Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Azerbaidžano geografija Azerbaidžano Respublikos gamtinių ir geografinių sąlygų aprašymas Azerbaidžano topografinis žemė
Azerbaidžano geografija
Azerbaidžano geografija – Azerbaidžano Respublikos gamtinių ir geografinių sąlygų aprašymas.
Geografinė padėtis
Azerbaidžanas įsikūręs Kaukazo geografiniame regione, priskiriamame tiek Azijai, tiek Europai. Tai didžiausia iš Užkaukazės valstybių.
Azerbaidžano sausumos siena driekiasi 2468 kilometrų. Šalis šiaurėje ribojasi su Rusija (338 km), šiaurės vakaruose su Gruzija (428 km), vakaruose su Armėnija (atskiros sienos atkarpos ginčytinos, de jure pasienio ilgis 996 km), eksklavinė Nachičevanės autonominė respublika turi 17 km sienos ruožą su Turkija, o pietuose driekiasi 689 km siena su Iranu. Vakarinėje Azerbaidžano dalyje yra Kalnų Karabacho kraštas, kuris faktiškai nuo šalies nepriklauso ir besiskelbia esant Arcacho Respublika.
Rytuose šalį skalauja didžiulis ežeras – Kaspijos jūra. Kranto linijos ilgis – 713 km. Krantai nelabai raižyti, tik centrinėje dalyje giliai išsišauna Apšerono pusiasalis. Yra keletas didesnių įlankų – , . Aplink Apšerono pusiasalį yra keletas nedidelių salų (didesnės – Piralahi, ).
Paviršius
Vidutinis šalies aukštis – 384 m virš jūros lygio. Didesniąją šalies dalį užima Kaukazo kalnai: šiaurėje iškilęs Didysis Kaukazas, pietvakariuose – Mažasis Kaukazas, pietryčiuose – Talyšo kalnai. Didžiojo Kaukazo kalnagūbriai – Pagrindinis ir Šoninis įsiterpia į Azerbaidžaną pietrytiniu galu ir pamažu žemėja Apšerono pusiasalio link. Pagrindiniame kalnagūbryje yra aukščiausia šalies vieta – Bazardiuziu kalnas (4466 m). Mažojo Kaukazo kalnagūbriai: (iki 3367 m), Murovdagas (iki 3724 m), Karabachas (iki 2725 m); Nachičevanės Autonominėje Respublikoje yra Armėnijos kalnyno kalnagūbriai: šiaurėje – (iki 3120 m), rytuose ir šiaurės rytuose – Zangezuro (iki 3904 m). Į vakarus nuo Karabacho kalnagūbrio kyla Karabacho kalnynas.
Kuros–Arakso žemuma, įsiterpusi tarp Didžiojo ir Mažojo Kaukazo kalnų, žemėja Kaspijos jūros link. Išskiriamos kelios jos dalys: , Širvano lyguma, . Lygumos dalis Kaspijos jūros pakrantėje yra žemiau vandenyno lygio (iki -28 m). Pietryčių Azerbaidžane plyti Lenkoranės žemuma, šiauriau – Pietryčių Širvano ir Saljano lygumos, Apšerono pusiasalyje – Apšerono lyguma, į šiaurės vakarus nuo pusiasalio – . Toliau į šiaurę nuo jos – . Nachičevanės Autonominės Respublikos pietvakariuose plyti .
- Aukščiausia vieta: Bazardiuziu (4466 m)
- Žemiausia vieta: Kaspijos pakrantėje Apšerono pusiasalyje (-28 m)
Klimatas
Azerbaidžane būdingos įvairios klimatinės sąlygos – nuo drėgnųjų subtropikų Lenkoranės žemumoje iki Kaukazo sniegynų. Didžiojoje, centrinėje šalies dalyje vyrauja subtropinis žemyninis klimatas su karšta ir sausa vasara, bei vėsia ir drėgna žiema.
Sausio vidutinė temperatūra lygumose apie 0 °C, kalnuose 2000 m aukštyje –5 °C, aukštikalnėse (virš 3000 m) nesiekia –10 °C, liepos vidutinė temperatūra atitinkamai +24, 15, 3–9 °C.
Apšerono pusiasalyje per metus iškrinta iki 200 mm kritulių, Kuros–Arakso žemumoje ir Paaraksės lygumoje 200–400 mm, priekalniuose 400–600 mm, Mažajame Kaukaze 600–900 mm, Didžiajame Kaukaze 600–1200 mm, Lenkoranės žemumoje 1200–1700 milimetrų. Mažiausia kritulių (150–200 mm) tenka pietryčių Gobustanui, daugiausia – Talyšo kalnų pašlaitėms (1700–1800 mm).
