Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Bengalų raštas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Bengalų raštas | |
|---|---|
| Tipas | abugida |
| Naudojamas kalbose | bengalų, asamų, manipuri, bišnuprija manipuri (seniau sanskritas) |
| Rašymo kryptis | iš kairės į dešinę |
| Laikotarpis | XI a. - dabar |
| ISO 15924 | beng |
| Kilmė | Brahmi raštas bengalų |
| Dukterinės sistemos | |
Bengalų raštas (beng. বাংলা লিপি = Bangla lipi) – rašto sistema, priklausanti brahminių raštų šeimai. Naudojama daugiausia užrašyti bengalų kalbai (tiek Indijoje, tiek Bangladeše). Taip pat šiuo raštu (su mažais pakeitimais) užrašomos asamų, manipuri, bišnuprija manipuri kalbos (Vakarų Bengalija, Asamas, Manipuras). Bengalijoje dar naudotas ir sanskrito užrašymui.
Bengalų raštas susidarė iš rašto, Indijoje (ypač Palos imperijoje) naudoto VII–XIII a. Šiuolaikinį standartizuotą raštą sukūrė XIX a. Išvaras Čandra Vidjasagaras.
Raštas
Bengalų raštas pagrįstas tuo pačiu principu, kaip ir kiti indiški raštai: grafemos pagrindą sudaro priebalsis su prijungtu balsiu (tačiau ne a, bet o), jis keičiamas kitais balsiais pridedant diakritinius ženklus, o priebalsių samplaikos sudaromos ligatūromis.
Priebalsiai
| ক | খ | গ | ঘ | ঙ |
| kô /kɔ/ | khô /kʰɔ/ | gô /gɔ/ | ghô /gʱɔ/ | ngô /ŋɔ/ |
| চ | ছ | জ | ঝ | ঞ |
| cô /t͡sɔ/, čô /ʧɔ/ | chô /t͡sʰɔ/, čho /ʧʰɔ/ | dzô /d͡z/, džô /ʤɔ/ | dzhô /d͡zʱɔ/, džhô /ʤʱɔ/ | nô /nɔ/ |
| ট | ঠ | ড | ঢ | ণ |
| ŧô /t̠ɔ/ | ŧhô /t̠ʰɔ/ | đô /d̠ɔ/ | đhô /d̠ʱɔ/ | nô /ɳɔ/ |
| ত | থ | দ | ধ | ন |
| tô /t̪ɔ/ | thô /t̪ʰɔ/ | dô /d̪ɔ/ | dhô /d̪ʱɔ/ | nô /nɔ/ |
| প | ফ | ব | ভ | ম |
| pô /pɔ/ | fô /ɸɔ/, phô /pʰɔ/ | bô /bɔ/ | bhô /bʱɔ/ | mô /mɔ/ |
| য | র | ল | ||
| zô /zɔ/ | rô /ɾɔ/ | lô /lɔ/ | ||
| শ | ষ | স | হ | |
| šô /ʃɔ/ arba sô /sɔ/ | šô /ʃɔ/ | šô /ʃɔ/ arba sô /sɔ/ | hô /ɦɔ/ | |
| য় | ড় | ঢ় | ||
| e /e̯/ arba – /-/ | ŗô /ɽɔ/ | ŗhô /ɽɔ/ |
Balsiai
Balsių ženklai paprastai pasitaiko tik žodžio pradžioje, kitur kaip diakritikai jungiami prie priebalsio.
