Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Japonijos aplinkosaugos istorija ir dabartinė politika atspindi tiek menką balansą tarp ekonominės raidos ir aplinkos ap
Aplinkosauga Japonijoje
Japonijos aplinkosaugos istorija ir dabartinė politika atspindi tiek menką balansą tarp ekonominės raidos ir aplinkos apsaugos, tiek pastangas spręsti vietines bei tarptautines ekologines problemas. Kaip pasaulyje pirmaujanti tiek senkančių, tiek atsinaujinančių gamtinių išteklių importuotoja ir viena didžiausių vartotoja, Japonijos vyriausybė prisiima tarptautinio masto atsakomybę tausoti ir apsaugoti aplinką.
Istorija
Meidži periodas
Aplinkos užterštumas lydėjo industrializaciją nuo Meidži laikotarpio. Vienas ankstyviausių atvejų buvo apsinuodijimai variu, kurių židinys buvo Točigio prefektūroje, prasidėję dar 1878 m. Dėl pasikartojančių potvynių, buvo užlieta 1600 hektarų dirbamos žemės, miestelių ir kaimų plotų Točigio ir Gunmos prefektūrose, o potvynio vandenyje buvo itin dideli neorganinio vario kiekiai iš Ašijo kasyklos. Vietiniai žemdirbiai, vadovaujami Žemutinių Rūmų nario iš Točigio , kreipėsi į prefektūros ir valstybės vyriausybes, reikalaudami kasyklos veiklą sustabdyti. Nors kasybos kompanija sumokėjo kompensaciją, o vyriausybė užsiėmė Vatarasės upės pylimo statymo darbais, nebuvo prieita jokio fundamentalaus sprendimo būdo. Tačiau XX a. pr. užterštumas smarkiai sumažėjo.
Nuo pokario iki XX a. septintojo dešimtmečio
Sparčiu Japonijos ekonomikos augimo metu po II pasaulinio karo vyriausybė ir pramoninės korporacijos nuvertino aplinkos problemas. Tai, jog aplinkosauga nebuvo ta sritis, kuriai būtų teikiamas didelis dėmesys, lėmė itin mažus ribojimus gamybos metu arba energijos generavime atsirandančiai taršai, nebuvo keliami griežti reikalavimai panaudojant gamtinius išteklius ar planuojant urbanizacijos plėtrą. Tokia situacija sukėlė vis augantį oro, dirvožemio bei vandens užterštumą, su tuo susijusį ligų gausėjimą, biologinės įvairovės nykimą ir kitas problemas. Buvo nustatyta, kad apsinuodijimas kadmio turinčiomis gamyklinėmis atliekomis Tojamos prefektūroje sukėlė itin skausmingą (jap. イタイイタイ病; itai itai byō, pažodžiui „ai ai liga“), kurios pasekmės buvo aštrus skausmas nugaroje ir , kaulų trapumas (polinkis lūžiams) ir inkstų degeneracija. Laiku ėmusis priemonių ligai užkirstas kelias ir nuo 1946 m. nebebuvo girdėti apie naujus ligos atvejus. Penktajame dešitmetyje tūkstančiai miesto Kumamoto prefektūroje gyventojų apsinuodijo , naudotu to miesto cheminių medžiagų gamykloje. Kilo , kuria, kai kurių šaltinių duomenimis, užsikrėtė 6500 žmonių. 1961 m. dėl oro užteršimo sieos dioksidu ir azoto dioksidu Jokaičyje, Mijės prefektūros uoste, šioje vietoje itin padaugėjo sergančių astma ir bronchitu. Miestuose išmetamųjų dujų sukeltas fotocheminis smogas taip pat turėjo didelę reikšmę įvairių kvėpavimo ligų pagausėjimui. To paties dešimtmečio pradžioje Šimanės ir Mijadzakio prefektūrose kilo chroniškas apsinuodijimas arseno dulkėmis iš arseno kasyklų.
