Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pietų Azijos regionas ရခ င RakhuingŠalis Mianmaras Rakhinas Tautos arakaniečiai mogh rohinjai bengalai Valstybės Arakano
Arakano karalystė
| Pietų Azijos regionas ရခိုင် Rakhuing | |
|---|---|
| Šalis | Mianmaras (Rakhinas) |
| Tautos | arakaniečiai (mogh), rohinjai (bengalai) |
| Valstybės | Arakano karalystė |
| Miestai | Sitvė, |
Arakanas (mjan. ရခိုင် = ra.hkuing) – istorinis regionas dabartinio Mianmaro vakarinėje pakrantėje (dabartinė Rachinų valstija), kuriame vyrauja arakaniečių (arba rachinų) ir rohinjų etninės grupės. Iki 1784 m. jame egzistavo nepriklausoma Arakano karalystė.
Pavadinimai
Regiono pavadinimas kildinamas iš pali kalbos žodžio Rakhapura („Rakšasų žemė“). Senovės romėnų šaltiniuose kraštas vadinamas Argyré, o nuo VII a. arabų pirkliai jį žinojo kaip Rohang. Matyt iš pastarųjų krašto pavadinimą XVI a. perėmė portugalai, kurie jį žinojo kaip Arracao, ir šį pavadinimą perdavė į kitas vakarų kalbas. Bamarai iš Iravadžio slėnio jį vadina rakhuing, o vietos gyventojai rachinai naudoja pavadinimą Rakhinepray (t. y. "Rachinų kraštas")
Geografija
Istorinis Arakano regionas sudaro siaurą ilgą iš šiaurės į pietus nutįsusį ruožą, prisiglaudusį prie Bengalijos įlankos, kuri tampa regiono vakarine riba. Tai – vadinamasis Arakano krantas, kurio ilgis apie 225 km, o plotis plačiausioje vietoje siekia 60 km. Jo teritorija didele dalimi sutampa su dabartine Rachinų valstija Mianmaro sudėtyje.
Nepaisant to, kad yra valdomas Mianmaro, geografiškai regionas yra priskiriamas Indijos subkontinentui. Iš rytų jis yra atskirtas Rakhainų kalnų, kurie sudaro natūralią ribą, skiriančią nuo Iravadžio baseino. Šiaurėje regionas susisiekia su (istorine Bengalija). Tradiciškai šiaurine regiono riba laikoma , kurios vaga sutampa su dabartine Mianmaro ir Bangladešo siena, už kurios prasideda Čitagongo kalvos. Pietine regiono riba laikoma .
Regionas išvagotas gausių kalvų grandinių, kurios eina lygiagrečiai Rakhainų kalnagūbriui. Tarp jų išsidėstę derlingi slėniai, upės, ežerai. Upės yra nedidelės. Svarbiausios jų - , , , , ir kt. Gausu jūrinių salų, tarp kurių svarbiausios , .
Didžiausi regiono miestai - Sitvė (seniau Akjabas), , Butidaungas, , , , ir kt.
Demografija
Pagrindiniai Arakano kranto ir prie jo prisišliejusių kalvų gyventojai yra arakaniečiai, naudojantys birmiečių kalbos dialektą ir išpažįstantys theravados budizmą. Jie turi stiprią tapatybę ir atskirą istoriją, kas leidžia juos laikyti atskira tauta. Ta arakaniečių dalis, kuri priėmė islamą, yra vadinama .
Vėlesniame istorijos laikotarpyje kraštas patyrė gyventojų migracijas iš vakarinių teritorijų, t. y. iš Bengalijos. Jie čia kėlėsi trūkstant žemių lygumose. Tai lėmė didelį indoarijų (bengalų) procentinės sudėties regione išaugimą Arakane. Taip susiformavo vietinės indoarijų grupės – (Mianmare dar žinomi kaip ar ), () ir rohinjai, kalbantys kalbomis ar dialektais, artimais bengalų kalbai. Skirtingai nei arakaniečiai ar čakmai, rohinjai yra musulmonai.
