Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Argentinos lietuviai lietuviai emigravę į Argentiną ar ten gimę ir išlaikę lietuvybę bei dalyvaujantys lietuviškoje veik
Argentinos lietuviai
Argentinos lietuviai – lietuviai, emigravę į Argentiną ar ten gimę ir išlaikę lietuvybę bei dalyvaujantys lietuviškoje veikloje. Argentinos lietuvius jungia Argentinos lietuvių bendruomenė ir kitos organizacijos.
Istorija
Pirmieji lietuviai į Argentiną atvyko XIX a. pabaigoje – P. Dautantas, dalyvavęs kovose dėl Argentinos nepriklausomybės, inžinierius Robertas Adolfas Chodasevičius ir kiti. 1886–1912 m. Buenos Airėse gyveno rašytojas Andrius Jonas Vištelis. 1899–1900 m. Argentinoje apsigyveno apie 50 šeimų. Dauguma lietuvių dirbo gyvulių skerdyklose, žemės ūkio fermų samdiniais. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą gyveno apie 5000 lietuvių.
1924–1931 m. kilo nauja imigracijos banga, 1933 m. Argentinoje jau gyveno apie 35 000 lietuvių. Lietuviai telkėsi miestuose, dauguma apsigyveno Buenos Airių provincijoje, kiti – Berise, Kordoboje, Santa Fė ir kitur. 1921 m. Argentina ir Lietuva užmezgė diplomatinius santykius. Pasirašytos tarpusavio bendradarbiavimo, darbo sąlygų sutartys. 1938 m. pasirašyta prekybos sutartis.
1946–1951 m. kilo nauja lietuvių imigracijos banga, daugiausia iš Vokietijos. Apie 750 žmonių apsigyveno daugiausia Buenos Airių apylinkėse – Aveljanedoje, Lanuse, Adrogėje. Atvykusieji atgaivino lietuvių visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. XX a. šeštame–septintame dešimtmetyje į TSRS okupuotą Lietuvą iš Argentinos grįžo (reemigravo) keli šimtai kairiųjų, daugiausia komunistinių, pažiūrų lietuvių. Dalis jų nusivylę to meto gyvenimu Lietuvoje bandė vėl vykti į Argentiną, bet okupacinė valdžia neleido.
Organizacijos
XX a. pradžioje pradėjo kurtis lietuvių organizacijos. 1909 m. Buenos Airėse įkurta pažangi darbininkų sąjunga „Igualdad“ (Lygybė); nuo 1911 m. savišalpos draugija „Diegas“, 1914 m. perorganizuota į socialistų literatūros kuopą. 1909–1912 m. Rosarijuje veikė lietuvių knygynėlis „Krivių Krivaitis“, 1912 m. vietoj jo – savišalpos draugija„ Aušros žvaigždė“, kuri rėmė spaudą, išlaikė biblioteką. 1911 m. Berise įkurta savišalpos draugija „Vargdienis“, nuo 1944 m. „Nemunas“. 1914 m. Buenos Airėse įkurtas , Beriso Lietuvių socialistų sąjunga (1920 m. perorganizuota į Lietuvių komunistų sąjungą, 1916 m. – „Draugija šelpimui lietuvių, nukentėjusių nuo karės“ ir „Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugijos“ Buenos Airių kuopa).
1924 m. Buenos Airėse įsikūrė „Lietuvių darbininkų apšvietos draugija Argentinoje“, nuo 1926 m. „Lietuvių darbininkų apšvietos draugija Pietų Amerikoje“. 1926 m. įkurta Argentinos lietuvių darbininkų spaudos bendrovė „Rytojus“, kuri nuo 1927 m. leido savaitraštį „Rytojus“, Kordoboje – lietuvių draugija „Neptūnas“. 1926 m. remiant Lietuvos Respublikos vyriausybei Argentinoje buvo įkurta lietuvius kultūros ir visuomeninei veiklai vienijanti draugija „Argentinos lietuvių centras“. 1926 m. Lietuvos vyriausybės pastangomis lietuvių emigrantams remti įkurta savišalpos ir kultūros draugija „Lietuva“, Tautininkų sąjunga, Argentinos lietuvių jaunimo draugija, 1928 m. Buenos Airėse įkurta „Lietuvių darbininkų savišalpos kultūros draugija“.
