Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Atliekų tvarkymas paprastai nuo žmogaus veiklos atlikusių medžiagų atliekų surinkimas pervežimas apdirbimas perdirbimas
Atliekų tvarkymas
Atliekų tvarkymas – paprastai nuo žmogaus veiklos atlikusių medžiagų (atliekų) surinkimas, pervežimas, apdirbimas, perdirbimas ar pašalinimas dėl sveikatos, estetinių ir kitų priežasčių. Per paskutiniuosius dešimtmečius didesnis dėmesys taip pat skiriamas pastangoms sumažinti atliekų poveikį gamtai ir natūraliai aplinkai.
Atliekų tvarkymas apima kietąsias, skystąsias ir dujines medžiagas, kurioms taikomi skirtingi tvarkymo būdai ir metodai.
Atliekų tvarkymas pasauliniu ir regioniniu mastu skiriasi, priklausomai nuo valstybių ekonominio išsivystymo lygio, regiono urbanizacijos lygio bei vietovės pobūdžio (gyvenvietė, pramoninis ar komercinis rajonas).
Pagrindinės sąvokos
Atliekų tvarkyme naudojamų sąvokų yra daug, čia pateikiamos plačiausiai vartojamos.
Atliekų hierarchija
Atliekų (tvarkymo principų) hierarchija klasifikuoja pasirenkamas atliekų tvarkymo strategijas taikant esminį atliekų minimizavimo kriterijų. Pagrindinės strategijos yra atliekų mažinimas, pakartotinis panaudojimas bei perdirbimas (angl. „3 R’s“: reduce, reuse, recycle). Šios hierarchijos pagrindinis tikslas yra išgauti maksimalią naudą iš produktų ir minimalų atliekų kiekį.
Išplėsta gamintojų atsakomybė
Išplėsta gamintojų atsakomybė (angl. extended producer responsibility) yra strategija, skirta aplinkos sąnaudų, siejamų su produktų gyvavimo ciklu, integravimui į tų produktų rinkos kainą. Tokiu būdu gamintojams, importuotojams ar pardavėjams priskiriama finansinė ar fizinė atsakomybė už produkcijos galimą poveikį aplinkai po pardavimo, Lietuvoje tai vadinama – .
„Teršėjas moka“ principas
Taikant šį principą, apmokestinama pramoninė ar komercinė veikla, prisidedanti prie aplinkos taršos. „Teršėjas moka“ principas taikomas ir kitose srityse, tuo tarpu atliekų tvarkyme paprastai reiškia, kad objektai, kurių veikloje išskiriamos atliekos, moka numatytus mokesčius už atliekų pašalinimą.
Atliekų surinkimo metodai
Atliekų surinkimo metodai įvairiose valstybėse ir regionuose skiriasi, kai kur, ypatingai mažiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, atliekų surinkimo sistemos apskritai nėra.
Viena dažniausiai taikomų surinkimo sistemų yra kai atliekas namų ūkiai, bendrijos bei įmonės kaupia specialiuose konteineriuose ar dėžėse, kurios reguliariai (pvz., kas savaitę) ištuštinamos ir išvežamos atliekų surinkimui skirtais sunkvežimiais. Kai kur Europoje bei kitose pasaulio dalyse naudojama Envac atliekų surinkimo sistema, kai atliekos susiurbiamos požeminiais kanalais. Kai kuriose nuo miestų nutolusiose vietovėse gyventojai turi patys pristatyti atliekas į surinkimo centrus.
Atliekų tvarkymo metodai
Kokie atliekų tvarkymo metodai taikomi, priklauso nuo atliekų pobūdžio, aplinkinių žemių panaudojimo bei prieinamo žemės ploto. Pavyzdžiui, Australijoje, kurioje bendras gyventojų tankis yra santykinai mažas, atliekos daugiausiai šalinamos sąvartynuose, tuo tarpu Japonija pagal plotą yra mažesnė šalis su didesniu gyventojų tankiu, todėl šioje valstybėje labiau įprasta atliekas , nes nepakanka ploto sąvartynams.
