Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Baltarusijos geografija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Baltarusijos geografija | |
| Žemynas | Europa |
| Regionas | Rytų Europa |
| Plotas | 207 600 km² 97,7 % žemės 2,3 % vandens |
| Pakrantė | 0 km |
| Sienos | Rusija 959 km Ukraina 891 km Lenkija 418 km Lietuva 724 km Latvija 141 km |
| Aukščiausias taškas | Dzeržinskio kalva 345 m |
| Žemiausias taškas | Nemunas 90 m |
| Ilgiausia upė | Dniepras 690 km |
| Didžiausias ežeras | Narutis 79,2 km² |
Baltarusija – valstybė Rytų Europoje, Baltijos ir Juodosios jūrų baseinų takoskyroje. Neturi tiesioginio priėjimo prie jūros. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Rusija (959 km), pietuose su Ukraina (891 km), vakaruose su Lenkija (418 km), šiaurės vakaruose su Lietuva (724 km) ir Latvija (141 km). Baltarusijos teritorijos ilgis iš vakarų į rytus 650 km, plotis iš šiaurės į pietus 560 km. Priskiriama Rytų Europai.
Paviršius
Lygumų kraštas; Rytų Europos lygumos vakaruose. Vidutinis šalies aukštis 160 m virš jūros lygio; aukščiausias taškas 345 m virš jūros lygio – Dzeržinskio kalva Minsko aukštumoje; žemiausias taškas 80 m virš jūros lygio – Nemuno slėnis Gardino srityje. Būdingi kraštovaizdžiai – kalvotas aukštumas pakeičiančios lėkštos ir pelkėtos žemumos. Geologinis pamatas – priekambrinė Baltarusijos antiklina; paviršių dengia ledyninės nuosėdinės uolienos; jų sluoksnis ploniausias viduryje, storėja į pakraščius – nuo 40 iki 4 000 m. Daug riedulių.
Baltarusijos viduriu iš vakarų į šiaurės rytus tęsiasi priešpaskutinio Maskvos apledėjimo Baltarusijos kalvynas. Upių slėniai ją skaido į atskiras aukštumas: Gardino aukštuma – į vakarus nuo Nemuno, – tarp Nemuno intakų Svisločiaus ir Ščiaros, – tarp Ščiaros ir Nemuno, Minsko aukštuma – tarp Nemuno, Vilijos ir Dniepro intako Berezinos, – tarp Berezinos ir Dniepro, Vitebsko aukštuma – tarp Dniepro ir Dauguvos, Haradoko aukštuma – tarp Dauguvos ir . Šiaurės vakaruose į Baltarusijos teritoriją įsiterpia Ašmenos aukštuma ir Švenčionių kalvos. Į vakarus nuo Baltarusijos kalvyno pelkėtos žemumos; Nemuno žemuma, Naročiaus ir Vilijos žemuma, Polocko žemuma. Pietryčiuose driekiasi prieledyninės lygumos: Oršos ir Mogiliovo lyguma, Centrinė Berezinos lyguma.
Pietuose plyti plokščia, pelkėta fliuvoglacialinė 100–200 m virš jūros lygio Polesės žemuma. Būdingi zandrai – ledyno pakraščių smėlėtos lygumos. Baltarusijoje ją sudaro: Bresto Polesė, Pripetės Polesė, Mozyriaus Polesė, Gomelio Polesė.
Klimatas
Vidutiniškai žemyninis, drėgnas; žemyniškėja rytų kryptimi. Vidutinė sausio oro temperatūra nuo -4 °C pietvakariuose iki -8 °C šiaurės rytuose, Liepos nuo +17 °C šiaurėje iki +19 °C pietuose. Kritulių iškrinta nuo 500 mm pietuose iki 750 mm aukštumų vakariniuose šlaituose; daugiausia kritulių vasarą. Vegetacijos laikotarpis 180–210 dienų. Vidutinė oro temperatūra sausį ir liepą °C (vidutinis daugiametis kritulių kiekis mm): Minskas -7 ir +18 (700), Brestas -5 ir +18 (650).