Istorija
Kultūriškai Arakano regionas buvo savotiška buferinė zona, įtakojama dviejų skirtingų kultūrų: indiškosios iš vakarų, ir mjanmiškosios iš rytų. Abi šios kultūros atsispindi žmonių kalboje, gyvenimo būde. Karalystės istorija skirstoma į keturis ilgus laikotarpius, pagal sostinės vietą.
Dhanavati laikotarpis
Dhanavati laikotarpiu tradiciškai, remiantis kronikomis, laikomas 3325 m. pr. m. e.-326 m., nors jo istoriškumas nėra įrodytas. Legendos pirmuoju karaliumi laiko , tačiau pirmieji archeologiniai radiniai iš šio laikotarpio randami tik iš pirmųjų mūsų eros amžių. Regionas indų šaltiniuose prieš mūsų erą buvo vadinamas Kala mukha („juodieji veidai“), vėliau pavadintas „Rakšasų vieta“. Indų įsivaizdavimu, čia gyveno juodi žmonės, neretai kanibalai. Arakanas taip pat pasirodo graikų žemėlapiuose. Strabonas čia pažymėjo pirmąsias gyvenvietes. I a. graikai šią teritoriją vadino Argyre (t. y. „sidabro šalimi“).
Arakano istorijos pradžia laikomas kolonistų iš Indijos antplūdis pirmaisiais mūsų eros amžiais. Šie kolonistai, vykdydami prekybą ir misijas į rytus (Pietryčių Aziją), greitai kolonizavo Arakano krantą, atnešdami čia Indijos kultūrą. Taigi, šiuo laikotarpiu valstybė buvo labai induizuota. Nepriklausomai nuo vietos gyventojų etninės sudėties, arakaniečiai rašė sanskritu, išpažino indų dievus, o dinastijos kildino save iš tuometinės Indijos dinastijų. Nors legendos teigia, jog pats Šakjamunis lankėsi sostinėje VI a. pr. m. e., manoma, jog budizmas regioną pasiekė šiek tiek vėliau. Bet kokiu atveju, jis jau buvo įsitvirtinęs vietos gyventojų tarpe iki IV a.
Mūsų eros pirmųjų amžių Arakano sostinė buvo miestas (pali kalba tai reiškė „apdovanotas grūdais“) buvo apjuostas plytų sienomis, ir buvo maždaug 4,5 km² ploto. Jau Dhanavati laikotarpiu Arakanas ekonomiškai suklestėjo kaip svarbus tarpininkas tarp Vakarų (Bengalija, Indija, Persija) ir Rytų (Pju, Monai, Kinija).
Vesali laikotarpis
| Arakano istorija |
| (-818) |
| (818-1430) |
| Sambava, , , , |
| (1430-1784) |
| Britų Indija |
| Bangladešas (Čitagongas), Mjanmaras (Rachinas) |
Arakano sostinė į (Vaishali arba Waythali) buvo perkelta apie IV a. Šis perkėlimas siejamas su nauja induizacijos banga. Spėjama, kad naują hinduistinę Čandrų dinastiją Arakane įkūrė Dvančandros vadovaujami , atsikėlę čia iš Biharo (Vridži karalystės). Jie galėjo naują miestą pavadinti savo senosios sostinės Vaišali vardu. Per šį laikotarpį valdė Čandrų dinastija. Apie 600 m. ją pakeitė kita dinastija – Šri Dharmaradž-andaja, kurios paskutinis žinomas valdovas Anandačandra VIII a. paliko įrašą, kuriame vardijami visi valdovai.
Šio laikotarpio Arakanas buvo stipriai induizuojamas, klestėjo budizmas, užmegzti artimi ryšiai su Ceilonu. Šalyje galutinai įsitvirtino Theravada budizmas, kuris, skirtingai nei kitose Indijos subkontinento teritorijose, išlaikė savo pozicijas ir nebuvo išstumtas. Tuo metu valstybėje pradėtos kalti monetos (1000 m. anksčiau nei Mjanmare), kurioms būdingas laimės simbolio vaizdavimas. Šis simbolis šiuo metu naudojamas Rachinų valstijos vėliavoje.
