Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Lotaringijos karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lotaringijos karalystė – istorinė karalystė, viena iš trijų Karolingų Frankų (Romos) imperijos dalių, egzistavusi 855–959 m. Jos teritorijos užėmė dabartinės istorinius Lotaringijos, Žemutinių provincijų regionus dab. Prancūzijoje, rytų Belgijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje. Kitos Frankų imperiją sudariusios karalystės buvo Rytų Frankų karalystė, Vidurio Frankų karalystė, Italijos karalystė ir kitos.
| Lotaringijos karalystė | ||||
| Frankų imperijos sub-karalystė | ||||
| ||||
| Lotaringijos karalystė (violetinė) 855 m. | ||||
| Sostinė | Mecas | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Vidurio Frankijos padalinimas | 855 m., 855 | |||
| - Padalinimas | 959 m. | |||
Nuo 903 m. karalystė be svetimšalių karalių turėjo ir vietinius kunigaikščius, o nuo 939 m. inkorporuota į Šventąją Romos imperiją ir vadinama kunigaikštyste.
Raida
855 m. padalino Vidurio Frankų karalystę į tris dalis, atiduodamas jas savo trims sūnums. Šiauriausią jos dalį, į šiaurę nuo Alpių gavo sūnus . Taip suformuota Lotaringijos karalystė, tačiau nesusiformavo vietos dinastija, kadangi Lotaras II nepaliko teisėtų įpėdinių. Po jo mirties 869 m. sostą paveldėjo Vakarų Frankų karalius Karolis Plikagalvis, o 870 m. karalystę per pusę pasidalino jis ir Rytų Frankų karalius .
880 m. Ribemonto sutartimi karalystė vėl atkurta, ir jos karaliumi tapo Liudviko Vokiečio sūnus . Tokiu būdu iki 911 m. Lotaringiją kaip atskirą karalystę valdė Rytų Frankų karaliai (išskyrus neteisėtą Arnulfo sūnų Zventiboldą, kuris nevaldė Rytų Frankų). Tik 911 m. ši taisyklė buvo pažeista, nes į sostą išrinktas Vakarų Frankų karalius Karolis Naivusis.
Valdant svetimšaliams karaliams šalyje iškilo vietinė giminė, kurios atstovai titulavosi kunigaikščiais. Jie įgijo vis didesnę reikšmę karalystės gyvenime. 922 m. iš valdžios išstūmus Karolį Naivųjį, karalystė kurį laiką liko be karaliaus, ir tik vėliau kunigaikštis Gilbertas atstatė ryšius su Rytų Frankais, pasikviesdamas į sostą Henriką Paukštininką. Po šio mirties 936 m. jis vėl norėjo atkurti ryšius su Vakarų Frankais, tačiau 939 m. Henriko paukštiniko sūnus Otonas I nukariavo karalystę, prijungė ją prie Šventosios Romos imperijos. Tada karalystė oficialiai paskelbta kunigaikštyste, o kunigaikščiai tapo skiriami.
Valdant paskutiniajam kunigaikščiui Brunui, Lotaringijos kunigaikštystė padalinta į dvi dalis – ir .
Valdovai
- Karaliai:
- (855–869)
- Karolis Plikagalvis (869–870)
- (880–882)
- Karolis Storasis (882–887)
- (887–895)
- (895–900)
- (900–911)
- Karolis III Naivusis (911–922)
- Henrikas Paukštininkas (925–936)
- Kunigaikščiai
- (903–910)
- (910–915)
- Gilbertas (925–939)
- (939–940)
- (942–944)
- (944–953)
- (953–965)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lotaringijos karalystė, Kas yra Lotaringijos karalystė? Ką reiškia Lotaringijos karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Lotaringijos karalyste istorine karalyste viena is triju Karolingu Franku Romos imperijos daliu egzistavusi 855 959 m Jos teritorijos uzeme dabartines istorinius Lotaringijos Zemutiniu provinciju regionus dab Prancuzijoje rytu Belgijoje Nyderlanduose Vokietijoje Kitos Franku imperija sudariusios karalystes buvo Rytu Franku karalyste Vidurio Franku karalyste Italijos karalyste ir kitos Lotaringijos karalysteFranku imperijos sub karalyste 855 959 Location ofLotaringijos karalyste violetine 855 m Sostine MecasValdymo forma monarchijaEra Viduramziai Vidurio Frankijos padalinimas 855 m 855 Padalinimas 959 m Nuo 903 m karalyste be svetimsaliu karaliu turejo ir vietinius kunigaikscius o nuo 939 m inkorporuota į Sventaja Romos imperija ir vadinama kunigaikstyste Raida855 m padalino Vidurio Franku karalyste į tris dalis atiduodamas jas savo trims sunums Siauriausia jos dalį į siaure nuo Alpiu gavo sunus Taip suformuota Lotaringijos karalyste taciau nesusiformavo vietos dinastija kadangi Lotaras II nepaliko teisetu įpediniu Po jo mirties 869 m sosta paveldejo Vakaru Franku karalius Karolis Plikagalvis o 870 m karalyste per puse pasidalino jis ir Rytu Franku karalius 880 m Ribemonto sutartimi karalyste vel atkurta ir jos karaliumi tapo Liudviko Vokiecio sunus Tokiu budu iki 911 m Lotaringija kaip atskira karalyste valde Rytu Franku karaliai isskyrus neteiseta Arnulfo sunu Zventibolda kuris nevalde Rytu Franku Tik 911 m si taisykle buvo pazeista nes į sosta isrinktas Vakaru Franku karalius Karolis Naivusis Valdant svetimsaliams karaliams salyje iskilo vietine gimine kurios atstovai titulavosi kunigaiksciais Jie įgijo vis didesne reiksme karalystes gyvenime 922 m is valdzios isstumus Karolį Naivujį karalyste kurį laika liko be karaliaus ir tik veliau kunigaikstis Gilbertas atstate rysius su Rytu Frankais pasikviesdamas į sosta Henrika Paukstininka Po sio mirties 936 m jis vel norejo atkurti rysius su Vakaru Frankais taciau 939 m Henriko paukstiniko sunus Otonas I nukariavo karalyste prijunge ja prie Sventosios Romos imperijos Tada karalyste oficialiai paskelbta kunigaikstyste o kunigaiksciai tapo skiriami Valdant paskutiniajam kunigaiksciui Brunui Lotaringijos kunigaikstyste padalinta į dvi dalis ir ValdovaiKaraliai 855 869 Karolis Plikagalvis 869 870 880 882 Karolis Storasis 882 887 887 895 895 900 900 911 Karolis III Naivusis 911 922 Henrikas Paukstininkas 925 936 Kunigaiksciai 903 910 910 915 Gilbertas 925 939 939 940 942 944 944 953 953 965