Vidaus vandenys
Upės
Upės priklauso Juodosios (58 %) ir Baltijos (42 %) jūrų baseinams. Į Juodąją jūrą teka ilgiausia Baltarusijos upė Dniepras su intakais Pripete, Sožu, Berezina; į Baltijos jūrą – Dauguva, arba Vakarų Dvina, Nemunas su Vilija (Nerimi), Bugas, arba Vakarų Bugas (Narevo intakas). Upių krantai dažniausiai žemi, slėniai pelkėti, srovė lėta. Hidroenergetiniai ištekliai nedideli, laivybai tinka Dniepras, Berezina, Pripetė, Sožas, Nemunas, Dauguva, Ščiara ir kai kurių kitų upių žemupiai.
Ežerai ir tvenkiniai
Didžiausi ir giliausi ledyninės kilmės ežerai yra Vitebsko ir Minsko srityse – Baltarusijos ežeryne. Giliausias ežeras Ilgis (54 m). Viduryje ir pietuose ežerai užpelkėję liekaniniai, dažniausiai senvagėse ir karstinėse įdubose. ~130 tvenkinių; didžiausi Minkso srityje.
Kanalai
Dniepro baseinas sujungtas su Vysla Dniepro ir Bugo kanalu – tarp Pinos ir Muchaveco upių, 196 km; su Nemunu neveikiančiu Oginskio kanalu; su Dauguva neveikiančia Berezinos kanalų sistema.
Pelkės
Daug pelkių Polesėje, Berezinos upės baseine, Polocko ir Nemuno žemumose. (~50 tūkst. km²) dažnai vadinamas didžiausia Europos pelke.
Dirvožemis
Vyrauja velėniniai jauriniai dirvožemiai (~75 % žemės ūkio naudmenų). Polesėje ir Polocko žemumoje paplitę velėniniai pelkiniai ir pelkiniai, upių slėniuose – aliuviniai pievų, vakarinėje dalyje – jauriniai glėjiniai ir jauriniai dirvožemiai. Šiaurinėje dalyje vyrauja priemoliai, viduryje – priesmėliai, pietinėje – smėliai ir durpės.
Augalija
Miškai užima 38 (2005; 1945 buvo 21), dirbamoji žemė 27 (2003; 2000 buvo 30, 1995 buvo 41), pievos ir ganyklos 16, pelkės 11 % šalies teritorijos.
Patenka į mišriųjų miškų zoną. Spygliuočiams tenka 65 % (pušynams 56, eglynams 9), lapuočiams 35 % (beržynams 12, alksnynams 8) miškų ploto. Aukštumose vyrauja pušynai, šiaurėje – eglynai; daugiausia ąžuolų, skroblų, klevų, liepų ir kitų plačialapių auga pietinėje dalyje. Miškai sparčiai sodinami.
Gyvūnija
Vyrauja plačialapių miškų ir taigų bei miškastepių gyvūnija. Plačialapių miškų gyvūnija paplitusi pietuose: šernai, stirnos, taurieji elniai, ežiai, miegapelės, lakštingalos, geniai, pelėdos; taigos – viduryje ir šiaurėje: rudieji lokiai, briedžiai, lūšys, voverės, kiaunės; miškastepių: kiškiai, einiai, žiurkėnai, kurapkos, vieversiai; pelkių ir vandens: bebrai, ūdros, ondatros, vandens paukščiai. Upėse ir ežeruose gausu žuvų, ypač karpinių.
Aplinkosauga
Saugomos teritorijos užima šalies ploto %: 1997 – 4,2, 2004 – 6,3. Belovežo giria Lenkijos pasienyje, 1993 įtraukta į UNESCO Pasaulinės gamtos paveldo sąrašą; nuo 1991 Baltarusijos Belovežo girios dalis, esanti Bresto ir Gardino srityse, plotas 876 km², paskelbta Baltarusijos nacionaliniu parku, saugomi stumbrai ir natūrali giria. Nuo 1995 Breslaujos ežerų nacionalinis parkas, Vitebsko srityje ~300 ežerų, saugomi ežerų kraštovaizdžiai. Berezinos biosferos draustinis Vitebsko ir Minsko srityse, plotas 762 km², saugomi ežerų ir pelkių kraštovaizdžiai su pušynais, alksnynais ir eglynais bei bebrai, ūdros, briedžiai, šernai. Pripetės rezervatas Gomelio srityje, plotas 622 km², saugomi Polesės pelkių kraštovaizdžiai.