Vasaromis dažnos ilgalaikės sausros. Šaltuoju metu laiku kalnuose pučia šilti sausvėjai – fenai.
Aukščiausia Azerbaidžane užfiksuota temperatūra +46 °C (Džulfoje ir Ordubade), žemiausia -33 °C (ten pat).
Vidaus vandenys
Praktiškai visa šalis patenka į Kaspijos jūros baseiną. Upių tinklas tankiausias kalnuose, 1000–2500 m aukštyje, rečiausias sausose lygumose. Iš daugiau kaip 8000 upių tik 24 ilgesnės nei 100 kilometrų.
Didžiausia Azerbaidžano upė yra Kura su intakais – Araksu (su Arpa), Terteru, Karkarčajumi, Alazaniu, Joriu, Tiurjančajumi. Atskirai į Kaspijos jūrą teka Samuras, , Vileščajus, Lenkoranė.
Daugumos upių vanduo naudojamas laukams drėkinti – įrengti kanalai, gausu tvenkinių (didžiausias Mingečevyro tvenkinys). Telkšo ~250 ežerų, daugiausia kalnuose (didžiausi: Sarysu, , Gioigiolis).
Dirvožemiai
Kuros–Arakso žemumoje ir Paaraksės lygumoje vyrauja , vietomis uždruskėję, priekalniuose – ir rudžemiai, kalnų šlaituose – kalnų pievų, kalnų stepių ir kalnų miškų , šiaurinių upių slėniuose – salpžemiai, Lenkoranės žemumoje – .
Augalija ir gyvūnija
2005 m. 13,7 % šalies ploto dengė miškai. Kuros–Arakso žemumoje, Paaraksės lygumoje bei Apšerono pusiasalyje vyrauja pusdykumių ir dykumų kraštovaizdžiai, kur vyrauja kiečiai, druskės, puskrūmiai. Priekalniuose plyti stepės ir sausamėgiai retmiškiai. Kalnų šlaitai apaugę miškais ir retmiškiais (auga ąžuolai, skroblai, bukai, klevai, alksniai); aukščiau yra subalpinės ir alpinės pievos. Iš viso šalyje auga ~4500 induotinių augalų rūšių, iš kurių 210 – endeminės. Tarp ypač vertingų rūšių – kalnuose augančios laukinės obelys, riešutmedžiai, pistacijos.
Sausringose šalies teritorijose sutinkami šakalai, lapės, , gazelės, įvairūs graužikai, nuodingosios gyvatės, vėžliai, , fazanai, lingės. Kalnų miškuose veisiasi lokiai, lūšys, vilkai, vilpišiai, miškinės ir akmeninės kiaunės, šernai, Kaukazo elniai, džeiranai, stirnos, o Talyšo kalnų miškuose pasitaiko leopardų ir tigrų, yra , barsukų, . Aukštikalnėse gyvena gemzės, bezoariniai ožiai, . Kaspijos jūra pasižymi žuvų įvairove – įvairūs eršketai, , silkės, , taip pat ten gyvena ruoniai. Šalyje užfiksuotos 667 stuburinių gyvūnų rūšys: 102 – žuvų, 10 – varliagyvių, 54 – roplių, 394 – paukščių, 107 – žinduolių.
Gamtosauga
Azerbaidžane saugomos teritorijos užima kiek daugiau nei 10 % šalies teritorijos. Šalyje įsteigta 10 nacionalinių parkų (didžiausias – , 990 km², seniausias – Zangezuro nacionalinis parkas, 2003 m.).
Zakatalos draustinyje saugoma miškų augalija ir gyvūnija, Tiurjano – aridiniai kadagių ir pistacijų retmiškiai, Hirkano – reliktiniai Talyšo miškai, Eldaro – reliktinė . Kyzyagadžo draustinyje, apimančiame Kaspijos jūros įlanką, žiemoja daug vandens paukščių. Gobustano valstybinio istorinio-meninio rezervato dalis įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (nuo 2007 m.).
Gamtai pavojų kelia žemių degradacija (, erozija), buveinių fragmentacija (, stepių išdirbimas, irigacija, užtvankų statybos), išteklių išnaudojimas (nuganymas, vandens nuostoliai), tarša (buitinės atliekos, nuotekos, naftos išsiliejimai), invazinės rūšys, klimato kaita.
