Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Belgijos lietuviai lietuviai gyvenę ar dirbę Belgijoje išlaikę lietuvybę bei dalyvavę lietuviškoje veikloje Belgijos lie
Belgijos lietuviai
Belgijos lietuviai – lietuviai, gyvenę ar dirbę Belgijoje, išlaikę lietuvybę bei dalyvavę lietuviškoje veikloje. Belgijos lietuvius jungia Belgijos lietuvių bendruomenė.
Istorija
Briuselis buvo tapęs vienu 1830–1831 m. sukilimo dalyvių emigracijos centrų. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą , , ir Leuveno universitetuose studijavo keliolika studentų iš Lietuvos. 1909 m. Leuvene įkurta draugija „Lietuva“. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Belgijoje gyveno kelios dešimtys lietuvių.
Per karą į Belgiją pateko pabėgėlių iš Lietuvos. 1945 m. buvo atvežta apie 2000 lietuvių karo belaisvių, tarp jų Vietinės rinktinės karių iš Vokietijos, 1946 m. jie grąžinti atgal. 1947 m. Belgija sutiko priimti karo pabėgėlių, įdarbinti juos anglies kasyklose. Tuomet į Belgiją atsikėlė nemažai lietuvių. Jie dirbo Lježo ir Limburgo baseinų kasyklose. 1949 m. dėl sunkių darbo sąlygų daugelis emigravo į JAV, Kanadą, Didžiąją Britaniją, Vokietiją. Emigrantus rėmė BALF, tarptautinės pabėgėlių organizacijos, Caritas, ir kitos religinės šalpos organizacijos.
1947 m. Lježe įkurta Belgijos lietuvių bendruomenė. Įsteigta chorų, tautinių šokių ir vaidybos būrelių, minėtos tautinės ir religinės šventės. Nuo 1947 m. lapkričio mėn. draugija „Sėja“, 1950–1952 m. Katalikų misija (kunigai J. Aranauskas, J. Dėdinas) Briuselyje leido dvisavaitinį laikraštį „Gimtoji šalis“. Lježe ir Limburge trumpai veikė lietuvių mokyklos. 1979 m. Belgijos lietuvių bendruomenė Louvain-La–Neuvo miestelyje surengė Europos lietuviškųjų studijų savaitę. Apie 1983 m. Belgijos lietuvių veikla nusilpo, vėl suaktyvėjo Lietuvai kovojant dėl nepriklausomybės. 1988–1991 m. Belgijos lietuviai organizavo demonstracijas, rinko ir siuntė labdarą Lietuvai. 1991 m. Belgijos lietuviai prisidėjo kuriant Lietuvos ambasadą Briuselyje. 1996 m. įkurta Flandrijos–Lietuvos draugystės asociacija rengia bendrus lietuvių ir flamandų bendruomenių susitikimus.
Lietuviai
| Demografinė raida tarp 1939 m. ir 2000 m. | |||||
| 1939 m. | 1948 m. | 1954 m. | 2000 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 150 | 2 500 | 200 | 100 | ||
| |||||
Žymiausi lietuviai, mokęsi ar gyvenę Belgijoje: Antanas Baranauskas, Eduardas Cinzas, Ernestas Galvanauskas, Abraomas Kulvietis, Pranas Kuraitis, Petras Vileišis.
Šaltiniai
- Belgijos lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 26 psl.
| Lietuviai | |
|---|---|
| Subetnosai: Aukštaičiai | Žemaičiai | Dzūkai | Suvalkiečiai Istorinės diasporos: Lietuvninkai Diasporos: Airijos | Armėnijos | Australijos | Austrijos | Azerbaidžano | Argentinos | Baltarusijos | Belgijos | Brazilijos | Estijos | | Ispanijos | JAV | Jungtinės Karalystės | Kanados | Prancūzijos | Kolumbijos | Latvijos | Lenkijos | Rusijos | Švedijos | | | Urugvajaus | | | Vokietijos | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Belgijos lietuviai, Kas yra Belgijos lietuviai? Ką reiškia Belgijos lietuviai?
Belgijos lietuviai lietuviai gyvene ar dirbe Belgijoje islaike lietuvybe bei dalyvave lietuviskoje veikloje Belgijos lietuvius jungia Belgijos lietuviu bendruomene 1831 m sukilimo dalyviai Briuselyje nezinomo dailininko paveikslas IstorijaBriuselis buvo tapes vienu 1830 1831 m sukilimo dalyviu emigracijos centru Pries Pirmajį pasaulinį kara ir Leuveno universitetuose studijavo keliolika studentu is Lietuvos 1909 m Leuvene įkurta draugija Lietuva Pries Antrajį pasaulinį kara Belgijoje gyveno kelios desimtys lietuviu Per kara į Belgija pateko pabegeliu is Lietuvos 1945 m buvo atvezta apie 2000 lietuviu karo belaisviu tarp ju Vietines rinktines kariu is Vokietijos 1946 m jie grazinti atgal 1947 m Belgija sutiko priimti karo pabegeliu įdarbinti juos anglies kasyklose Tuomet į Belgija atsikele nemazai lietuviu Jie dirbo Ljezo ir Limburgo baseinu kasyklose 1949 m del sunkiu darbo salygu daugelis emigravo į JAV Kanada Didziaja Britanija Vokietija Emigrantus reme BALF tarptautines pabegeliu organizacijos Caritas ir kitos religines salpos organizacijos 1947 m Ljeze įkurta Belgijos lietuviu bendruomene Įsteigta choru tautiniu sokiu ir vaidybos bureliu minetos tautines ir religines sventes Nuo 1947 m lapkricio men draugija Seja 1950 1952 m Kataliku misija kunigai J Aranauskas J Dedinas Briuselyje leido dvisavaitinį laikrastį Gimtoji salis Ljeze ir Limburge trumpai veike lietuviu mokyklos 1979 m Belgijos lietuviu bendruomene Louvain La Neuvo miestelyje surenge Europos lietuviskuju studiju savaite Apie 1983 m Belgijos lietuviu veikla nusilpo vel suaktyvejo Lietuvai kovojant del nepriklausomybes 1988 1991 m Belgijos lietuviai organizavo demonstracijas rinko ir siunte labdara Lietuvai 1991 m Belgijos lietuviai prisidejo kuriant Lietuvos ambasada Briuselyje 1996 m įkurta Flandrijos Lietuvos draugystes asociacija rengia bendrus lietuviu ir flamandu bendruomeniu susitikimus LietuviaiDemografine raida tarp 1939 m ir 2000 m 1939 m 1948 m 1954 m 2000 m 150 2 500 200 100Demografines raidos histograma Zymiausi lietuviai mokesi ar gyvene Belgijoje Antanas Baranauskas Eduardas Cinzas Ernestas Galvanauskas Abraomas Kulvietis Pranas Kuraitis Petras Vileisis SaltiniaiBelgijos lietuviai Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 26 psl LietuviaiSubetnosai Aukstaiciai Zemaiciai Dzukai Suvalkieciai Istorines diasporos Lietuvninkai Diasporos Airijos Armenijos Australijos Austrijos Azerbaidzano Argentinos Baltarusijos Belgijos Brazilijos Estijos Ispanijos JAV Jungtines Karalystes Kanados Prancuzijos Kolumbijos Latvijos Lenkijos Rusijos Svedijos Urugvajaus Vokietijos