Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Asamų kalba অসম য KalbamaIndijoje Bangladeše ButaneKalbančiųjų skaičius 16 mln Vieta pagal kalbančiųjų skaičių65KilmėInd
Asamų kalba
| Asamų kalba অসমীয়া | |
| Kalbama | Indijoje, Bangladeše, Butane |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | ~16 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 65 |
| Kilmė | Indoeuropiečių Indo-iranėnų Indų (Indo-arijų) Magadų Asamų-bengalų Asamų |
| Rašto sistemos | (bengalų) |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | Asamas (Indija) |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | as |
| ISO 639-2 | asm |
| ISO 639-3 | asm |
| Geografinis paplitimas | |
Vikipedija Asamų kalba | |
Asamų kalba (অসমীয়া = Ôxômiya) – indoeuropiečių kalbų šeimos indoarijų kalbų grupės kalba, kuria kalbama daugiausia Asamo valstijoje, esančioje šiaurės rytų Indijoje. Tai oficiali Asamo kalba. Taip pat ja kalbama Arunačal Pradešo dalyse ir kitų šiaurės rytų Indijos valstijų (pvz., Nagalando) lygumose (Brahmaputros slėnyje). Nedidelės grupės kalbančiųjų asamų kalba yra Butane ir Bangladeše. Imigrantai iš Asamo perneša kalbą į kitas Indijos ir pasaulio dalis. Šia kalba bendrauja tarp 13-16 mln. žmonių (2001 m. Indijos surašymo duomenimis – 13 168 484). Regione yra susidarę keletas kreolinių asamų kalbos variantų (nagamiečių, nefamiečių), kuriuos vartoja vietinės mjanmų-tibetiečių kalbomis kalbančios tautos.
Istorija
Asamų arba asamiečių kalbos pavadinimas kildinamas nuo Asamo regiono. Šio krašto pavadinimas savo ruožtu kilo nuo tajų kalbų šeimos tautos šanų, kurie XIII a. įsiveržė į Asamą. Tos pačios kilmės žodis yra „Ahomas“, kuriuo vadinta tajų tautos ahomų (šanų palikuonių) sukurta valstybė. Nors dabar dažnai teigiama, kad žodis asama kilo iš sanskrito, kur reiškia („nelygus, nevienodas“), tačiau labiausiai tikėtina, kad žodis kilęs iš tajiškos šaknies acham, reiškiančios „nenugalėtas“.
Asamų kalba kildinama iš , davusio pradžią 4 apabhramšoms – Radhi, Vangos, ir Kamarupos. Pastaroji Kamarupos apabhramša buvo vartojama į rytus nuo Gangos slėnio – šiaurės Bengalijoje ir Asame. Iš Magadhi prakrito susidarė orijų, bengalų, asamų ir šiaurės bengalų kalbos.
Kamarupos apabhramša/prakritas siejamas su IV–XII a. regione gyvavusia Kamarupos karalyste (dar vadinama pagal šios karalystės sostinę Pragdžjotišpurą). Šioje kalboje pynėsi sanskrito, prakrito ir vietinių tarmių elementai. Kamarupos prakritu paveikti Kamarupos įrašai sanskritu (ś, ṣ virsta į s), kur išvardinti karalystės valdovai. VII a. kinų budistų keliautojas (Xuanzang) mini, kad Kamarupos kalba šiek tiek skiriasi nuo vartotos Pundravardhanoje. Su Kamarupos apabhramša siejami budistiniai „“ tekstai (VIII–XII a.). Šia apabhramša taip pat rasta Kamarupos valstybės įrašų vario lentelėse. Tuo laikotarpiu Kamarupa buvo svarbiausia regiono valstybė, dariusi įtaką aplinkiniams kraštams, turėjusi išvystytą literatūrą.