Po 1930 m. perversmo lietuvių socialistų ir komunistų organizacijos uždarytos, suimta daug jų narių. 1931 m. įkurta „Mindaugo“ draugija ir lietuvių katalikų moterų draugija „Birutė“. 1931–1949 m. sostinėje veikė Lietuvių liaudies teatras. 1934 m. Rosarijuje įkurta lietuvių darbininkų ekonominė draugija „Lietuva“, 1933 m. Santa Fė – „Lietuvių darbininkų literatūros rėmėjų ir platintojų ratelis“ ir 1936 m. – lietuvių draugija „Vienybė“. 1936 m. Buenos Airėse įkurta kooperatinė spaudos bendrovė „Talka“, leidusi lietuvių leidinius, steigusi bibliotekas, rengusi vakarus. 1940 m. TSRS okupavus Lietuvą įkurtas „Lietuvai išlaisvinti centras Argentinoje“, kurį sudarė remiantys nepriklausomybe veikėjai ir draugijų atstovai. Jis rengė tautinių švenčių minėjimus, siuntė memorandumus Argentinos ir kitų Pietų Amerikos šalių vyriausybėms, padėjo lietuviams atvykti iš Europos ir įsikurti Argentinoje, 1947 m. įsteigė Lietuvių emigrantinį komitetą. 1941–1942 m. lietuvių vienuoliai marijonai Aveljanedoje pastatydino Aušros vartų bažnyčią ir įsteigė parapiją, nuo 1948 m. pradėjo leisti dvisavaitinį laikraštį „Laikas“.
1947 m. per „Libertad“, 1948–1972 m. per „Mitre“ radijo stotis buvo transliuojamas lietuvių pusvalandis „Lietuvos aidai“. Po Antrojo pasaulinio karo į Argentiną iš Vokietijos atvykę lietuviai, remdamiesi Lietuvių chartos nuostatais, kartu su čia jau gyvenančiais tautiečiais 1950 m. įkūrė Argentinos lietuvių bendruomenę, tais pačiais metais įsikūrė . Ji išplėtė veiklą visose lietuvių gyvenamosiose vietovėse (Palomar-Hurlinghamas, Temperlis, Avelaneda, Vila Luganas) ir miestuose (Rosarijas, Berisas). Čia buvo steigiamos lietuvių šeštadieninės mokyklos, tautinių šokių grupės, sporto komandos. Argentinos lietuvių bendruomenės iniciatyva XX a. septintame dešimtmetyje surengta paroda apie komunistų terorą Lietuvoje, kuri buvo eksponuojama visoje Argentinos teritorijoje, t. p. Urugvajuje. Lietuvių bendruomenės atstovai Argentinoje apsilankiusiems užsienio šalių vadovams – Italijos, JAV, VFR prezidentams , D. D. Eizenhaueriui, H. Liubkei, t. p. popiežiui Jonui XXIII įteikė memorandumus Lietuvos laisvinimo klausimu.
1954 m. Rosarijuje įkurta Šv. Kazimiero parapija, antroji lietuviška Argentinoje. 1955 m. Aveljanedoje įkurtas Tautinis lietuvių muziejus. Nuo 1956 m. visų lietuviškų organizacijų veiklą koordinavo „Argentinos lietuvių organizacijų ir spaudos taryba“ (ALOST), nuo 2009 m. sausio 1 d. – Argentinos lietuvių bendruomenė. Nuo 1959 m. ALOST iniciatyva Argentinoje surengti 3 Pietų Amerikos lietuvių kongresai. 1964 m. Adrogėje įsikūrė „Lietuvių senelių židinys“. 1976 m. įkurta Argentinos lietuvių jaunimo sąjunga, 1991 m. – Lietuvos informacijos biuras Argentinoje, 1998 m. Rosarijuje – kunigo J. Margio draugija. 1999 m. Buenos Airėse ir Rosario vyko Pietų Amerikos lietuvių jaunimo kongresas.