Sąvartynai
Sąvartynai yra vienas iš tradicinių ir daugelyje šalių labiausiai naudojamų atliekų šalinimo metodų. Praeityje, sąvartynai dažnai būdavo įrengiami nebenaudojamose kasyklose, pvz., karjeruose. Gerai suorganizuotas ir prižiūrimas sąvartynas yra palyginus nebrangus ir higieniškas būdas pašalinti atliekas. Senesni, netinkamai suorganizuoti ar prižiūrimi sąvartynai turi nepageidaujamos įtakos aplinkai: vėjo pernešamos šiukšlės, kenkėjų (pelių, žiurkių) ir parazitų pritraukimas, kenksmingų cheminių medžiagų susimaišiusių su lietaus vandeniu nutekėjimas, galintis užteršti požeminį bei paviršiaus vandenis. Taip pat mikroorganizmams skaidant organines atliekas, susidaro sąvartyno dujos (daugiausiai metanas bei anglies dvideginis), kurios gali sukelti nemalonų kvapą, pakenkti augalijai ir taip pat yra šiltnamio dujos.
Šiuolaikiniuose sąvartynuose taikomos priemonės sulaikyti nutekėjimą, pvz., paviršius padengiamas molio ar plastikiniu sluoksniu. Atliekos paprastai suspaudžiamos, kad būtų didesnis tankumas, kas suteikia sąvartynui stabilumo, bei uždengiamos nuo kenkėjų ir vėjo. Daugeliui sąvartynų, juos uždarius, įtaisoma dujų surinkimo sistema, dujos išpumpuojamos per vamzdžius ir sudeginamos ar panaudojamos generuojant elektros energiją. Šių dujų sudeginimas laikomas priimtinesniu variantu nei tiesiog paleidimas į atmosferą, nes metanas yra stipresnės šiltnamio dujos nei anglies dioksidas.
Neretai sąvartynų įrengimui priešinasi gretimų vietovių savininkai ir gyventojai, todėl tokiose vietovėse dažnai atliekų išvežimas būna brangesnis, nes vežama tolesniu atstumu arba taikomi kiti atliekų šalinimo metodai. Dėl šios priežasties, taip pat dėl pastebimo visuomeninio tendencijų didėjimo, ieškoma būdų sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį. Prie šių būdų priskiriami mokesčiai, atliekų perdirbimas, vertimas energija, mažiau medžiagos sunaudojančių produktų kūrimas, ir atsakomybės už produktų atliekų šalinimą pasidalijimas su gamintojais. Šią sritį plačiau nagrinėja .
Pasak kai kurių ateities studijų tyrinėtojų, įmanoma, kad ateityje, kai kuriems ištekliams mažėjant, dabartiniai sąvartynai taps kasyklomis.
Deginimas
Taikant šį metodą, atliekos pašalinamos deginant jas aukštoje temperatūroje. Toks ir kiti su aukšta temperatūra susiję metodai vadinami . Atliekos paverčiamos šiluma, dujų emisijomis bei pelenais. Kiti terminio apdorojimo metodai yra bei .
Sąvoka „energija iš atliekų“ (angl. WtE – waste-to-energy arba EfW – energy-from-waste) taikoma jėgainėms, kuriose iš atliekų deginimo gaunama energija (garai ir/arba elektra).
Deginimo metodas ypač populiarus valstybėse su ribotu žemės plotu. Švedija laikoma šios praktikos lydere per paskutinius 20 metų, kiti pavyzdžiai – Japonija, Danija.
Deginimas gali būti atliekamas tiek individualiu, tiek pramoniniu mastu. Laikomas praktišku metodu pašalinti tam tikras sveikatai pavojingas atliekas, pvz., biologines medicinines atliekas, nors tuo pačiu vertinamas prieštaringai kaip skatinantis taršą dujinėmis emisijomis.
Žaliavų išgavimas
Tai palyginus nesena koncepcija, pagal kurią atliekos gali būti traktuojamos kaip žaliavos. Atliekos gali būti perdirbamos į antrines žaliavas, arba jų šilumos kiekis panaudojamas energijos gavybai; tam tinkamos technologijos vis dar tobulinamos ir vystomos. Tokia praktika pasaulyje vis populiarėja, ypač didmiesčių regionuose, kur nepakanka vietos sąvartynams. Kita priežastis – pripažinimas, kad vien atliekų pašalinimas nėra tvarus metodas ilgalaikės perspektyvos atžvilgiu bei daugumos pirminių žaliavų ištekliai yra riboti.
