Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Aukštutinės Burgundijos karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Aukštutinės Burgundijos karalystė − istorinė karalystė, viena iš Karolingų Frankų imperijos dalių, egzistavusi iki 933 m. Jos teritorijos užėmė dab. vakarų Šveicariją, Prancūzijos Franš-Kontės regioną bei gretimas sritis Prancūzijoje ir Italijoje. Kitaip dar vadinama Transžuranine Burgundija ar tiesiog Transžuranija, dėl to, kad buvo į šiaurę nuo Žuros kalnų.
| Aukštutinės Burgundijos karalystė | ||||
| Frankų imperijos sub-karalystė | ||||
| ||||
| Aukštutinės Burgundijos karalystė (violetinė) 888 m. | ||||
| Sostinė | Nenurodyta | |||
| Kalbos | Frankų kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Karolio Storojo mirtis | 888 m. m. | |||
| - Susijungimas su Žemutine Burgundija | 933 m. | |||
Raida
Prielaidos karalystės atsiradimui susiklostė, kuomet 855 m. padalino Vidurio Frankų karalystę į tris dalis, atiduodamas jas savo trims sūnums. Šiauriausią jos dalį, į šiaurę nuo Alpių gavo sūnus (taip suformuota Lotaringijos karalystė), o vidurinę − . Po pastarojo mirties 863 m. Lotaras gavo šiaurines brolio teritorijas, kurios ir tapo būsimosios Aukštutinės Burgundijos pagrindu − čia įkurta Transžuranijos markgrafystė.
869 m. mirus pačiam Lotarui, jo karalystė laikinai buvo panaikinta ir padalinta 870 m., ir pietinėje jos dalyje įsitvirtino rytų frankų Karolis Storasis (valdęs ir Švabiją). Šiam atkūrus Frankų imperijos politinę vienybę ir mirus 888 m., vietos didikai išrinko Tranžuranijos markgrafą iš giminės. Jis siekė atkurti visos Lotaro II Lotaringijos vienybę, tačiau nepavyko. Vietoj to jis užmezgė gerus santykius su kitomis Burgundijomis − piečiau buvusia Žemutine Burgundija ir vakariau buvusia Burgundijos kunigaikštystė (kuri sudarė dalį Vakarų Frankų karalystės). Po jo mirties 912 m. jo našlė ištekėjo už Žemutinės Burgundijos karaliaus .
Sosto paveldėtojas Rudolfas II 922 m. tapo taip pat ir Italijos karaliumi, bet čia jo interesai susikirto su patėviu Hugu Arliečiu, kuris 926 m. atėmė iš Rudolfo Italijos karūną. 933 m. Rudolfas atsisakė pretenzijų į Italijos sostą, tačiau už tai iš patėvio gavo Žemutinę Burgundiją. Tokiu būdu dvi karalystės buvo suvienytos į Burgundijos karalystę.
Karaliai
- (888−912 m.),
- (912−933 m.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aukštutinės Burgundijos karalystė, Kas yra Aukštutinės Burgundijos karalystė? Ką reiškia Aukštutinės Burgundijos karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Aukstutines Burgundijos karalyste istorine karalyste viena is Karolingu Franku imperijos daliu egzistavusi iki 933 m Jos teritorijos uzeme dab vakaru Sveicarija Prancuzijos Frans Kontes regiona bei gretimas sritis Prancuzijoje ir Italijoje Kitaip dar vadinama Transzuranine Burgundija ar tiesiog Transzuranija del to kad buvo į siaure nuo Zuros kalnu Aukstutines Burgundijos karalysteFranku imperijos sub karalyste888 m 933 Location ofAukstutines Burgundijos karalyste violetine 888 m Sostine NenurodytaKalbos Franku kalbaValdymo forma monarchijaEra Viduramziai Karolio Storojo mirtis 888 m m Susijungimas su Zemutine Burgundija 933 m RaidaTrys Burgundijos Aukstutine Burgundija pazymeta zalsvai Prielaidos karalystes atsiradimui susikloste kuomet 855 m padalino Vidurio Franku karalyste į tris dalis atiduodamas jas savo trims sunums Siauriausia jos dalį į siaure nuo Alpiu gavo sunus taip suformuota Lotaringijos karalyste o vidurine Po pastarojo mirties 863 m Lotaras gavo siaurines brolio teritorijas kurios ir tapo busimosios Aukstutines Burgundijos pagrindu cia įkurta Transzuranijos markgrafyste 869 m mirus paciam Lotarui jo karalyste laikinai buvo panaikinta ir padalinta 870 m ir pietineje jos dalyje įsitvirtino rytu franku Karolis Storasis valdes ir Svabija Siam atkurus Franku imperijos politine vienybe ir mirus 888 m vietos didikai isrinko Tranzuranijos markgrafa is gimines Jis sieke atkurti visos Lotaro II Lotaringijos vienybe taciau nepavyko Vietoj to jis uzmezge gerus santykius su kitomis Burgundijomis pieciau buvusia Zemutine Burgundija ir vakariau buvusia Burgundijos kunigaikstyste kuri sudare dalį Vakaru Franku karalystes Po jo mirties 912 m jo nasle istekejo uz Zemutines Burgundijos karaliaus Sosto paveldetojas Rudolfas II 922 m tapo taip pat ir Italijos karaliumi bet cia jo interesai susikirto su pateviu Hugu Arlieciu kuris 926 m ateme is Rudolfo Italijos karuna 933 m Rudolfas atsisake pretenziju į Italijos sosta taciau uz tai is patevio gavo Zemutine Burgundija Tokiu budu dvi karalystes buvo suvienytos į Burgundijos karalyste Karaliai 888 912 m 912 933 m