Pradedant VIII a. viduriu iki pat X a. vidurio (957 m.) Arakano istorija yra menkai dokumentuota. Atskiri šaltiniai nurodo vidaus karus ir kaimynų invazijas. Tuo metu gretimoje Bengalijoje klestėjo agresyvi Palų imperija, o Iravadžio slėnyje rytuose vyko istoriniai kataklizmai – Pju miestus-valstybes nusiaubė nauji klajokliai iš kalnų, kurie įkūrė ten Pagano karalystę. Tai buvo mjanmai. Manoma, kad jų invazija 957 m. per Arakano kalnagūbrį į Arakano krantą visiškai pakeitė krašto gyventojų etninę ir lingvistinę sudėtį, ir čia įsitvirtino mjanmų kalba, formavosi arakaniečiai.
Nėra aišku, kur buvo Arakano sostinė šiuo istorinių kataklizmų laikotarpiu. Arakano kronikos teigia, kad 794 m. Vaišalis buvo sunaikintas pilietinio karo, o sostinė perkelta į . Kiti šaltiniai mini, kad nuo 818 m. sostinė buvo Pjinsoje, ir nuo šios datos tradiciškai pradedamas naujas laikotarpis.
Lemro laikotarpis
818 m. karalius Mim Yin Phru perkėlė sostinę į miestą, ir pradėjo Lemro dinastiją, kuri valdė iki 1430 m. Po klajoklių invazijos 957 m. palaipsniui atkurtas stabilumas. Per šį laikotarpį sostinės keitėsi keletą kartų. Jomis buvo Darinas (1103–1167), Khjitas/Khreikas (1167–1180), vėl Pjinsa (1180–1237), galiausiai Laungkjetas/Laungkratas (1237–1406).
Arakanas kontroliavo visą Bengalijos įlankos rytinę pakrantę ir toliau klestėjo iš prekybos. Tuo metu užmegzti prekybiniai ryšiai su arabų pirkliais, kurie ėmė šalyje platinti islamą.
XV a. pradžioje Arakanas patyrė krizę, kuomet į karalystę veržėsi ir kitos agresyvios valstybės iš Iravadžio slėnio.
Mrauku laikotarpis
1431 m. karalius Min Saw Mon perkėlė sostinę į (Mrauk. U) miestą ir atkūrė stabilumą. Didžiausio klestėjimo laikais miestas tapo svarbiu metropoliu su daugybe gyventojų. Jį puošė visi valdžiusieji karaliai, kurie statė budistines šventyklas, kasė kanalus, rėmė meną. Dėl turto Mrauku buvo neretai tituluojamas „auksiniu miestu“.
Klestinti valstybė vykdė plačią prekybą su portugalais, Nyderlandais, , Pegu, Arabija, Persija, Mogolų imperija. Pagrindinės Arakano prekės buvo ryžiai, medvilnė, , drambliai, vergai, dramblio kaulas, prieskoniai. Buvo kalamos labai meniškos monetos su įvairių kalbų įrašais ir rašmenimis.
Didžiausio klestėjimo laikotarpiu (iki XVII a. vidurio) Arakanas vykdė ekspansiją į šiaurę, ir jo kariuomenės buvo pasiekę dabartinę Daką. Tačiau vėliau prasidėjo palaipsniškas valstybės silpimas. Tai nulėmė, kad 1666 m. Mogolų imperija užėmė šiaurinę istorinio Arakano dalį ir ją prijungė. Taip įvyko Arakano padalinimas, kuris egzistuoja iki dabar.
Priklausomybės laikotarpis
1784 m. Mianmaro Konbangų dinastijos armija perėjo Arakano kalnus ir užpuolė Arakano sostinę Mrauku. Invazija baigė tūkstantmečius egzistavusios valstybės nepriklausomybę ir nulėmė jos prijungimą prie Mianamaro. Invazijos metu iš Arakano buvo išvežta daugybė meno kūrinių, sugriauta daug architektūros paminklų, išžudyta daug vietos gyventojų, didelė dalis jų paversti vergais ir išvežti į Iravadžio slėnį. Tuo pat metu Mianmaras nukariavo ir dabartinės Indijos regionus šiaurėje: Asamą, Manipūrą ir kt.