Lietuviai
| Demografinė raida tarp 1912 m. ir 1998 m. | |||||||
| 1912 m. | 1933 m. | 1950 m. | 1961 m. | 1983 m. | 1998 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 5 000 | 35 000 | 48 000 | 45 000 | 35 000 | 40 000 | ||
| |||||||
Tai daugiausia antros bei trečios kartos lietuviai, iš jų apie 1000 aktyviai dalyvauja lietuviškoje veikloje. Dauguma lietuvių imigrantų asimiliavosi su vietiniais gyventojais. Didžiausios lietuvių kolonijos yra Buenos Airėse, Aveljanedoje, Berise, Kordoboje, Rosarijuje, Santa Fė.
Dabartis
Argentinoje veikia Lietuvos ambasada. Rengiami lietuvių suvažiavimai, įvairūs renginiai. Nuo 2003 m. gegužės 18 d. – „Ecos de Lituania“ programa (iniciatorius – Juan Ignacio Fourment Kalvelis).
Šaltiniai
- . Argentinos lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 758 psl.
- , , . Argentinos lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 831 psl.
Nuorodos
- Pranas Ulevičius. Pietų Amerikos lietuviai. Vilnius: Mokslinės literatūros leidykla, 1960, 252 p.
- Lietuvos ambasados Buenos Airėse tinklalapis Archyvuota kopija 2008-04-19 iš Wayback Machine projekto.;
- Radijo stotis „Ecos de Lituania“ Archyvuota kopija 2017-04-20 iš Wayback Machine projekto.;
- Argentinos lietuvių bendruomenė Archyvuota kopija 2006-07-02 iš Wayback Machine projekto. (renginiai);
- Pietų Amerikos portalas apie Lietuvą;
- Pasaulio lietuvių bendruomenės puslapis apie Argentinos bendruomenę.
| Lietuviai | |
|---|---|
| Subetnosai: Aukštaičiai | Žemaičiai | Dzūkai | Suvalkiečiai Istorinės diasporos: Lietuvninkai Diasporos: Airijos | Armėnijos | Australijos | Austrijos | Azerbaidžano | Argentinos | Baltarusijos | Belgijos | Brazilijos | Estijos | | Ispanijos | JAV | Jungtinės Karalystės | Kanados | Prancūzijos | Kolumbijos | Latvijos | Lenkijos | Rusijos | Švedijos | | | Urugvajaus | | | Vokietijos | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Argentinos lietuviai, Kas yra Argentinos lietuviai? Ką reiškia Argentinos lietuviai?
Argentinos lietuviai lietuviai emigrave į Argentina ar ten gime ir islaike lietuvybe bei dalyvaujantys lietuviskoje veikloje Argentinos lietuvius jungia Argentinos lietuviu bendruomene ir kitos organizacijos Ricardo Ivoskus 1999 2011 m San Martino partido merasIstorijaPirmieji lietuviai į Argentina atvyko XIX a pabaigoje P Dautantas dalyvaves kovose del Argentinos nepriklausomybes inzinierius Robertas Adolfas Chodasevicius ir kiti 1886 1912 m Buenos Airese gyveno rasytojas Andrius Jonas Vistelis 1899 1900 m Argentinoje apsigyveno apie 50 seimu Dauguma lietuviu dirbo gyvuliu skerdyklose zemes ukio fermu samdiniais Pries Pirmajį pasaulinį kara gyveno apie 5000 lietuviu 1924 1931 m kilo nauja imigracijos banga 1933 m Argentinoje jau gyveno apie 35 000 lietuviu Lietuviai telkesi miestuose dauguma apsigyveno Buenos Airiu provincijoje kiti Berise Kordoboje Santa Fe ir kitur 1921 m Argentina ir Lietuva uzmezge diplomatinius santykius Pasirasytos tarpusavio bendradarbiavimo darbo salygu sutartys 1938 m pasirasyta prekybos sutartis 1946 1951 m kilo nauja lietuviu imigracijos banga daugiausia is Vokietijos