalesnę vietą – Varlaukį, Tauragės apskrityje. Čia 1949 m. vasario 21 d. buvo suimtas ir nubaustas kalėti 10 metų. Mirė 1951 m. vasario 6 d. Verchni – Uralske, Čeliabinsko srityje. Apie tai liudija suomis Herald Hjelt su Tėvu Andruška sėdėjęs vienoje celėje. Pasak suomio, Tėvas Andruška negalėjęs laikyti šv. Mišių, bet celėje laikydavęs pamaldas ir komponuodavęs dainas ant rūkomojo popieriaus. Persišaldęs ir gavęs širdies smūgį jis mirė. Apie Tėvo Andruškos mirtį laisvajame pasaulyje gyveną lietuviai sužinojo tik 1954 metais.
Veikla
Tėvas Benediktas Andriuška mokėjo lotynų, lenkų, vokiečių, rusų, prancūzų ir anglų kalbas. Įvairiais būdais bandė kelti žmonių religinį sąmoningumą. 1919 m. kartu su prel. Januškevičium atgaivino jau mirusią Lietuvoje organizaciją – šv. Vincento Pauliečio konferenciją. Jos tikslas: teikti materialinę ir moralinę pagalbą ligoniams ir vargstantiems. Nuo 1923 m. į šią organizaciją įsijungė daug kunigų ir jos veikla plačiai išplito.
1923 m. Tėvas Benediktas Andriuška atnaujino Maldos Apaštalavimo sąjungą ir jai vadovavo iki 1930 m. Sąjunga labai išaugo, jai priklausė 100 tūkstančių narių. 1926–1927 metais Tėvas Benediktas Andriuška redagavo religinį žurnalą „Žvaigždė“. 1925 m. kartu su prof. Pr. Venckum įsteigė naują apaštališką kunigų sąjungą Unio Apostolica ir jai vadovavo iki 1936 m. Šiai sąjungai priklausydavo 20–40 kunigų.
Tėvas Benediktas Andriuška daug rašė. Jo paties parašyta 20 knygų ir tiek pat išversta iš anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų. Mėgo muziką, giesmes, dainas. Giedodavo tenoru, turėjo muzikinių gabumų. Rašė giesmių tekstus ir kūrė muziką, grojo vargonais.
Patekęs į kalėjimą, tėvas Benediktas buvo kameros siela. Visus ramindavo, guosdavo. Gavęs siuntinį, dalydavosi su kitais, ypač su tais, kurie nieko negaudavo. Kai būdavo ypač sunku, juokaudavo, pasakodavo anekdotus, kad išblaškytų nuotaiką, mokydavo užsienio kalbų. Nežiūrint silpnos sveikatos, jis dirbo kartu su visais anglies kasyklose iki pat mirties.
Atminimo įamžinimas
1992 m. Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios rektoriumi dirbęs kunigas Stanislovas Kazėnas ir buvusios 5-osios vidurinės mokyklos (Didždvario gimnazijos) administracija, jėzuitų bendruomenei priklausančiose patalpose, bendromis pastangomis įkurė Šiaulių Tėvo Benedikto Andruškos katalikiškąją pradinę mokyklą.
2000 m. gegužės 7 d. Romos Koliziejuje buvo iškilmingai paskelbti naujieji kankiniai, tarp jų ir Kauno arkivyskupijos pasiūlytas kunigas Benediktas Andriuška.
Bibliografija
- apologetiniai ir religiniai veikalai
- Dievo buvimas, (1926);
- Romos popiežius, (1928);
- Evangelijų kilmė ir jų tikėtinumas, (1930);
- Kristus: jo mesianizmas ir dievybė, (1935),
- išvertė tikybinių knygų,
- apysakaitė: Sugriautas lizdas (1917),
- sudarė religinės poezijos ir prozos rinkinius:
- Eucharistijos liepsnos, (1935);
- Naujos religinės giesmės, (1937);
- Marija spinduliuose, (1940).
Literatūra
Mūsų švyturiai: trumpos biografijos – nekrologai / Vilkaviškio vyskupijos bažnytinių reikmenų bendrovė. – Vilnius: Valst. leidybos centras, 1992. P. 8.