Gyventojų protestai ir įstatymų sugriežtinimas
1964-taisiais neapsikentę valdžios abejingumu Mišima ir miestų gyventojai išėjo į pirmuosius protestus reikalaudami kovoti su užterštumu. Per kelerius metus įvyko didžiulis aplinkosaugos judėjimų pagausėjimas ir aštuntojo dešimtmečio pradžioje visoje Japonijoje jau buvo priskaičiuojama iki 3000 įvairaus dydžio gyventojų grupių (jap. 住民運動, jyuumin undou) pagrindinį dėmesį teikiančių ekologinėms problemoms Sparčiai didėjantis visuomenės nepasitenkinimas dėl valdžios neveiksnumo ir prieš konkrečius politikus nukreipta aktyvistų veikla buvo vienas iš pagrindinių veiksnių privertusių įvesti gan griežtus apribojimus. 1970 m. per Atstovų rūmų sesiją, vėliau pavadintą "užterštumo sesija", buvo priimti šeši nauji aplinkosaugos įstatymai, o aštuoni įstatymai buvo drastiškai sugriežtinti. Kitais metais buvo įkurta Aplinkosaugos agentūra (2001 m. pervadinta į Aplinkos ministeriją), kurį įgavo pilnateisį statusą su kitomis ministerijomis ministrų kabinete. Japonijos aplinkosaugos įstatymai per labai trumpą laikotarpį tapo vieni iš griežčiausių viso pasaulio mastu. Praktikoje tai pasireiškė didelėmis investicijomis į mažiau teršiančias technologijas, kai kurių pramonės šakų perkėlimu į gretimas valstybes arba veiklos pobūdžio pakeitimu ir kt.
XX a. aštuntas ir devintas dešimtmetis
Atradus ir sėkmingai įgyvendinus pačių aštriausių problemų sprendimus, įtampa šalies viduje aprimo. Aplinkosaugos klausimai pasitraukė nuo pirmojo plano ir tapo nebe tokie aktualūs gyventojams, kurie vos prieš kelerius metus tam skyrė didelį dėmesį. Sumažėjus visuomenės spaudimui, politikoje įtaką įgavo verslo grupės ir buvo iš naujo grįžtama prie ekonominių problemų. Kadangi iš visuomeninių judėjimų nesusiformavo stiprios organizacijos, Japonija iš vidaus nepatyrė stipresnio postūmio nei toliau gerinti ekologinę situaciją šalyje, nei tapti aktyvia dalyve tarptautinėje aplinkosaugos arenoje. Šalis šiuo laikotarpiu neprisijungė prie veiksmų stabdančių ozono sluoksnio nykimą ar ribojančių nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių prekybą, tęsė banginių medžioklę ir intensyvią žvejybą, buvo didžiausia pasaulyje medienos iš atogrąžų miškų importuotoja ir kita. Tokia šalies pozicija, nepaisant žymių permainų vidaus politikoje, sulaukė nemažos kritikos ir lėmė, jog Japonijos, kaip aplinka besirūpinančios valstybės, įvaizdis tarptautinėje bendruomenėje buvo gana žemas.
Nuo 1990 m. iki šių dienų
Pastaraisiais dešimtmečiais išryškėjo anksčiau ne itin aktualiomis buvusios problemos, kaip kad toksinių industrinių atliekų tvarkymas ir saugojimas, atominė energetika arba sąvartynų plėtra. Tokie įvykiai kaip naftos išsiliejimas Japonijos jūroje 1997 metais, incidentai atominėse elektrinėse 1995 ir 1997-taisiais, nereguliuojamas toksinių medžiagų (ypač dioksino) patekimas į atmosferą iš plastiką deginančių jėgainių ir kiti, vėl paskatino gyventojų aktyvėjimą ir nevyriausybinių organizacijų kūrimąsi. Pokyčiai vyksta ir tarptautiniu mastu – Japonija, raginama tarptautinių organizacijų bei savo piliečių, pradėjo aktyviai įsitraukti į iniciatyvas, siekiančias spręsti tiek regionines, tiek pasaulines ekologines problemas. Šalyje vis daug dėmesio skiriama tokioms problemoms, kaip oro užterštumas mieste (NOx, kenksmingos medžiagos išmetamosiose dujose, toksinai), atliekų tvarkymas, vandens eutrofikacija, aplinkos išsaugojimas, klimato kaita, cheminių medžiagų perdirbimas ir tarptautinis bendradarbiavimas dėl aplinkos išsaugojimo. Pavyzdžiui, kaip viena Kioto protokolo signatarių ir 1997 m. jį įsteigusios konferencijos šeimininkė, valstybė siekia sumažinti anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekį. Kartu su kitomis regiono valstybėmis Japonija dalyvauja rūgščiojo lietaus problemas sprendžiančio Rūgšties pasiskirstymo Rytų Azijoje stebėjimo tinklo veikloje.