XIII a. Kamarupos valstybei subyrėjus susikūrė valstybė. Tuo laikotarpiu vyko tolesni kalbiniai procesai, susidarė tarmių grupė, vadinama Kamatapuri šnektomis. Šiomis šnektomis Kamatos laikais kurta poezija, dainos, atliktas Ramajanos vertimas. Iš šių šnektų ėmė klostytis šiuolaikinė asamų kalba bei jai labai artima šiaurės bengalų tarmė. Vakarų Asamo tarmėmis pagrįsta literatūrinė kalba XVII a. susidarė rūmuose. Šia kalba kurtos Ahomo valstybės kronikos – burandžiai (nors ankstyvosios jų versijos kurtos neindoeuropietiška ahomų kalba). XIX a. britai įtvirtino asamų kalbą kaip valstybinę Asamo kolonijos kalbą. XX a. kultūriniam Asamo centrui persikėlus į Guvahatį, rytinės tarmės įgavo didesnę svarbą, jomis pagrįsta dabartinė asamų kalba.
Literatūra
Rašytinė asamų kalbos literatūra skirstoma į 3 laikotarpius:
- ankstyvoji – apima laikotarpį nuo XIV a. iki XVI a. pab. Jo pradžioje ikivaišnavinis laikotarpis, kuomet Kamatos valstybės rūmuose kūrė poetai , Hema Saraswati ir kt., Madhava Kandali į asamų kalbą išvertė „Ramajaną“. Su žymiu poetu prasideda bhakti laikotarpis, kuomet sukurta daug vaišnaviškų devocionalių kūrinių. Bhatadeva į asamų prozą išvertė Bhagavadytą ir Bhagavata Puraną.
- vidurinė – apima laikotarpį nuo XVII a. pab. iki XIX a. pr., kuomet Asamą valdė Ahomo valstybė. Šis laikotarpis žymus kronikų (burandžių) rašymu.
- šiuolaikinė – prasideda nuo XIX a. pr., Asamą užėmus britams. Į kraštą atvykę baptistų misionieriai ėmėsi norminti kalbą. 1848 m. jie išleido gramatiką, pirmą laikraštį asamų kalba (Arunodaya), 1867 m. parašytas asamų-anglų žodynas. 1889 m. pradėtas leisti žurnalas Jonaki. 1917 m. įkurta Asamo literatūros draugija (অসম সাহিত্য সভা, Ôxôm Xahityô Xôbha). Vienas žymiausių šiuolaikinės asamų kalbos rašytojų – Jyoti Prasad Agarwala.
Žodynas
Pagal kilmę asamų žodžius galima skirstyti taip:
- sanskrito ir kitų indoarijų kalbų žodžiai, perėję prakritizacijos procesą ir kalbinę kaitą (tadbhava);
- žodžiai, būdingi daugeliui naujųjų indoarijų kalbų, bet nesantys indoarijų kilmės (deśya);
- žodžiai, pasiskolinti iš kitų naujųjų indoarijų kalbų;
- vietiniai neindoarijų kilmės žodžiai;
- angliški ir kitų Europos kalbų skoliniai;
- prigimtos arba pakitusios formos sanskrito žodžiai, pritaikyti asamų fonologijai (tatsama ir ardhatatsama).
Gausiausią žodyno dalį sudaro tadbhava žodžiai, kuriuos plačiai naudojo tiek vaišnavų poetai, tiek baptistų misionieriai, jie plačiausiai sutinkami liaudies kalboje. Taip pat nemažai ardhatatsama variantų, kai kažkuriuo metu į kalbą patekę sanskrito žodžiai ženkliai pakito.
Antrosios grupės (deśya) žodžiai atėjo drauge su sanskritu, į kurį pateko dar prieš susidarant naujosioms indoarijų kalboms: teteli (tamarindas), kadalī (bananas), tamola (areka), dima (kiaušinis). Trečiąją grupę – skolinių iš kitų indoarijų kalbų – sudaro daugiausia persiški/arabiški skoliniai iš hindi kalbos, skirti įvardinti įvairius terminus. Dažnai tokie žodžiai asamų kalbą pasiekė pakitę fonetiškai ir semantiškai.
|
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Asamų kalba, Kas yra Asamų kalba? Ką reiškia Asamų kalba?