Nuorodos
- . Andriuška (Andruška), Benediktas. Lietuvių literatūros enciklopedija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. – Vilnius, 2001. – ISBN 9986-513-95-2
- Lietuvos vaikų šventumo garsas (sventumogarsas.lt) / Benediktas Andriuška SJ
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Benediktas Andriuška, Kas yra Benediktas Andriuška? Ką reiškia Benediktas Andriuška?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Benediktas Andriuska SJGime 1884 m kovo 30 d Vilkaiciai Plunges raj Mire 1951 m vasario 6 d 66 metai Verchneuralskas Celiabinsko sr Tautybe lietuvisVeikla tikejimo kankinys kunigas jezuitas religinis rasytojas vertejasAlma mater Kauno kunigu seminarija Benediktas Andriuska Andruska 1884 m kovo 30 d Vilkaiciuose Plunges raj 1951 m vasario 6 d Verchneuralske Celiabinsko sr jezuitas kunigas religinis rasytojas vertejas BiografijaTevas Benediktas Andriuska gime 1884 m kovo 30 d Vilkaiciuose Plunges rajone ukininku seimoje Lanke Lieplaukes rusiska pradine mokykla 1901 m baiges Palangos progimnazija įstojo į Kauno kunigu seminarija Po pusantru metu ja baiges slapta nuo tevu jis perejo Rusijos Austrijos siena ir 1903 m kovo 3 d įstojo į Alicijos jezuitu naujokyna esantį Staraviezs mieste Pabaiges naujokyna ir padares pirmuosius įzadus studijavo senasias kalbas ruosesi filosofijos studijoms vadovavo klieriku chorui Po dveju metu persikele į Nawy Sacs miestelį netoli Cekoslovakijos ir 1908 m rudenį pradejo studijuoti filosofija Nuo 1911 m trejus metus mokytojavo Jezuitu gimnazijoje Chyrow mieste priziurejo ligonius Iki 1913 m deste rusu kalba ir liturginį giedojima Chirovo Austrija didziojoje jezuitu gimnazijoje 1913 1917 m studijavo teologija Lione Prancuzijos Jezuitu teologate 1915 m įsventintas į kunigus Iki 1918 m Kenterburyje mokesi asketizmo 1919 m atvyko į Londona specializavosi filosofijoje ruose religine literatura lietuviu kalba 1920 m jis sugrįzo į Lietuva Kauno kunigu seminarijoje deste filosofija fizika liturginį giedojima Kaune norejo steigti Jezuitu gimnazija taciau 1920 m rudenį dar tebevyko karas su lenkais todel buvo nutarta gimnazijos steigima atideti velesniam laikui o pats isvyko į Krokuva padeti lenkams jezuitams spaudos darbe 1920 m isvyko į Belgija kur Antverpene Aukstosios komercijos mokyklos internate dirbo aukletoju deste rusu kalba Gaves is jezuitu Generolo ir T Bley nelaukta zinia įpareigojima kartu su Vakaru Vokietijos provincija atkurti Lietuvos jezuitu provincija 1923 m geguzes menesį Tevas Andruska grįzo į Lietuva Kauno kunigu seminarijoje jis deste baznycios istorija ir lotynu kalba redagavo Zvaigzde nuo 1926 m iki 1927 m vasario men T B Andruska parase bei isverte 34 knygas bei brosiuras sukure pora vaidinimu ir muzikiniu kuriniu Iki 1930 m profesoriavo Kauno kunigu seminarijoje deste lotynu k pasauline istorija 1926 m arkivyskupo Skvirecko buvo paskirtas Maldos Apastalavimo ir Kunigu sajungos direktoriumi Noredami greiciau atkurti Lietuvos jezuitu provincija 1929 m vokieciu okupacijos metais tevai jezuitai Pagryzuvyje atidare naujokyna paaiskinti Trecio vienuolyno steigimo uzdavinys buvo pavestas Tevui Andruskai Nuo 1930 m Tevas Benediktas Andriuska dirbo Siauliu sv Ignaco baznycios rektoriumi 1930 m birzelio 15 d T B Andruska nuvyko į Siaulius ir kanauninko St Sarapo bei Dr Domininko Jasaicio pagalba rado tinkamus namus vienuolynui 1930 m liepos 1 diena Kaune buvo pasirasyta sutartis pagal kuria tevai jezuitai įgijo Siauliuose Boleslovo Stankaus nuosavybe esancia Vilniaus gatveje 245 Nuosavybe kainavo 100 000 litu Didele dalį sumos T B Andruska pasiskolino is geru zmoniu Savo rezidencijoje T Andruska pradejo kurtis tik rugpjucio 4 diena Jam į pagalba atvyko brolis Valerijonas Simkus Rugpjucio 20 d kanauninkas St Sarapas pasventino koplycia kurioje susirinkdavo iki 500 zmoniu T B Andruska susiorganizavo chora parase daug giesmiu kurias 1937 m isleido atskiru leidiniu Kad turetu is ko pragyventi gavo religijos pamoku pradzios mokykloje 1931 m is Paryziaus jam padeti atvyko Tevas Pranas Masilionis Matydamas daug zadancia ateitį 1933 m vasario 3 d T B Andruska nupirko Marijos Januleviciutes nuosavybe Jis mane kad Siauliuose bus galima pastatyti baznycia ir gimnazija 1935 m geradariu is Amerikos Bruziku padedamas susilauke 10 000 doleriu ir pradejo statyti baznycia Veliau jo nuomone toji baznycia butu