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baltarusijos geografija, Kas yra Baltarusijos geografija? Ką reiškia Baltarusijos geografija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Baltarusijos geografijaZemynas EuropaRegionas Rytu EuropaPlotas 207 600 km 97 7 zemes 2 3 vandensPakrante 0 kmSienos Rusija 959 km Ukraina 891 km Lenkija 418 km Lietuva 724 km Latvija 141 kmAuksciausias taskas Dzerzinskio kalva 345 mZemiausias taskas Nemunas 90 mIlgiausia upe Dniepras 690 kmDidziausias ezeras Narutis 79 2 km Baltarusija valstybe Rytu Europoje Baltijos ir Juodosios juru baseinu takoskyroje Neturi tiesioginio priejimo prie juros Siaureje ir rytuose ribojasi su Rusija 959 km pietuose su Ukraina 891 km vakaruose su Lenkija 418 km siaures vakaruose su Lietuva 724 km ir Latvija 141 km Baltarusijos teritorijos ilgis is vakaru į rytus 650 km plotis is siaures į pietus 560 km Priskiriama Rytu Europai PavirsiusLygumu krastas Rytu Europos lygumos vakaruose Vidutinis salies aukstis 160 m virs juros lygio auksciausias taskas 345 m virs juros lygio Dzerzinskio kalva Minsko aukstumoje zemiausias taskas 80 m virs juros lygio Nemuno slenis Gardino srityje Budingi krastovaizdziai kalvotas aukstumas pakeiciancios lekstos ir pelketos zemumos Geologinis pamatas priekambrine Baltarusijos antiklina pavirsiu dengia ledynines nuosedines uolienos ju sluoksnis ploniausias viduryje storeja į pakrascius nuo 40 iki 4 000 m Daug rieduliu Baltarusijos viduriu is vakaru į siaures rytus tesiasi priespaskutinio Maskvos apledejimo Baltarusijos kalvynas Upiu sleniai ja skaido į atskiras aukstumas Gardino aukstuma į vakarus nuo Nemuno tarp Nemuno intaku Svislociaus ir Sciaros tarp Sciaros ir Nemuno Minsko aukstuma tarp Nemuno Vilijos ir Dniepro intako Berezinos tarp Berezinos ir Dniepro Vitebsko aukstuma tarp Dniepro ir Dauguvos Haradoko aukstuma tarp Dauguvos ir Siaures vakaruose į Baltarusijos teritorija įsiterpia Asmenos aukstuma ir Svencioniu kalvos Į vakarus nuo Baltarusijos kalvyno pelketos zemumos Nemuno zemuma Narociaus ir Vilijos zemuma Polocko zemuma Pietryciuose driekiasi prieledynines lygumos Orsos ir Mogiliovo lyguma Centrine Berezinos lyguma Pietuose plyti plokscia pelketa fliuvoglacialine 100 200 m virs juros lygio Poleses zemuma Budingi zandrai ledyno pakrasciu smeletos lygumos Baltarusijoje ja sudaro Bresto Polese Pripetes Polese Mozyriaus Polese Gomelio Polese KlimatasVidutiniskai zemyninis dregnas zemyniskeja rytu kryptimi Vidutine sausio oro temperatura nuo 4 C pietvakariuose iki 8 C siaures rytuose Liepos nuo 17 C siaureje iki 19 C pietuose Krituliu iskrinta nuo 500 mm pietuose iki 750 mm aukstumu vakariniuose slaituose daugiausia krituliu vasara Vegetacijos laikotarpis 180 210 dienu Vidutine oro temperatura sausį ir liepa C vidutinis daugiametis krituliu kiekis mm Minskas 7 ir 18 700 Brestas 5 ir 18 650 Vidaus vandenysUpes Upes priklauso Juodosios 58 ir Baltijos 