Apie 750 zmoniu apsigyveno daugiausia Buenos Airiu apylinkese Aveljanedoje Lanuse Adrogeje Atvykusieji atgaivino lietuviu visuomeninį ir kulturinį gyvenima XX a sestame septintame desimtmetyje į TSRS okupuota Lietuva is Argentinos grįzo reemigravo keli simtai kairiuju daugiausia komunistiniu paziuru lietuviu Dalis ju nusivyle to meto gyvenimu Lietuvoje bande vel vykti į Argentina bet okupacine valdzia neleido OrganizacijosXX a pradzioje pradejo kurtis lietuviu organizacijos 1909 m Buenos Airese įkurta pazangi darbininku sajunga Igualdad Lygybe nuo 1911 m savisalpos draugija Diegas 1914 m perorganizuota į socialistu literaturos kuopa 1909 1912 m Rosarijuje veike lietuviu knygynelis Kriviu Krivaitis 1912 m vietoj jo savisalpos draugija Ausros zvaigzde kuri reme spauda islaike biblioteka 1911 m Berise įkurta savisalpos draugija Vargdienis nuo 1944 m Nemunas 1914 m Buenos Airese įkurtas Beriso Lietuviu socialistu sajunga 1920 m perorganizuota į Lietuviu komunistu sajunga 1916 m Draugija selpimui lietuviu nukentejusiu nuo kares ir Amerikos lietuviu darbininku literaturos draugijos Buenos Airiu kuopa 1924 m Buenos Airese įsikure Lietuviu darbininku apsvietos draugija Argentinoje nuo 1926 m Lietuviu darbininku apsvietos draugija Pietu Amerikoje 1926 m įkurta Argentinos lietuviu darbininku spaudos bendrove Rytojus kuri nuo 1927 m leido savaitrastį Rytojus Kordoboje lietuviu draugija Neptunas 1926 m remiant Lietuvos Respublikos vyriausybei Argentinoje buvo įkurta lietuvius kulturos ir visuomeninei veiklai vienijanti draugija Argentinos lietuviu centras 1926 m Lietuvos vyriausybes pastangomis lietuviu emigrantams remti įkurta savisalpos ir kulturos draugija Lietuva Tautininku sajunga Argentinos lietuviu jaunimo draugija 1928 m Buenos Airese įkurta Lietuviu darbininku savisalpos kulturos draugija Po 1930 m perversmo lietuviu socialistu ir komunistu organizacijos uzdarytos suimta daug ju nariu 1931 m įkurta Mindaugo draugija ir lietuviu kataliku moteru draugija Birute 1931 1949 m sostineje veike Lietuviu liaudies teatras 1934 m Rosarijuje įkurta lietuviu darbininku ekonomine draugija Lietuva 1933 m Santa Fe Lietuviu darbininku literaturos remeju ir platintoju ratelis ir 1936 m lietuviu draugija Vienybe 1936 m Buenos Airese įkurta kooperatine spaudos bendrove Talka leidusi lietuviu leidinius steigusi bibliotekas rengusi vakarus 1940 m TSRS okupavus Lietuva įkurtas Lietuvai islaisvinti centras Argentinoje kurį sudare remiantys nepriklausomybe veikejai ir draugiju atstovai Jis renge tautiniu svenciu minejimus siunte memorandumus Argentinos ir kitu Pietu Amerikos saliu vyriausybems padejo lietuviams atvykti is Europos ir įsikurti Argentinoje 1947 m įsteige Lietuviu emigrantinį komiteta 1941 1942 m lietuviu vienuoliai marijonai Aveljanedoje pastatydino Ausros vartu baznycia ir įsteige parapija nuo 1948 m pradejo leisti dvisavaitinį laikrastį Laikas 1947 m per Libertad 1948 1972 m per Mitre radijo stotis buvo transliuojamas lietuviu pusvalandis Lietuvos aidai Po Antrojo pasaulinio karo į Argentina is Vokietijos atvyke lietuviai remdamiesi Lietuviu chartos