Kai kuriose ekonomiškai besivystančiose šalyse žaliavų išgavimas dideliais mastais vyksta neoficialioje formoje, kai gyventojai patys pertikrina sąvartynus ir pan. sukauptas atliekas, ieškodami daiktų, kuriuos gali parduoti ar patys pasinaudoti. Kai kuriose valstybėse tokia praktika nuima didelį darbo krūvį nuo atliekų tvarkymo institucijų, todėl būta bandymų ją integruoti į oficialias atliekų tvarkymo sistemas. Ši praktika yra palyginus pigi ir padeda sumažinti skurdą, tačiau kelia grėsmę ja užsiimančių žmonių sveikatai, dėl pavojaus užsikrėsti ar apsinuodyti, todėl išsivysčiusiose šalyse nelaikoma tinkama.
Rūšiavimas ir perdirbimas
Perdirbimas – tai procesai, leidžiantys pakartotinai panaudoti perdirbtas atliekas. Didžiąją jų dalį sudaro pakuočių atliekos. Žinomiausias to įgyvendinimo būdas – atliekų rūšiavimas pagal medžiagas, iš kurių jos pagamintos. Surūšiuotos atliekos surenkamos iš gyventojų (dažniausiai taikoma konteinerinė pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo sistema) ir įstaigų, arba pristatomos į atitinkamus centrus, ir vėliau atitinkamai apdorotos panaudojamos naujų produktų gamyboje. Naudojama ir specialiai rūšiavimui pritaikyta įranga.
Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse dažniausiai perdirbama: aliumininės gėrimų skardinės, plienas, maisto ir purškiamų medžiagų indai, HDPE ir PET buteliai, stikliniai buteliai ir stiklainiai, kartonas, laikraščiai, žurnalai. Perdirbami taip pat ir kiti plastikai (PVC, LDPE, , PS). Visi išvardinti produktai paprastai sudaryti iš vienos medžiagos, dėl ko juos santykinai lengva perdirbti. Sudėtingesnių produktų, pvz., kompiuterių, elektroninės įrangos, perdirbimas yra sunkesnis bei brangesnis, nes reikalingas jų išardymas ir t. t.
Dėl perdirbimui skirtų atliekų rūšiavimo ir surinkimo sąnaudų, šių medžiagų kaina panaši arba net didesnė nei pirminių žaliavų. Dauguma dabartinių ekonomikų nepilnai arba išvis neapskaito žalos ar naudos aplinkai, nors šiuo požiūriu perdirbtų medžiagų panaudojimas pranašesnis už pirminių žaliavų išgavimą dėl to, kad reikalauja žymiai mažiau energijos, vandens ir kitų išteklių sąnaudų. Pvz., perdirbus 1000 kg aliumininių skardinių, būtų sutaupyta apie 5000 kg iškasamo boksito bei išvengiama šiltnamio dujų emisijų, atitinkančių 15,7 tonas anglies dioksido.
Šalyse, kur atliekų rūšiavimas yra įstatymiškai privalomas, dažnai dėl nežinojimo ar neigiamo nusistatymo gyventojai tai atlieka ne pagal reikalavimus, kas apsunkina tolimesnį perdirbimo procesą (įsimaišius pašalinėms medžiagoms – pvz., skardinės su maisto liekanomis arba aliejumi išteptas popierius – gali būti užkimšta ar sustabdyta perdirbimo sistema; kartais netinkamai išrūšiuotas atliekas tenka tiesiog išmesti). Neretai po gyventojų išrūšiavimo atliekos turi būti pakartotinai perrūšiuojamos.
Atliekų perrūšiavimas taip atliekamas naudojant specialią įrangą, kai visa atliekų srovė susmulkinama iki panašaus dydžio smulkių dalelių, iš kurių magnetine transporterio juosta pašalinamos geležies turinčios medžiagos, o dalelės išskirstomos pagal mases. Toliau, panaudojant rentgeno spindulius (pagal tai, kaip medžiagos juos sugeria), galima atskirti stiklą bei įvairius metalus. Likusi atliekų masė, sudaryta daugiausiai iš plastiko, popieriaus ir kitų organinių medžiagų liekanų, paprastai deginama arba .