Pradedant 1970 metų aplinkosaugos įstatymų sugriežtinimu ir po to sekusia 1973 metų naftos krize, Japonija aktyviai vysto naujas, aplinkai nekenksmingas, efektyviai energiją naudojančias technologijas ir šioje srityje yra viena iš lyderių pasaulyje. Pavyzdžiui, Honda ir Toyota gaminami hibridinius variklius turintys automobiliai yra laikomi pačiais ekonomiškiausiais kuro ir išmetamųjų dujų atžvilgiu. Taip yra dėl pažangios hibridinų sistemų technologijos, biodegalų, lengvesnių medžiagų panaudojimo ir geresnės inžinerijos.
Dabartinės problemos
Pagrindinės globalios problemos, susijusios su aplinka, kurias svarsto Japonija, yra atliekų perdirbimas, globalinis atšilimas, branduolinė politika, žuvininkystė ir banginių medžiojimas ir miestų planavimas. Japonijos miesto vardu pavadintas tarptautinis protokolas, 1997 m. pasirašytas šiame mieste.
Nuorodos
- Aplinkosaugos ministerija
- Japonijos centras dėl klimato kaitos (JCCCA) Archyvuota kopija 2009-06-22 iš Wayback Machine projekto.
Kita informacija
- Japonijos aplinkos ministerija
- Rūgšties pasiskirstymo Rytų Azijoje stebėjimo tinklas
Išnašos
- The Ashio Copper mine pollution case: The origins of environmental destruction Archyvuota kopija 2010-12-02 iš Wayback Machine projekto., Yoshiro Hoshino et al., , 1992
- Laurie Collier Hillstrom. Asia – a continental overview of environmental issues. BC-CLIO, 2003. 229 psl.
- Environmental Issues in Japan Archyvuota kopija 2008-06-12 iš Wayback Machine projekto., Niigata University
- Kenneth E. Wilkening. Acid rain science and politics in Japan: a history of knowledge and action toward sustainability. MIT Press, 2004. 194 psl.
- Japonijos tarptautinė kooperacija dėl produktyvaus energijos naudojimo Azijos regione. Archyvuota kopija 2008-02-16 iš Wayback Machine projekto., Takeshi Sekiyama, Energijos Saugojimo Centras, 2008
- Automaker Rankings 2007: The Environmental Performance of Car Companies, , 10/15/07.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aplinkosauga Japonijoje, Kas yra Aplinkosauga Japonijoje? Ką reiškia Aplinkosauga Japonijoje?
Japonijos aplinkosaugos istorija ir dabartine politika atspindi tiek menka balansa tarp ekonomines raidos ir aplinkos apsaugos tiek pastangas spresti vietines bei tarptautines ekologines problemas Kaip pasaulyje pirmaujanti tiek senkanciu tiek atsinaujinanciu gamtiniu istekliu importuotoja ir viena didziausiu vartotoja Japonijos vyriausybe prisiima tarptautinio masto atsakomybe tausoti ir apsaugoti aplinka Tokijuje matomas ismetamuju duju sukeltas smogas IstorijaMeidzi periodas Aplinkos uzterstumas lydejo industrializacija nuo Meidzi laikotarpio Vienas ankstyviausiu atveju buvo apsinuodijimai variu kuriu zidinys buvo Tocigio prefekturoje prasideje dar 1878 m Del pasikartojanciu potvyniu buvo uzlieta 1600 hektaru dirbamos zemes miesteliu ir kaimu plotu Tocigio ir Gunmos prefekturose o potvynio vandenyje buvo itin dideli neorganinio vario kiekiai is Asijo kasyklos Vietiniai zemdirbiai vadovaujami Zemutiniu Rumu nario is Tocigio kreipesi į prefekturos ir valstybes vyriausybes reikalaudami kasyklos veikla sustabdyti Nors kasybos kompanija sumokejo kompensacija o vyriausybe uzsieme Vatarases upes pylimo statymo darbais nebuvo prieita jokio fundamentalaus sprendimo budo Taciau XX a pr uzterstumas smarkiai sumazejo Nuo pokario iki XX a septintojo desimtmecio Pagrindinis straipsnis Sparciu Japonijos ekonomikos augimo metu po II pasaulinio karo vyriausybe ir pramonines korporacijos nuvertino aplinkos problemas