Asamu kalba অসম য KalbamaIndijoje Bangladese ButaneKalbanciuju skaicius 16 mln Vieta pagal kalbanciuju skaiciu65KilmeIndoeuropieciu Indo iranenu Indu Indo ariju Magadu Asamu bengalu AsamuRasto sistemos bengalu Oficialus statusasOficiali kalbaAsamas Indija Kalbos kodaiISO 639 1asISO 639 2asmISO 639 3asmGeografinis paplitimasVikipedija Asamu kalba Asamu kalba অসম য Oxomiya indoeuropieciu kalbu seimos indoariju kalbu grupes kalba kuria kalbama daugiausia Asamo valstijoje esancioje siaures rytu Indijoje Tai oficiali Asamo kalba Taip pat ja kalbama Arunacal Pradeso dalyse ir kitu siaures rytu Indijos valstiju pvz Nagalando lygumose Brahmaputros slenyje Nedideles grupes kalbanciuju asamu kalba yra Butane ir Bangladese Imigrantai is Asamo pernesa kalba į kitas Indijos ir pasaulio dalis Sia kalba bendrauja tarp 13 16 mln zmoniu 2001 m Indijos surasymo duomenimis 13 168 484 Regione yra susidare keletas kreoliniu asamu kalbos variantu nagamieciu nefamieciu kuriuos vartoja vietines mjanmu tibetieciu kalbomis kalbancios tautos IstorijaAsamu arba asamieciu kalbos pavadinimas kildinamas nuo Asamo regiono Sio krasto pavadinimas savo ruoztu kilo nuo taju kalbu seimos tautos sanu kurie XIII a įsiverze į Asama Tos pacios kilmes zodis yra Ahomas kuriuo vadinta taju tautos ahomu sanu palikuoniu sukurta valstybe Nors dabar daznai teigiama kad zodis asama kilo is sanskrito kur reiskia nelygus nevienodas taciau labiausiai tiketina kad zodis kiles is tajiskos saknies acham reiskiancios nenugaletas Asamu kalba kildinama is davusio pradzia 4 apabhramsoms Radhi Vangos ir Kamarupos Pastaroji Kamarupos apabhramsa buvo vartojama į rytus nuo Gangos slenio siaures Bengalijoje ir Asame Is Magadhi prakrito susidare oriju bengalu asamu ir siaures bengalu kalbos Kamarupos apabhramsa prakritas siejamas su IV XII a regione gyvavusia Kamarupos karalyste dar vadinama pagal sios karalystes sostine Pragdzjotispura Sioje kalboje pynesi sanskrito prakrito ir vietiniu tarmiu elementai Kamarupos prakritu paveikti Kamarupos įrasai sanskritu s ṣ virsta į s kur isvardinti karalystes valdovai VII a kinu budistu keliautojas Xuanzang mini kad Kamarupos kalba siek tiek skiriasi nuo vartotos Pundravardhanoje Su Kamarupos apabhramsa siejami budistiniai tekstai VIII XII a Sia apabhramsa taip pat rasta Kamarupos valstybes įrasu vario lentelese Tuo laikotarpiu Kamarupa buvo svarbiausia regiono valstybe dariusi įtaka aplinkiniams krastams turejusi isvystyta literatura XIII a Kamarupos valstybei subyrejus susikure valstybe Tuo laikotarpiu vyko tolesni kalbiniai procesai susidare tarmiu grupe vadinama Kamatapuri snektomis Siomis snektomis Kamatos laikais kurta poezija dainos atliktas Ramajanos vertimas Is siu snektu eme klostytis siuolaikine asamu kalba bei jai labai artima siaures bengalu tarme Vakaru Asamo tarmemis pagrįsta literaturine kalba XVII a susidare rumuose Sia kalba kurtos Ahomo valstybes kronikos burandziai nors ankstyvosios ju versijos kurtos neindoeuropietiska ahomu kalba XIX a britai įtvirtino asamu kalba kaip valstybine Asamo kolonijos kalba XX a kulturiniam Asamo centrui persikelus į Guvahatį rytines tarmes įgavo didesne svarba jomis pagrįsta dabartine asamu kalba LiteraturaRasytine asamu kalbos literatura skirstoma į 3 laikotarpius ankstyvoji apima