Arakaniečiams pradėjus partizaninį pasipriežinimo judėjimą, jis sukėlė įtampą tarp Britų Indijos ir tuometinio Mianmaro. 1826 m. įvykus , Arakanas atiteko Britų Indijai, ir jo nauja sostine padarytas Akjabas. 1852 m. Britanijai užėmus papildomas Mianmaro dalis, Arakanas integruotas į Žemutinės Birmos provinciją.
Po Birmos nepriklausomybės paskelbimo 1948 m. Arakanas tapo Mianmaro dalimi. Arakaniečių separatizmas vis dar egzistuoja, ir 1974 m. buvo pasiektas Rachinų valstijos sukūrimas. Tačiau tai iš tiesų nedaug pakeitė jų padėtį, nes šalis kontroliuojama karinės chuntos.
Šaltiniai
- Noel F. Singer. 2008. Vaishali and the Indianization of Arakan. APH Publishing. ISBN 8131304051.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Arakano karalystė, Kas yra Arakano karalystė? Ką reiškia Arakano karalystė?
Pietu Azijos regionas ရခ င RakhuingSalis Mianmaras Rakhinas Tautos arakanieciai mogh rohinjai bengalai Valstybes Arakano karalysteMiestai Sitve Arakanas mjan ရခ င ra hkuing istorinis regionas dabartinio Mianmaro vakarineje pakranteje dabartine Rachinu valstija kuriame vyrauja arakanieciu arba rachinu ir rohinju etnines grupes Iki 1784 m jame egzistavo nepriklausoma Arakano karalyste PavadinimaiRegiono pavadinimas kildinamas is pali kalbos zodzio Rakhapura Raksasu zeme Senoves romenu saltiniuose krastas vadinamas Argyre o nuo VII a arabu pirkliai jį zinojo kaip Rohang Matyt is pastaruju krasto pavadinima XVI a pereme portugalai kurie jį zinojo kaip Arracao ir sį pavadinima perdave į kitas vakaru kalbas Bamarai is Iravadzio slenio jį vadina rakhuing o vietos gyventojai rachinai naudoja pavadinima Rakhinepray t y Rachinu krastas GeografijaPagrindinis straipsnis Istorinis Arakano regionas sudaro siaura ilga is siaures į pietus nutįsusį ruoza prisiglaudusį prie Bengalijos įlankos kuri tampa regiono vakarine riba Tai vadinamasis Arakano krantas kurio ilgis apie 225 km o plotis placiausioje vietoje siekia 60 km Jo teritorija didele dalimi sutampa su dabartine Rachinu valstija Mianmaro sudetyje Nepaisant to kad yra valdomas Mianmaro geografiskai regionas yra priskiriamas Indijos subkontinentui Is rytu jis yra atskirtas Rakhainu kalnu kurie sudaro naturalia riba skiriancia nuo Iravadzio baseino Siaureje regionas susisiekia su istorine Bengalija Tradiciskai siaurine regiono riba laikoma kurios vaga sutampa su dabartine Mianmaro ir Bangladeso siena uz kurios prasideda Citagongo kalvos Pietine regiono riba laikoma Regionas isvagotas gausiu kalvu grandiniu kurios eina lygiagreciai Rakhainu kalnagubriui Tarp ju issideste derlingi sleniai upes ezerai Upes yra nedideles Svarbiausios ju ir kt Gausu juriniu salu tarp kuriu svarbiausios Didziausi regiono miestai Sitve seniau Akjabas Butidaungas ir kt DemografijaPagrindiniai straipsniai arakanieciai ir rohinjai Pagrindiniai Arakano kranto ir prie jo prisisliejusiu kalvu gyventojai yra arakanieciai naudojantys birmieciu kalbos dialekta ir ispazįstantys theravados budizma Jie turi stipria tapatybe ir atskira istorija kas leidzia juos laikyti atskira tauta Ta arakanieciu dalis kuri prieme islama yra vadinama Velesniame istorijos laikotarpyje krastas patyre gyventoju migracijas is vakariniu teritoriju t y is Bengalijos Jie cia kelesi trukstant zemiu lygumose Tai leme didelį indoariju bengalu procentines sudeties regione isaugima Arakane Taip susiformavo vietines indoariju grupes Mianmare dar zinomi kaip