Tai jog aplinkosauga nebuvo ta sritis kuriai butu teikiamas didelis demesys leme itin mazus ribojimus gamybos metu arba energijos generavime atsirandanciai tarsai nebuvo keliami griezti reikalavimai panaudojant gamtinius isteklius ar planuojant urbanizacijos pletra Tokia situacija sukele vis augantį oro dirvozemio bei vandens uzterstuma su tuo susijusį ligu gausejima biologines įvairoves nykima ir kitas problemas Buvo nustatyta kad apsinuodijimas kadmio turinciomis gamyklinemis atliekomis Tojamos prefekturoje sukele itin skausminga jap イタイイタイ病 itai itai byō pazodziui ai ai liga kurios pasekmes buvo astrus skausmas nugaroje ir kaulu trapumas polinkis luziams ir inkstu degeneracija Laiku emusis priemoniu ligai uzkirstas kelias ir nuo 1946 m nebebuvo girdeti apie naujus ligos atvejus Penktajame desitmetyje tukstanciai miesto Kumamoto prefekturoje gyventoju apsinuodijo naudotu to miesto cheminiu medziagu gamykloje Kilo kuria kai kuriu saltiniu duomenimis uzsikrete 6500 zmoniu 1961 m del oro uztersimo sieos dioksidu ir azoto dioksidu Jokaicyje Mijes prefekturos uoste sioje vietoje itin padaugejo serganciu astma ir bronchitu Miestuose ismetamuju duju sukeltas fotocheminis smogas taip pat turejo didele reiksme įvairiu kvepavimo ligu pagausejimui To paties desimtmecio pradzioje Simanes ir Mijadzakio prefekturose kilo chroniskas apsinuodijimas arseno dulkemis is arseno kasyklu Gyventoju protestai ir įstatymu sugrieztinimas 1964 taisiais neapsikente valdzios abejingumu Misima ir miestu gyventojai isejo į pirmuosius protestus reikalaudami kovoti su uzterstumu Per kelerius metus įvyko didziulis aplinkosaugos judejimu pagausejimas ir astuntojo desimtmecio pradzioje visoje Japonijoje jau buvo priskaiciuojama iki 3000 įvairaus dydzio gyventoju grupiu jap 住民運動 jyuumin undou pagrindinį demesį teikianciu ekologinems problemoms Sparciai didejantis visuomenes nepasitenkinimas del valdzios neveiksnumo ir pries konkrecius politikus nukreipta aktyvistu veikla buvo vienas is pagrindiniu veiksniu privertusiu įvesti gan grieztus apribojimus 1970 m per Atstovu rumu sesija veliau pavadinta uzterstumo sesija buvo priimti sesi nauji aplinkosaugos įstatymai o astuoni įstatymai buvo drastiskai sugrieztinti Kitais metais buvo įkurta Aplinkosaugos agentura 2001 m pervadinta į Aplinkos ministerija kurį įgavo pilnateisį statusa su kitomis ministerijomis ministru kabinete Japonijos aplinkosaugos įstatymai per labai trumpa laikotarpį tapo vieni is griezciausiu viso pasaulio mastu Praktikoje tai pasireiske didelemis investicijomis į maziau tersiancias technologijas kai kuriu pramones saku perkelimu į gretimas valstybes arba veiklos pobudzio pakeitimu ir kt XX a astuntas ir devintas desimtmetis Atradus ir sekmingai įgyvendinus paciu astriausiu problemu sprendimus įtampa salies viduje aprimo Aplinkosaugos klausimai pasitrauke nuo pirmojo plano ir tapo nebe tokie aktualus gyventojams kurie vos pries kelerius metus tam skyre didelį demesį Sumazejus visuomenes spaudimui politikoje įtaka įgavo verslo grupes ir buvo is naujo grįztama prie ekonominiu problemu Kadangi is visuomeniniu judejimu nesusiformavo stiprios organizacijos Japonija is vidaus nepatyre stipresnio postumio nei toliau gerinti ekologine situacija salyje nei tapti aktyvia dalyve tarptautineje aplinkosaugos arenoje Salis siuo laikotarpiu neprisijunge prie veiksmu stabdanciu ozono sluoksnio nykima ar ribojanciu nykstanciu gyvunu ir augalu rusiu prekyba tese banginiu medziokle ir intensyvia zvejyba buvo didziausia pasaulyje