laikotarpį nuo XIV a iki XVI a pab Jo pradzioje ikivaisnavinis laikotarpis kuomet Kamatos valstybes rumuose kure poetai Hema Saraswati ir kt Madhava Kandali į asamu kalba isverte Ramajana Su zymiu poetu prasideda bhakti laikotarpis kuomet sukurta daug vaisnavisku devocionaliu kuriniu Bhatadeva į asamu proza isverte Bhagavadyta ir Bhagavata Purana vidurine apima laikotarpį nuo XVII a pab iki XIX a pr kuomet Asama valde Ahomo valstybe Sis laikotarpis zymus kroniku burandziu rasymu siuolaikine prasideda nuo XIX a pr Asama uzemus britams Į krasta atvyke baptistu misionieriai emesi norminti kalba 1848 m jie isleido gramatika pirma laikrastį asamu kalba Arunodaya 1867 m parasytas asamu anglu zodynas 1889 m pradetas leisti zurnalas Jonaki 1917 m įkurta Asamo literaturos draugija অসম স হ ত য সভ Oxom Xahityo Xobha Vienas zymiausiu siuolaikines asamu kalbos rasytoju Jyoti Prasad Agarwala ZodynasPagal kilme asamu zodzius galima skirstyti taip sanskrito ir kitu indoariju kalbu zodziai pereje prakritizacijos procesa ir kalbine kaita tadbhava zodziai budingi daugeliui naujuju indoariju kalbu bet nesantys indoariju kilmes desya zodziai pasiskolinti is kitu naujuju indoariju kalbu vietiniai neindoariju kilmes zodziai angliski ir kitu Europos kalbu skoliniai prigimtos arba pakitusios formos sanskrito zodziai pritaikyti asamu fonologijai tatsama ir ardhatatsama Gausiausia zodyno dalį sudaro tadbhava zodziai kuriuos placiai naudojo tiek vaisnavu poetai tiek baptistu misionieriai jie placiausiai sutinkami liaudies kalboje Taip pat nemazai ardhatatsama variantu kai kazkuriuo metu į kalba pateke sanskrito zodziai zenkliai pakito Tatsama Tadbhava Ardhatatsamasasya grudai javai xah kevalas lukstas xaic ryzlaukis troṭi snapas thora grustuvas thot snapas gaṇḍa skruostas zyme gar sunvote gar raganosis sanca lapu pundas kopija xac įspaudas xac sekla daiginimui Antrosios grupes desya zodziai atejo drauge su sanskritu į kurį pateko dar pries susidarant naujosioms indoariju kalboms teteli tamarindas kadali bananas tamola areka dima kiausinis Treciaja grupe skoliniu is kitu indoariju kalbu sudaro daugiausia persiski arabiski skoliniai is hindi kalbos skirti įvardinti įvairius terminus Daznai tokie zodziai asamu kalba pasieke pakite fonetiskai ir semantiskai Arabisku persisku skoliniu palyginimas asamu ir marathu kalbose Asamu kalba Marathu kalbabeji adata bej adatos akute barangani prirasymas bargani prirasymas tangaran leidimas variantas tangaran pagerinimas khabani gremztuvas khavani gremztuvas Asamu kalboje yra nemaza substratiniu ir adstratiniu zodziu is aplinkiniu neidoeuropietisku kalbu mundu austroazijines austronezine ahomu taju seimos tibetieciu birmieciu Sie zodziai dazniausiai apibudina gyvosios gamtos objektus augalu gyvunu pavadinimai buities reikmenis giminystes zodzius vulgarybes Neidoeuropietiskas substratas asamu kalboje Asamu kalba Malaju kalbosata senelis ata atar senelis amai mama amai mama teta beti mergaite betina mergaite moteris bet burna beto veidas da l sventykla dol namas kerketuwa vovere ker kekah vovere lao pani likeris lau svarus vanduo Asamu kalba Ahamu kalbaburanji istorija buranji metrastis karen rumai karan rumai cen plaukas can plaukas jenga nemaloni padetis jen blogai jaustis Neindoeuropietisku pavadinimu gausu