Biologinis perdirbimas
Organinėms atliekoms, tokioms kaip augalinės liekanos, maisto atliekos, popieriniai produktai, vis plačiau taikomi biologinio perdirbimo metodai, kur medžiagos skaidomos mikroorganizmų. Biologinio perdirbimo metodų įvairovė yra didelė. Skiriami aerobinis (kompostavimas, procesui reikalingas deguonis) ir anaerobinis (aplinkoje be deguonies) skaidymas, gali būti derinami abu metodai. Likusi organinė masė gali būti panaudojama kaip ar kitiems agronomijos bei žemėtvarkos tikslams.
Pirolizė ir dujinimas
ir (gazifikacija) yra panašūs terminio apdorojimo metodai, kurių metu atliekos yra kaitinamos aukštoje temperatūroje, su ribotu deguonies kiekiu, paprastai uždarame inde ir taikant aukštą slėgį. Šie metodai yra efektyvesni energijos išgavimo atžvilgiu nei tiesioginis deginimas.
Pirolizuojant kietąsias medžiagas, susidaro visų agregatinių būsenų produktai: liekamosios alyvos ir dujos gali būti vėliau deginamos išgaunant energiją arba rafinuojamos iki kitų naudingų medžiagų, kietieji likučiai (anglis) gali būti taip pat perdirbami į pvz., aktyvuotąją anglį.
Dujinimo proceso metu, organinės medžiagos tiesiogiai paverčiamos sintetinėmis dujomis, sudarytomis iš bei vandenilio. Šios dujos panaudojamos deginimui gaunant elektrą bei garus. Dujinimas naudojamas biomasės jėgainėse energijai ir šilumai gauti.
Atliekų tvarkymas Lietuvoje
Atliekų tvarkymo būklės analizė pateikta „Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano“ antrajame skyriuje.
Informaciją apie atliekų tvarkymą tam tikrose savivaldybėse galima greitai surasti tinklalapio www.atliekos.info Archyvuota kopija 2010-11-19 iš Wayback Machine projekto. skyriuje „Atliekų tvarkymas savivaldybėse (tik nuorodos) Archyvuota kopija 2011-03-07 iš Wayback Machine projekto.“.
Nors Lietuvoje nemaža dalis (30%) gamybos ir komunalinių atliekų vis dar šalinama sąvartynuose, situacija keičiasi ir ypač sparčiai auga atliekų perdirbimo dalis - 2016 m. ji jau lenkė ES vidurkį (pastarasis siekia 45,6%). Tai ypač skiriasi nuo 2004 m. atliekų tvarkymo statistikos: sąvartynuose tuomet šalinta apie 48,7%, 27,4% saugota, 10,5 % eksportuota (daugiausiai metalai), 6 % perdirbta, 4,6 % šalinta kitais būdais (naudojama statyboje, kelių remontui, dirvai tręšti, gyvuliams šerti ir t .t.), 2,8 % deginta (dažniausiai išgaunant energiją).
| Šalinamos sąvartynuose | Deginamos | Saugomos | Eksportuojamos | Perdirbama＊ | Šalinama kitais būdais | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2004 m. | 48,7% | 27,4% | 0,02% | 10,5% | 6% | 4,6% |
| 2012 m. | 73% | 3,8% | 2,8% | - | 23,4% | - |
| 2016 m. | 29,8% | 17,4% | 4,8% | - | 48,1% | - |
| ＊Pateikiama bendra kompostavimo ir perdirbimo suma |
Išnašos
- Benefits of recycling, Australijos aplinkos ir klimato kaitos dept. Archyvuota kopija 2007-08-30 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuva pagal komunalinių atliekų tvarkymą – tarp pirmaujančių ES šalių Archyvuota kopija 2018-10-08 iš Wayback Machine projekto.. Tikrinta 2018 m. spalio 7 d.
Taip pat skaitykite
- Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymas
Nuorodos
- LR atliekų tvarkymo įstatymas (aktuali redakcija)
- LR aplinkos ministerijos Archyvuota kopija 2015-11-03 iš Wayback Machine projekto. informacija apie atliekų tvarkymą Lietuvoje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Atliekų tvarkymas, Kas yra Atliekų tvarkymas? Ką reiškia Atliekų tvarkymas?