Šaltiniai
- Azerbaijan, The World Factbook, CIA.
- Azerbaidžano gamta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
- Mahmudov, Rza. „Water Resources of the Azerbaijan Republic“. Ministry of Ecology and Natural Resources of Azerbaijan Republic.
- Total forest coverage by country, The Guardian.
- Azerbaijan – Main Details, Convention on Biological Diversity.
- [1]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Azerbaidžano geografija, Kas yra Azerbaidžano geografija? Ką reiškia Azerbaidžano geografija?
Azerbaidzano geografija Azerbaidzano Respublikos gamtiniu ir geografiniu salygu aprasymas Azerbaidzano topografinis zemelapisKalnai Kubos apylinkeseAzerbaidzano tyraiGeografine padetisAzerbaidzanas įsikures Kaukazo geografiniame regione priskiriamame tiek Azijai tiek Europai Tai didziausia is Uzkaukazes valstybiu Azerbaidzano sausumos siena driekiasi 2468 kilometru Salis siaureje ribojasi su Rusija 338 km siaures vakaruose su Gruzija 428 km vakaruose su Armenija atskiros sienos atkarpos gincytinos de jure pasienio ilgis 996 km eksklavine Nachicevanes autonomine respublika turi 17 km sienos ruoza su Turkija o pietuose driekiasi 689 km siena su Iranu Vakarineje Azerbaidzano dalyje yra Kalnu Karabacho krastas kuris faktiskai nuo salies nepriklauso ir besiskelbia esant Arcacho Respublika Rytuose salį skalauja didziulis ezeras Kaspijos jura Kranto linijos ilgis 713 km Krantai nelabai raizyti tik centrineje dalyje giliai issisauna Apserono pusiasalis Yra keletas didesniu įlanku Aplink Apserono pusiasalį yra keletas nedideliu salu didesnes Piralahi PavirsiusVidutinis salies aukstis 384 m virs juros lygio Didesniaja salies dalį uzima Kaukazo kalnai siaureje iskiles Didysis Kaukazas pietvakariuose Mazasis Kaukazas pietryciuose Talyso kalnai Didziojo Kaukazo kalnagubriai Pagrindinis ir Soninis įsiterpia į Azerbaidzana pietrytiniu galu ir pamazu zemeja Apserono pusiasalio link Pagrindiniame kalnagubryje yra auksciausia salies vieta Bazardiuziu kalnas 4466 m Mazojo Kaukazo kalnagubriai iki 3367 m Murovdagas iki 3724 m Karabachas iki 2725 m Nachicevanes Autonomineje Respublikoje yra Armenijos kalnyno kalnagubriai siaureje iki 3120 m rytuose ir siaures rytuose Zangezuro iki 3904 m Į vakarus nuo Karabacho kalnagubrio kyla Karabacho kalnynas Kuros Arakso zemuma įsiterpusi tarp Didziojo ir Mazojo Kaukazo kalnu zemeja Kaspijos juros link Isskiriamos kelios jos dalys Sirvano lyguma Lygumos dalis Kaspijos juros pakranteje yra zemiau vandenyno lygio iki 28 m Pietryciu Azerbaidzane plyti Lenkoranes zemuma siauriau Pietryciu Sirvano ir Saljano lygumos Apserono pusiasalyje Apserono lyguma į siaures vakarus nuo pusiasalio Toliau į siaure nuo jos Nachicevanes Autonomines Respublikos pietvakariuose plyti Auksciausia vieta Bazardiuziu 4466 m Zemiausia vieta Kaspijos pakranteje Apserono pusiasalyje 28 m KlimatasAzerbaidzane budingos įvairios klimatines salygos nuo dregnuju subtropiku Lenkoranes zemumoje iki Kaukazo sniegynu Didziojoje centrineje salies dalyje vyrauja subtropinis zemyninis klimatas su karsta ir sausa vasara bei vesia ir dregna ziema Lietaus debesys prie Kabalos Sausio vidutine temperatura lygumose apie 0 C kalnuose 2000 m aukstyje 5 C aukstikalnese virs 3000 m nesiekia 10 C liepos vidutine temperatura atitinkamai 24 15 3 9 C Apserono pusiasalyje per metus iskrinta iki 200 mm krituliu Kuros Arakso zemumoje ir Paarakses lygumoje 200 400 mm priekalniuose 400 600 mm Mazajame Kaukaze 600 900 mm Didziajame Kaukaze 600 1200 mm Lenkoranes zemumoje 