nuostatais kartu su cia jau gyvenanciais tautieciais 1950 m įkure Argentinos lietuviu bendruomene tais paciais metais įsikure Ji isplete veikla visose lietuviu gyvenamosiose vietovese Palomar Hurlinghamas Temperlis Avelaneda Vila Luganas ir miestuose Rosarijas Berisas Cia buvo steigiamos lietuviu sestadienines mokyklos tautiniu sokiu grupes sporto komandos Argentinos lietuviu bendruomenes iniciatyva XX a septintame desimtmetyje surengta paroda apie komunistu terora Lietuvoje kuri buvo eksponuojama visoje Argentinos teritorijoje t p Urugvajuje Lietuviu bendruomenes atstovai Argentinoje apsilankiusiems uzsienio saliu vadovams Italijos JAV VFR prezidentams D D Eizenhaueriui H Liubkei t p popieziui Jonui XXIII įteike memorandumus Lietuvos laisvinimo klausimu 1954 m Rosarijuje įkurta Sv Kazimiero parapija antroji lietuviska Argentinoje 1955 m Aveljanedoje įkurtas Tautinis lietuviu muziejus Nuo 1956 m visu lietuvisku organizaciju veikla koordinavo Argentinos lietuviu organizaciju ir spaudos taryba ALOST nuo 2009 m sausio 1 d Argentinos lietuviu bendruomene Nuo 1959 m ALOST iniciatyva Argentinoje surengti 3 Pietu Amerikos lietuviu kongresai 1964 m Adrogeje įsikure Lietuviu seneliu zidinys 1976 m įkurta Argentinos lietuviu jaunimo sajunga 1991 m Lietuvos informacijos biuras Argentinoje 1998 m Rosarijuje kunigo J Margio draugija 1999 m Buenos Airese ir Rosario vyko Pietu Amerikos lietuviu jaunimo kongresas LietuviaiDemografine raida tarp 1912 m ir 1998 m 1912 m 1933 m 1950 m 1961 m 1983 m 1998 m 5 000 35 000 48 000 45 000 35 000 40 000Demografines raidos histograma Tai daugiausia antros bei trecios kartos lietuviai is ju apie 1000 aktyviai dalyvauja lietuviskoje veikloje Dauguma lietuviu imigrantu asimiliavosi su vietiniais gyventojais Didziausios lietuviu kolonijos yra Buenos Airese Aveljanedoje Berise Kordoboje Rosarijuje Santa Fe DabartisArgentinoje veikia Lietuvos ambasada Rengiami lietuviu suvaziavimai įvairus renginiai Nuo 2003 m geguzes 18 d Ecos de Lituania programa iniciatorius Juan Ignacio Fourment Kalvelis Saltiniai Argentinos lietuviai Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 758 psl Argentinos lietuviai Visuotine lietuviu enciklopedija T XII Lietuva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 831 psl NuorodosPranas Ulevicius Pietu Amerikos lietuviai Vilnius Mokslines literaturos leidykla 1960 252 p Lietuvos ambasados Buenos Airese tinklalapis Archyvuota kopija 2008 04 19 is Wayback Machine projekto Radijo stotis Ecos de Lituania Archyvuota kopija 2017 04 20 is Wayback Machine projekto Argentinos lietuviu bendruomene Archyvuota kopija 2006 07 02 is Wayback Machine projekto renginiai Pietu Amerikos portalas apie Lietuva Pasaulio lietuviu bendruomenes puslapis apie Argentinos bendruomene LietuviaiSubetnosai Aukstaiciai Zemaiciai Dzukai Suvalkieciai Istorines diasporos Lietuvninkai Diasporos Airijos Armenijos Australijos Austrijos Azerbaidzano Argentinos Baltarusijos Belgijos Brazilijos Estijos Ispanijos JAV Jungtines Karalystes Kanados Prancuzijos Kolumbijos Latvijos Lenkijos Rusijos Svedijos Urugvajaus Vokietijos