ar ir rohinjai kalbantys kalbomis ar dialektais artimais bengalu kalbai Skirtingai nei arakanieciai ar cakmai rohinjai yra musulmonai IstorijaKulturiskai Arakano regionas buvo savotiska buferine zona įtakojama dvieju skirtingu kulturu indiskosios is vakaru ir mjanmiskosios is rytu Abi sios kulturos atsispindi zmoniu kalboje gyvenimo bude Karalystes istorija skirstoma į keturis ilgus laikotarpius pagal sostines vieta Dhanavati laikotarpis Pagrindinis straipsnis Dhanavati laikotarpiu tradiciskai remiantis kronikomis laikomas 3325 m pr m e 326 m nors jo istoriskumas nera įrodytas Legendos pirmuoju karaliumi laiko taciau pirmieji archeologiniai radiniai is sio laikotarpio randami tik is pirmuju musu eros amziu Regionas indu saltiniuose pries musu era buvo vadinamas Kala mukha juodieji veidai veliau pavadintas Raksasu vieta Indu įsivaizdavimu cia gyveno juodi zmones neretai kanibalai Arakanas taip pat pasirodo graiku zemelapiuose Strabonas cia pazymejo pirmasias gyvenvietes I a graikai sia teritorija vadino Argyre t y sidabro salimi Arakano istorijos pradzia laikomas kolonistu is Indijos antpludis pirmaisiais musu eros amziais Sie kolonistai vykdydami prekyba ir misijas į rytus Pietryciu Azija greitai kolonizavo Arakano kranta atnesdami cia Indijos kultura Taigi siuo laikotarpiu valstybe buvo labai induizuota Nepriklausomai nuo vietos gyventoju etnines sudeties arakanieciai rase sanskritu ispazino indu dievus o dinastijos kildino save is tuometines Indijos dinastiju Nors legendos teigia jog pats Sakjamunis lankesi sostineje VI a pr m e manoma jog budizmas regiona pasieke siek tiek veliau Bet kokiu atveju jis jau buvo įsitvirtines vietos gyventoju tarpe iki IV a Musu eros pirmuju amziu Arakano sostine buvo miestas pali kalba tai reiske apdovanotas grudais buvo apjuostas plytu sienomis ir buvo mazdaug 4 5 km ploto Jau Dhanavati laikotarpiu Arakanas ekonomiskai suklestejo kaip svarbus tarpininkas tarp Vakaru Bengalija Indija Persija ir Rytu Pju Monai Kinija Vesali laikotarpis Arakano istorija 818 818 1430 Sambava 1430 1784 Britu IndijaBangladesas Citagongas Mjanmaras Rachinas Pagrindinis straipsnis Arakano sostine į Vaishali arba Waythali buvo perkelta apie IV a Sis perkelimas siejamas su nauja induizacijos banga Spejama kad nauja hinduistine Candru dinastija Arakane įkure Dvancandros vadovaujami atsikele cia is Biharo Vridzi karalystes Jie galejo nauja miesta pavadinti savo senosios sostines Vaisali vardu Per sį laikotarpį valde Candru dinastija Apie 600 m ja pakeite kita dinastija Sri Dharmaradz andaja kurios paskutinis zinomas valdovas Anandacandra VIII a paliko įrasa kuriame vardijami visi valdovai Sio laikotarpio Arakanas buvo stipriai induizuojamas klestejo budizmas uzmegzti artimi rysiai su Ceilonu Salyje galutinai įsitvirtino Theravada budizmas kuris skirtingai nei kitose Indijos subkontinento teritorijose islaike savo pozicijas ir nebuvo isstumtas Tuo metu valstybeje pradetos kalti monetos 1000 m anksciau nei Mjanmare kurioms budingas laimes simbolio vaizdavimas Sis simbolis siuo metu naudojamas Rachinu valstijos veliavoje Pradedant VIII a viduriu iki pat X a vidurio 957 m Arakano istorija yra menkai dokumentuota Atskiri saltiniai nurodo vidaus karus ir kaimynu invazijas Tuo metu gretimoje Bengalijoje klestejo agresyvi Palu imperija o Iravadzio slenyje rytuose vyko istoriniai kataklizmai Pju miestus valstybes nusiaube nauji klajokliai