1200 1700 milimetru Maziausia krituliu 150 200 mm tenka pietryciu Gobustanui daugiausia Talyso kalnu paslaitems 1700 1800 mm Vasaromis daznos ilgalaikes sausros Saltuoju metu laiku kalnuose pucia silti sausvejai fenai Auksciausia Azerbaidzane uzfiksuota temperatura 46 C Dzulfoje ir Ordubade zemiausia 33 C ten pat Vidaus vandenysPraktiskai visa salis patenka į Kaspijos juros baseina Upiu tinklas tankiausias kalnuose 1000 2500 m aukstyje reciausias sausose lygumose Is daugiau kaip 8000 upiu tik 24 ilgesnes nei 100 kilometru Didziausia Azerbaidzano upe yra Kura su intakais Araksu su Arpa Terteru Karkarcajumi Alazaniu Joriu Tiurjancajumi Atskirai į Kaspijos jura teka Samuras Vilescajus Lenkorane Sraunus Tertero aukstupys Daugumos upiu vanduo naudojamas laukams drekinti įrengti kanalai gausu tvenkiniu didziausias Mingecevyro tvenkinys Telkso 250 ezeru daugiausia kalnuose didziausi Sarysu Gioigiolis DirvozemiaiKuros Arakso zemumoje ir Paarakses lygumoje vyrauja vietomis uzdruskeje priekalniuose ir rudzemiai kalnu slaituose kalnu pievu kalnu stepiu ir kalnu misku siauriniu upiu sleniuose salpzemiai Lenkoranes zemumoje Augalija ir gyvunija2005 m 13 7 salies ploto denge miskai Kuros Arakso zemumoje Paarakses lygumoje bei Apserono pusiasalyje vyrauja pusdykumiu ir dykumu krastovaizdziai kur vyrauja kieciai druskes puskrumiai Priekalniuose plyti stepes ir sausamegiai retmiskiai Kalnu slaitai apauge miskais ir retmiskiais auga azuolai skroblai bukai klevai alksniai auksciau yra subalpines ir alpines pievos Is viso salyje auga 4500 induotiniu augalu rusiu is kuriu 210 endemines Tarp ypac vertingu rusiu kalnuose augancios laukines obelys riesutmedziai pistacijos Kalnu pievos Sahdago nacionalinis parkas Sausringose salies teritorijose sutinkami sakalai lapes gazeles įvairus grauzikai nuodingosios gyvates vezliai fazanai linges Kalnu miskuose veisiasi lokiai lusys vilkai vilpisiai miskines ir akmenines kiaunes sernai Kaukazo elniai dzeiranai stirnos o Talyso kalnu miskuose pasitaiko leopardu ir tigru yra barsuku Aukstikalnese gyvena gemzes bezoariniai oziai Kaspijos jura pasizymi zuvu įvairove įvairus ersketai silkes taip pat ten gyvena ruoniai Salyje uzfiksuotos 667 stuburiniu gyvunu rusys 102 zuvu 10 varliagyviu 54 ropliu 394 pauksciu 107 zinduoliu GamtosaugaAzerbaidzane saugomos teritorijos uzima kiek daugiau nei 10 salies teritorijos Salyje įsteigta 10 nacionaliniu parku didziausias 990 km seniausias Zangezuro nacionalinis parkas 2003 m Zakatalos draustinyje saugoma misku augalija ir gyvunija Tiurjano aridiniai kadagiu ir pistaciju retmiskiai Hirkano reliktiniai Talyso miskai Eldaro reliktine Kyzyagadzo draustinyje apimanciame Kaspijos juros įlanka ziemoja daug vandens pauksciu Gobustano valstybinio istorinio meninio rezervato dalis įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sarasa nuo 2007 m Gamtai pavoju kelia zemiu degradacija erozija buveiniu fragmentacija stepiu isdirbimas irigacija uztvanku statybos istekliu isnaudojimas nuganymas vandens nuostoliai tarsa buitines atliekos nuotekos naftos issiliejimai invazines rusys klimato kaita SaltiniaiAzerbaijan The World Factbook CIA Azerbaidzano gamta Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 Mahmudov Rza Water Resources of the Azerbaijan Republic Ministry of Ecology and Natural Resources of Azerbaijan Republic Total forest coverage by country The Guardian Azerbaijan Main Details Convention on Biological Diversity 1 Vikiteka Azerbaidzano geografija vaizdine ir garsine medziaga