medienos is atograzu misku importuotoja ir kita Tokia salies pozicija nepaisant zymiu permainu vidaus politikoje sulauke nemazos kritikos ir leme jog Japonijos kaip aplinka besirupinancios valstybes įvaizdis tarptautineje bendruomeneje buvo gana zemas Nuo 1990 m iki siu dienu Pastaraisiais desimtmeciais isryskejo anksciau ne itin aktualiomis buvusios problemos kaip kad toksiniu industriniu atlieku tvarkymas ir saugojimas atomine energetika arba savartynu pletra Tokie įvykiai kaip naftos issiliejimas Japonijos juroje 1997 metais incidentai atominese elektrinese 1995 ir 1997 taisiais nereguliuojamas toksiniu medziagu ypac dioksino patekimas į atmosfera is plastika deginanciu jegainiu ir kiti vel paskatino gyventoju aktyvejima ir nevyriausybiniu organizaciju kurimasi Pokyciai vyksta ir tarptautiniu mastu Japonija raginama tarptautiniu organizaciju bei savo pilieciu pradejo aktyviai įsitraukti į iniciatyvas siekiancias spresti tiek regionines tiek pasaulines ekologines problemas Salyje vis daug demesio skiriama tokioms problemoms kaip oro uzterstumas mieste NOx kenksmingos medziagos ismetamosiose dujose toksinai atlieku tvarkymas vandens eutrofikacija aplinkos issaugojimas klimato kaita cheminiu medziagu perdirbimas ir tarptautinis bendradarbiavimas del aplinkos issaugojimo Pavyzdziui kaip viena Kioto protokolo signatariu ir 1997 m jį įsteigusios konferencijos seimininke valstybe siekia sumazinti anglies dioksido ir kitu siltnamio efekta sukelianciu duju ismetimo kiekį Kartu su kitomis regiono valstybemis Japonija dalyvauja rugsciojo lietaus problemas sprendziancio Rugsties pasiskirstymo Rytu Azijoje stebejimo tinklo veikloje Pradedant 1970 metu aplinkosaugos įstatymu sugrieztinimu ir po to sekusia 1973 metu naftos krize Japonija aktyviai vysto naujas aplinkai nekenksmingas efektyviai energija naudojancias technologijas ir sioje srityje yra viena is lyderiu pasaulyje Pavyzdziui Honda ir Toyota gaminami hibridinius variklius turintys automobiliai yra laikomi paciais ekonomiskiausiais kuro ir ismetamuju duju atzvilgiu Taip yra del pazangios hibridinu sistemu technologijos biodegalu lengvesniu medziagu panaudojimo ir geresnes inzinerijos Dabartines problemosPagrindines globalios problemos susijusios su aplinka kurias svarsto Japonija yra atlieku perdirbimas globalinis atsilimas branduoline politika zuvininkyste ir banginiu medziojimas ir miestu planavimas Japonijos miesto vardu pavadintas tarptautinis protokolas 1997 m pasirasytas siame mieste NuorodosAplinkosaugos ministerija Japonijos centras del klimato kaitos JCCCA Archyvuota kopija 2009 06 22 is Wayback Machine projekto Kita informacijaJaponijos aplinkos ministerija Rugsties pasiskirstymo Rytu Azijoje stebejimo tinklasIsnasosThe Ashio Copper mine pollution case The origins of environmental destruction Archyvuota kopija 2010 12 02 is Wayback Machine projekto Yoshiro Hoshino et al 1992 Laurie Collier Hillstrom Asia a continental overview of environmental issues BC CLIO 2003 229 psl Environmental Issues in Japan Archyvuota kopija 2008 06 12 is Wayback Machine projekto Niigata University Kenneth E Wilkening Acid rain science and politics in Japan a history of knowledge and action toward sustainability MIT Press 2004 194 psl Japonijos tarptautine kooperacija del produktyvaus energijos naudojimo Azijos regione Archyvuota kopija 2008 02 16 is Wayback Machine projekto Takeshi Sekiyama Energijos Saugojimo Centras 2008 Automaker Rankings 2007 The Environmental Performance of Car Companies 10 15 07