Asamo vietovardziuose pirmi skiemenys kam bei paskuriniai ta ti daznai leidzia speti austroazijine kilme Kamata Kamarupa Bakata Dipota ir kt Austroazijiniu kalbu skiemenys reiskiantys zeme ta te teh tik tyek daznai pasitaiko vietovardziuose kaip ir reiskiantys vandenį ho hong ong taya tiu tu du diu lao Juos nesa daugelis krasto upiu Tihu Tipam Tiyak Dihong Dibong Dichang vietinis Brahmaputros pavadinimas yra Lohita kuris bus kiles is Lao tu Ahomu kalbos vandenį reiskianti saknis nam sutinkama pavadinimuose Namti Namrup Namdang Fonetika Asamu kalba turi maziau garsu nei turi sanskrito fonetikos pagrindu sudaryta abecele Palataliniai garsai c ch kaip ir cerebraliniai ṭ ṭh tariami kaip dentaliniai t th zodzio pradzioje tariami kaip x o kitur kaip h Kur islaikytas sibilanto garsas rasoma c Balsiu tarime neskiriamas i ir u ilgumas nera balsiu r ar ḷ Vakaru Asamo tarmese Kamarupi kirtis dazniausiai buna pirmajame skiemenyje tuo tarpu rytinese tarmese priespaskutiniame skiemenyje Tarmes Asamu kalba tradiciskai skirstoma į dvi tarmiu grupes labiau homogeniskas rytu tarmes kuriu pagrindu sukurta literaturine kalba likhito bhaxa ir labiau heterogeniskas vakaru Kamarupi tarmes kurios persilieja su siaures bengalu tarmemis Dabar siuloma nauja klasifikacija pagal kuria yra 4 asamu tarmes rytu apie vidurio ir kt Kamrupi Kamrupo regione Golaparija Golaparo regione Be tarmiu taip pat yra ryskus is kuriu galima isskirti Bhakatiya mandagi archajines formas islaikiusi aukstoji kalba thar astrologu slaptoji kalba musulmonu zveju miesto jaunimo negimtakalbiu asamu kalbos vartotoju neskaitant kreoliniu hibridu Rasto sistema Asamu kalbai uzrasyti naudojamas kuris esti kiek pakeista bengalu rasto versija Nors sio rasto istakas galima rasti XIII a Kanai boroxiboa uolu įrasai sanskritu dabartinis rastas susidare XVIII XIX a Isskiriamos 3 asamu rasto rankrasciu stiliu versijos Kaitheli vartotas Kamrupo regione ne brahmanu Bamuniya naudotas brahmanu sanskritui uzrasyti Garhgaya naudotas Ahomo rumuose Balsiai Raide Pavadinimas Ligatura su kɔ ক Transliteracija IPAঅ o ক nera ko kɔঅ অ o ক nera ক ko koআ a ক ka kaই horswo i ক ki kiঈ dirgho i ক ki kiউ horswo u ক ku kuঊ dirgho u ক ku kuঋ ri ক kri kriএ e ক ke ir ke kɛ ir keঐ oi ক koi kɔjও u ক ku kʊঔ ou ক kou kɔwPriebalsiai Raide Pavadinimas Transliteracija IPAক ko k kখ kho kh kʰগ go g ɡঘ gho gh ɡʱঙ ngo ng ŋচ prothom so s sছ ditiyo so sh shজ borgiyo zo z zঝ jho zh zhঞ nio y jট murdhonyo to t tঠ murdhonyo tho th tʰড murdhonyo do d dঢ murdhonyo dho dh dʱণ murdhonyo no n nত dontyo to t tথ dontyo tho th tʰদ dontyo do d dধ dontyo dho dh dʱন dontyo no n nপ po p pফ pho ph pʰব bo b bভ bho bh bʱম mo m mয ontostho zo z zৰ ro r ɹল lo l lৱ wo w wশ taloibbo xo x ir s x sষ murdhonyo xo x ir s x sস dontyo xo x ir s x sহ ho h hক ষ khyo khy kʰjড dore ŗo ŗ ɾঢ đhore ŗo ŗ ɾয ontostho yo y jSaltiniai Nationalencyklopedin Varldens 100 storsta sprak 2007 The World s 100 Largest Languages in 2007 Suresh Kant Sharma Usha Sharma Discovery of North East India vol 5 Assam Mittal Publications 2005 1 Nuorodos a href wiki Asm class mw redirect mw disambig title Asm asm a Duomenys apie kodu asm zymima kalba svetaineje ethnologue com Anglu asamu kalbu zodynas Asamu kalbos abecele Archyvuota kopija 2008 03 22 is Wayback Machine projekto