Atlieku tvarkymas paprastai nuo zmogaus veiklos atlikusiu medziagu atlieku surinkimas pervezimas apdirbimas perdirbimas ar pasalinimas del sveikatos estetiniu ir kitu priezasciu Per paskutiniuosius desimtmecius didesnis demesys taip pat skiriamas pastangoms sumazinti atlieku poveikį gamtai ir naturaliai aplinkai Atlieku tvarkymas apima kietasias skystasias ir dujines medziagas kurioms taikomi skirtingi tvarkymo budai ir metodai Atlieku tvarkymas pasauliniu ir regioniniu mastu skiriasi priklausomai nuo valstybiu ekonominio issivystymo lygio regiono urbanizacijos lygio bei vietoves pobudzio gyvenviete pramoninis ar komercinis rajonas Pagrindines savokosAtlieku tvarkyme naudojamu savoku yra daug cia pateikiamos placiausiai vartojamos Atlieku hierarchija Atlieku tvarkymo principu hierarchija Atlieku tvarkymo principu hierarchija klasifikuoja pasirenkamas atlieku tvarkymo strategijas taikant esminį atlieku minimizavimo kriteriju Pagrindines strategijos yra atlieku mazinimas pakartotinis panaudojimas bei perdirbimas angl 3 R s reduce reuse recycle Sios hierarchijos pagrindinis tikslas yra isgauti maksimalia nauda is produktu ir minimalu atlieku kiekį Isplesta gamintoju atsakomybe Isplesta gamintoju atsakomybe angl extended producer responsibility yra strategija skirta aplinkos sanaudu siejamu su produktu gyvavimo ciklu integravimui į tu produktu rinkos kaina Tokiu budu gamintojams importuotojams ar pardavejams priskiriama finansine ar fizine atsakomybe uz produkcijos galima poveikį aplinkai po pardavimo Lietuvoje tai vadinama Tersejas moka principas Taikant sį principa apmokestinama pramonine ar komercine veikla prisidedanti prie aplinkos tarsos Tersejas moka principas taikomas ir kitose srityse tuo tarpu atlieku tvarkyme paprastai reiskia kad objektai kuriu veikloje isskiriamos atliekos moka numatytus mokescius uz atlieku pasalinima Atlieku surinkimo metodaiFigura is atlieku rato Atlieku surinkimo metodai įvairiose valstybese ir regionuose skiriasi kai kur ypatingai maziau ekonomiskai issivysciusiose salyse atlieku surinkimo sistemos apskritai nera Viena dazniausiai taikomu surinkimo sistemu yra kai atliekas namu ukiai bendrijos bei įmones kaupia specialiuose konteineriuose ar dezese kurios reguliariai pvz kas savaite istustinamos ir isvezamos atlieku surinkimui skirtais sunkvezimiais Kai kur Europoje bei kitose pasaulio dalyse naudojama Envac atlieku surinkimo sistema kai atliekos susiurbiamos pozeminiais kanalais Kai kuriose nuo miestu nutolusiose vietovese gyventojai turi patys pristatyti atliekas į surinkimo centrus Atlieku tvarkymo metodaiKokie atlieku tvarkymo metodai taikomi priklauso nuo atlieku pobudzio aplinkiniu zemiu panaudojimo bei prieinamo zemes ploto Pavyzdziui Australijoje kurioje bendras gyventoju tankis yra santykinai mazas atliekos daugiausiai salinamos savartynuose tuo tarpu Japonija pagal plota yra mazesne salis su didesniu gyventoju tankiu todel sioje valstybeje labiau įprasta atliekas nes nepakanka ploto savartynams Savartynai Siuksliu suspaudimo sunkvezimis Australijos savartynePagrindinis straipsnis Savartynas Savartynai yra vienas is tradiciniu ir daugelyje saliu labiausiai naudojamu atlieku salinimo metodu Praeityje savartynai daznai budavo įrengiami nebenaudojamose kasyklose pvz karjeruose Gerai suorganizuotas ir priziurimas savartynas yra palyginus nebrangus ir higieniskas budas pasalinti atliekas Senesni netinkamai suorganizuoti ar priziurimi savartynai turi nepageidaujamos įtakos aplinkai vejo pernesamos siuksles kenkeju peliu ziurkiu ir parazitu pritraukimas kenksmingu cheminiu medziagu susimaisiusiu