42 juru baseinams Į Juodaja jura teka ilgiausia Baltarusijos upe Dniepras su intakais Pripete Sozu Berezina į Baltijos jura Dauguva arba Vakaru Dvina Nemunas su Vilija Nerimi Bugas arba Vakaru Bugas Narevo intakas Upiu krantai dazniausiai zemi sleniai pelketi srove leta Hidroenergetiniai istekliai nedideli laivybai tinka Dniepras Berezina Pripete Sozas Nemunas Dauguva Sciara ir kai kuriu kitu upiu zemupiai Ezerai ir tvenkiniai Didziausi ir giliausi ledynines kilmes ezerai yra Vitebsko ir Minsko srityse Baltarusijos ezeryne Giliausias ezeras Ilgis 54 m Viduryje ir pietuose ezerai uzpelkeje liekaniniai dazniausiai senvagese ir karstinese įdubose 130 tvenkiniu didziausi Minkso srityje Kanalai Dniepro baseinas sujungtas su Vysla Dniepro ir Bugo kanalu tarp Pinos ir Muchaveco upiu 196 km su Nemunu neveikianciu Oginskio kanalu su Dauguva neveikiancia Berezinos kanalu sistema Pelkes Daug pelkiu Poleseje Berezinos upes baseine Polocko ir Nemuno zemumose 50 tukst km daznai vadinamas didziausia Europos pelke DirvozemisVyrauja veleniniai jauriniai dirvozemiai 75 zemes ukio naudmenu Poleseje ir Polocko zemumoje paplite veleniniai pelkiniai ir pelkiniai upiu sleniuose aliuviniai pievu vakarineje dalyje jauriniai glejiniai ir jauriniai dirvozemiai Siaurineje dalyje vyrauja priemoliai viduryje priesmeliai pietineje smeliai ir durpes AugalijaMiskai uzima 38 2005 1945 buvo 21 dirbamoji zeme 27 2003 2000 buvo 30 1995 buvo 41 pievos ir ganyklos 16 pelkes 11 salies teritorijos Patenka į misriuju misku zona Spygliuociams tenka 65 pusynams 56 eglynams 9 lapuociams 35 berzynams 12 alksnynams 8 misku ploto Aukstumose vyrauja pusynai siaureje eglynai daugiausia azuolu skroblu klevu liepu ir kitu placialapiu auga pietineje dalyje Miskai sparciai sodinami GyvunijaVyrauja placialapiu misku ir taigu bei miskastepiu gyvunija Placialapiu misku gyvunija paplitusi pietuose sernai stirnos taurieji elniai eziai miegapeles lakstingalos geniai peledos taigos viduryje ir siaureje rudieji lokiai briedziai lusys voveres kiaunes miskastepiu kiskiai einiai ziurkenai kurapkos vieversiai pelkiu ir vandens bebrai udros ondatros vandens pauksciai Upese ir ezeruose gausu zuvu ypac karpiniu AplinkosaugaSaugomos teritorijos uzima salies ploto 1997 4 2 2004 6 3 Belovezo giria Lenkijos pasienyje 1993 įtraukta į UNESCO Pasaulines gamtos paveldo sarasa nuo 1991 Baltarusijos Belovezo girios dalis esanti Bresto ir Gardino srityse plotas 876 km paskelbta Baltarusijos nacionaliniu parku saugomi stumbrai ir naturali giria Nuo 1995 Breslaujos ezeru nacionalinis parkas Vitebsko srityje 300 ezeru saugomi ezeru krastovaizdziai Berezinos biosferos draustinis Vitebsko ir Minsko srityse plotas 762 km saugomi ezeru ir pelkiu krastovaizdziai su pusynais alksnynais ir eglynais bei bebrai udros briedziai sernai Pripetes rezervatas Gomelio srityje plotas 622 km saugomi Poleses pelkiu krastovaizdziai Taip pat skaitykite