virtusi gimnazijos sale 1936 m pradzioje jezuitu Generolas pranese kad kovo 25 d bus paskelbtas Lietuvos jezuitu viceprovincijos steigimo dekretas T Andruska tapo viceprovincijolu Lietuvos jezuitu provincija buvo visiskai atskirta nuo Vokietijos 1938 m T B Andruska atstovavo viceprovincijai Romoje kur vyko tevu jezuitu suvaziavimas Pakeliui į suvaziavima jis sustojo Insbruke ir aplanke ten studijuojancius lietuvius klierikus rupinosi pas Romos provincijolus kad lietuviu klierikai butu priimti mokytis nemokamai nes finansine Lietuvos viceprovincijos padetis buvo silpna daug klieriku ir broliu naujoku mokesi 48 o kunigu buvo mazai 15 Eidamas viceprovincijolo pareigas T B Andruska daug ko keisti negalejo nes darbai buvo nusistoveje o darbininku pasirinkimas mazas Is Amerikos jis pasikviete Teva Prana Aukstikalnį Pavaldes viceprovincija trejeta metu T B Andruska paprase T Generola atleisti jį is viceprovincijolo pareigu Atejus rusams T B Andruska kurį laika gyveno pas savo drauga Kaisiadoriu vyskupijoje Paskui savo pareigas perdave Stasiui Gruodziui Uzemus Lietuva vokieciams jis persikele į Pagryzuvį ir deste filosofija jezuitams klierikams Nuo 1944 m vel Siauliu sv Ignaco baznycios rektorius Veliau pasitrauke į nuosalesne vieta Varlaukį Taurages apskrityje Cia 1949 m vasario 21 d buvo suimtas ir nubaustas kaleti 10 metu Mire 1951 m vasario 6 d Verchni Uralske Celiabinsko srityje Apie tai liudija suomis Herald Hjelt su Tevu Andruska sedejes vienoje celeje Pasak suomio Tevas Andruska negalejes laikyti sv Misiu bet celeje laikydaves pamaldas ir komponuodaves dainas ant rukomojo popieriaus Persisaldes ir gaves sirdies smugį jis mire Apie Tevo Andruskos mirtį laisvajame pasaulyje gyvena lietuviai suzinojo tik 1954 metais VeiklaTevas Benediktas Andriuska mokejo lotynu lenku vokieciu rusu prancuzu ir anglu kalbas Įvairiais budais bande kelti zmoniu religinį samoninguma 1919 m kartu su prel Januskevicium atgaivino jau mirusia Lietuvoje organizacija sv Vincento Pauliecio konferencija Jos tikslas teikti materialine ir moraline pagalba ligoniams ir vargstantiems Nuo 1923 m į sia organizacija įsijunge daug kunigu ir jos veikla placiai isplito 1923 m Tevas Benediktas Andriuska atnaujino Maldos Apastalavimo sajunga ir jai vadovavo iki 1930 m Sajunga labai isaugo jai priklause 100 tukstanciu nariu 1926 1927 metais Tevas Benediktas Andriuska redagavo religinį zurnala Zvaigzde 1925 m kartu su prof Pr Venckum įsteige nauja apastaliska kunigu sajunga Unio Apostolica ir jai vadovavo iki 1936 m Siai sajungai priklausydavo 20 40 kunigu Tevas Benediktas Andriuska daug rase Jo paties parasyta 20 knygu ir tiek pat isversta is anglu prancuzu ir vokieciu kalbu Mego muzika giesmes dainas Giedodavo tenoru turejo muzikiniu gabumu Rase giesmiu tekstus ir kure muzika grojo vargonais Patekes į kalejima tevas Benediktas buvo kameros siela Visus ramindavo guosdavo Gaves siuntinį dalydavosi su kitais ypac su tais kurie nieko negaudavo Kai budavo ypac sunku juokaudavo pasakodavo anekdotus kad isblaskytu nuotaika mokydavo uzsienio kalbu Neziurint silpnos sveikatos jis dirbo kartu su visais anglies kasyklose iki pat mirties Atminimo įamzinimas1992 m Siauliu Sv Ignaco Lojolos baznycios rektoriumi dirbes kunigas Stanislovas Kazenas ir buvusios 5 osios vidurines mokyklos Didzdvario gimnazijos administracija jezuitu bendruomenei priklausanciose patalpose bendromis pastangomis įkure Siauliu Tevo Benedikto Andruskos katalikiskaja pradine mokykla 2000 m geguzes 7 d Romos Koliziejuje buvo iskilmingai paskelbti naujieji kankiniai tarp ju ir Kauno arkivyskupijos pasiulytas kunigas Benediktas Andriuska Bibliografijaapologetiniai ir religiniai veikalai Dievo buvimas 1926 Romos popiezius 1928 Evangeliju kilme ir ju tiketinumas 1930 Kristus jo mesianizmas ir dievybe 1935 isverte tikybiniu knygu apysakaite Sugriautas lizdas 1917 sudare religines poezijos ir prozos rinkinius Eucharistijos liepsnos 1935 Naujos religines giesmes 1937 Marija spinduliuose 1940 LiteraturaMusu svyturiai trumpos biografijos nekrologai Vilkaviskio vyskupijos baznytiniu reikmenu bendrove Vilnius Valst leidybos centras 1992 P 8 Nuorodos Andriuska Andruska Benediktas Lietuviu literaturos enciklopedija Lietuviu literaturos ir tautosakos institutas Vilnius 2001 ISBN 9986 513 95 2 Lietuvos vaiku sventumo garsas sventumogarsas lt Benediktas Andriuska SJ