is kalnu kurie įkure ten Pagano karalyste Tai buvo mjanmai Manoma kad ju invazija 957 m per Arakano kalnagubrį į Arakano kranta visiskai pakeite krasto gyventoju etnine ir lingvistine sudetį ir cia įsitvirtino mjanmu kalba formavosi arakanieciai Nera aisku kur buvo Arakano sostine siuo istoriniu kataklizmu laikotarpiu Arakano kronikos teigia kad 794 m Vaisalis buvo sunaikintas pilietinio karo o sostine perkelta į Kiti saltiniai mini kad nuo 818 m sostine buvo Pjinsoje ir nuo sios datos tradiciskai pradedamas naujas laikotarpis Lemro laikotarpis Pagrindinis straipsnis 818 m karalius Mim Yin Phru perkele sostine į miesta ir pradejo Lemro dinastija kuri valde iki 1430 m Po klajokliu invazijos 957 m palaipsniui atkurtas stabilumas Per sį laikotarpį sostines keitesi keleta kartu Jomis buvo Darinas 1103 1167 Khjitas Khreikas 1167 1180 vel Pjinsa 1180 1237 galiausiai Laungkjetas Laungkratas 1237 1406 Arakanas kontroliavo visa Bengalijos įlankos rytine pakrante ir toliau klestejo is prekybos Tuo metu uzmegzti prekybiniai rysiai su arabu pirkliais kurie eme salyje platinti islama XV a pradzioje Arakanas patyre krize kuomet į karalyste verzesi ir kitos agresyvios valstybes is Iravadzio slenio Mrauku laikotarpis Pagrindinis straipsnis Mrauku vaizdas piestas portugalu 1431 m karalius Min Saw Mon perkele sostine į Mrauk U miesta ir atkure stabiluma Didziausio klestejimo laikais miestas tapo svarbiu metropoliu su daugybe gyventoju Jį puose visi valdziusieji karaliai kurie state budistines sventyklas kase kanalus reme mena Del turto Mrauku buvo neretai tituluojamas auksiniu miestu Klestinti valstybe vykde placia prekyba su portugalais Nyderlandais Pegu Arabija Persija Mogolu imperija Pagrindines Arakano prekes buvo ryziai medvilne drambliai vergai dramblio kaulas prieskoniai Buvo kalamos labai meniskos monetos su įvairiu kalbu įrasais ir rasmenimis Didziausio klestejimo laikotarpiu iki XVII a vidurio Arakanas vykde ekspansija į siaure ir jo kariuomenes buvo pasieke dabartine Daka Taciau veliau prasidejo palaipsniskas valstybes silpimas Tai nuleme kad 1666 m Mogolu imperija uzeme siaurine istorinio Arakano dalį ir ja prijunge Taip įvyko Arakano padalinimas kuris egzistuoja iki dabar Priklausomybes laikotarpis 1784 m Mianmaro Konbangu dinastijos armija perejo Arakano kalnus ir uzpuole Arakano sostine Mrauku Invazija baige tukstantmecius egzistavusios valstybes nepriklausomybe ir nuleme jos prijungima prie Mianamaro Invazijos metu is Arakano buvo isvezta daugybe meno kuriniu sugriauta daug architekturos paminklu iszudyta daug vietos gyventoju didele dalis ju paversti vergais ir isvezti į Iravadzio slenį Tuo pat metu Mianmaras nukariavo ir dabartines Indijos regionus siaureje Asama Manipura ir kt Arakanieciams pradejus partizaninį pasipriezinimo judejima jis sukele įtampa tarp Britu Indijos ir tuometinio Mianmaro 1826 m įvykus Arakanas atiteko Britu Indijai ir jo nauja sostine padarytas Akjabas 1852 m Britanijai uzemus papildomas Mianmaro dalis Arakanas integruotas į Zemutines Birmos provincija Po Birmos nepriklausomybes paskelbimo 1948 m Arakanas tapo Mianmaro dalimi Arakanieciu separatizmas vis dar egzistuoja ir 1974 m buvo pasiektas Rachinu valstijos sukurimas Taciau tai is tiesu nedaug pakeite ju padetį nes salis kontroliuojama karines chuntos SaltiniaiNoel F Singer 2008 Vaishali and the Indianization of Arakan APH Publishing ISBN 8131304051