| অ | ô /ɔ/ arba o /o/ | ক | kô |
| আ | a /a/ | কা | ka |
| ই | i /i/ | কি | ki |
| ঈ | i,y /i/ | কী | ki/ky |
| উ | u /u/ | কু | ku |
| ঊ | u /u/ | কূ | ku |
| ঋ | ri /ri/ | কৃ | kri |
| এ | æ /æ/ arba ė /e/ | কে | kė |
| ঐ | oj /oj/ | কৈ | koj |
| ও | o /o/ | কো | ko |
| ঔ | ou /ow/ | কৌ | kou |
Skaičiai
| ০ | ১ | ২ | ৩ | ৪ | ৫ | ৬ | ৭ | ৮ | ৯ |
| 0 | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
| šunno | æk | dui | tyn | car | pąc | choi | šaŧ | aŧ | noj |
Kiti ženklai
| ৎ | ôt | কৎ | kôt /kɔt̪/ |
| ঁ | ǫ̂ | কঁ | kǫ̂ /kɔ̃/ |
| ং | ông | কং | kông /kɔŋ/ |
| ঃ | ôh | কঃ | kôh /kɔh/ |
| ্ | ক্ | k /k/ |
- ্য (džofola) – ženklas, pakeičiantis matrą sudarančią o į a;
- ঁ (condrobindu) – žymi nosinį balsį;
- ং (onuššor) – žymi praleistą nosinį priebalsį;
- ঃ (bišorgo) – žymi iškvėpimo garsą (paprastai sanskrito kilmės žodžiuose), taip pat santrumpos ženklas;
- ্ (hošonto) – panaikina pridėtą balsį o.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bengalų raštas, Kas yra Bengalų raštas? Ką reiškia Bengalų raštas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Bengalu rastasTipas abugidaNaudojamas kalbose bengalu asamu manipuri bisnuprija manipuri seniau sanskritas Rasymo kryptis is kaires į desineLaikotarpis XI a dabarISO 15924 bengUnicodeGenealogijaKilme Brahmi rastas bengaluDukterines sistemos Bengalu rastas beng ব ল ল প Bangla lipi rasto sistema priklausanti brahminiu rastu seimai Naudojama daugiausia uzrasyti bengalu kalbai tiek Indijoje tiek Bangladese Taip pat siuo rastu su mazais pakeitimais uzrasomos asamu manipuri bisnuprija manipuri kalbos Vakaru Bengalija Asamas Manipuras Bengalijoje dar naudotas ir sanskrito uzrasymui Bengaliskos priebalsiu ligaturos Bengalu rastas susidare is rasto Indijoje ypac Palos imperijoje naudoto VII XIII a Siuolaikinį standartizuota rasta sukure XIX a Isvaras Candra Vidjasagaras RastasBengalu rastas pagrįstas tuo paciu principu kaip ir kiti indiski rastai grafemos pagrinda sudaro priebalsis su prijungtu balsiu taciau ne a bet o jis keiciamas kitais balsiais pridedant diakritinius zenklus o priebalsiu samplaikos sudaromos ligaturomis Priebalsiai ক খ গ ঘ ঙko kɔ kho kʰɔ go gɔ gho gʱɔ ngo ŋɔ চ ছ জ ঝ ঞco t sɔ co ʧɔ cho t sʰɔ cho ʧʰɔ dzo d z dzo ʤɔ dzho d zʱɔ dzho ʤʱɔ no nɔ ট ঠ ড ঢ ণŧo t ɔ ŧho t ʰɔ đo d ɔ đho d ʱɔ no ɳɔ ত থ দ ধ নto t ɔ tho t ʰɔ do d ɔ dho d ʱɔ no nɔ প ফ ব ভ মpo pɔ fo ɸɔ pho pʰɔ bo bɔ bho bʱɔ mo mɔ য র লzo zɔ ro ɾɔ lo lɔ শ ষ স হso ʃɔ arba so sɔ so ʃɔ so ʃɔ arba so sɔ ho ɦɔ য ড ঢ e e arba ŗo ɽɔ ŗho ɽɔ Balsiai Balsiu zenklai paprastai pasitaiko tik zodzio pradzioje kitur kaip diakritikai jungiami prie priebalsio অ o ɔ arba o o ক koআ a a ক kaই i i ক kiঈ i y i ক ki kyউ u u ক kuঊ u u ক kuঋ ri ri ক kriএ ae ae arba e e ক keঐ oj oj ক kojও o o ক koঔ ou ow ক kouSkaiciai ০ ১ ২ ৩ ৪ ৫ ৬ ৭ ৮ ৯0 1 2 3 4 5 6 7 8 9sunno aek dui tyn car pac choi saŧ aŧ nojKiti zenklai ৎ ot কৎ kot kɔt ǫ ক kǫ kɔ ong ক kong kɔŋ oh ক koh kɔh ক k k য dzofola zenklas pakeiciantis matra sudarancia o į a condrobindu zymi nosinį balsį onussor zymi praleista nosinį priebalsį bisorgo zymi iskvepimo garsa paprastai sanskrito kilmes zodziuose taip pat santrumpos zenklas hosonto panaikina prideta balsį o