su lietaus vandeniu nutekejimas galintis uztersti pozeminį bei pavirsiaus vandenis Taip pat mikroorganizmams skaidant organines atliekas susidaro savartyno dujos daugiausiai metanas bei anglies dvideginis kurios gali sukelti nemalonu kvapa pakenkti augalijai ir taip pat yra siltnamio dujos Siuolaikiniuose savartynuose taikomos priemones sulaikyti nutekejima pvz pavirsius padengiamas molio ar plastikiniu sluoksniu Atliekos paprastai suspaudziamos kad butu didesnis tankumas kas suteikia savartynui stabilumo bei uzdengiamos nuo kenkeju ir vejo Daugeliui savartynu juos uzdarius įtaisoma duju surinkimo sistema dujos ispumpuojamos per vamzdzius ir sudeginamos ar panaudojamos generuojant elektros energija Siu duju sudeginimas laikomas priimtinesniu variantu nei tiesiog paleidimas į atmosfera nes metanas yra stipresnes siltnamio dujos nei anglies dioksidas Neretai savartynu įrengimui priesinasi gretimu vietoviu savininkai ir gyventojai todel tokiose vietovese daznai atlieku isvezimas buna brangesnis nes vezama tolesniu atstumu arba taikomi kiti atlieku salinimo metodai Del sios priezasties taip pat del pastebimo visuomeninio tendenciju didejimo ieskoma budu sumazinti į savartynus patenkanciu atlieku kiekį Prie siu budu priskiriami mokesciai atlieku perdirbimas vertimas energija maziau medziagos sunaudojanciu produktu kurimas ir atsakomybes uz produktu atlieku salinima pasidalijimas su gamintojais Sia sritį placiau nagrineja Pasak kai kuriu ateities studiju tyrinetoju įmanoma kad ateityje kai kuriems istekliams mazejant dabartiniai savartynai taps kasyklomis Deginimas Pagrindinis straipsnis Deginamas kompostas Taikant sį metoda atliekos pasalinamos deginant jas aukstoje temperaturoje Toks ir kiti su auksta temperatura susije metodai vadinami Atliekos paverciamos siluma duju emisijomis bei pelenais Kiti terminio apdorojimo metodai yra bei Savoka energija is atlieku angl WtE waste to energy arba EfW energy from waste taikoma jegainems kuriose is atlieku deginimo gaunama energija garai ir arba elektra Deginimo metodas ypac populiarus valstybese su ribotu zemes plotu Svedija laikoma sios praktikos lydere per paskutinius 20 metu kiti pavyzdziai Japonija Danija Deginimas gali buti atliekamas tiek individualiu tiek pramoniniu mastu Laikomas praktisku metodu pasalinti tam tikras sveikatai pavojingas atliekas pvz biologines medicinines atliekas nors tuo paciu vertinamas priestaringai kaip skatinantis tarsa dujinemis emisijomis Zaliavu isgavimas Tai palyginus nesena koncepcija pagal kuria atliekos gali buti traktuojamos kaip zaliavos Atliekos gali buti perdirbamos į antrines zaliavas arba ju silumos kiekis panaudojamas energijos gavybai tam tinkamos technologijos vis dar tobulinamos ir vystomos Tokia praktika pasaulyje vis populiareja ypac didmiesciu regionuose kur nepakanka vietos savartynams Kita priezastis pripazinimas kad vien atlieku pasalinimas nera tvarus metodas ilgalaikes perspektyvos atzvilgiu bei daugumos pirminiu zaliavu istekliai yra riboti Kai kuriose ekonomiskai besivystanciose salyse zaliavu isgavimas dideliais mastais vyksta neoficialioje formoje kai gyventojai patys pertikrina savartynus ir pan sukauptas atliekas ieskodami daiktu kuriuos gali parduoti ar patys pasinaudoti Kai kuriose valstybese tokia praktika nuima didelį darbo kruvį nuo atlieku tvarkymo instituciju todel buta bandymu ja integruoti į oficialias atlieku tvarkymo sistemas Si praktika yra palyginus pigi ir padeda sumazinti skurda taciau kelia gresme ja uzsiimanciu zmoniu sveikatai del pavojaus uzsikresti ar apsinuodyti todel issivysciusiose salyse nelaikoma tinkama Rusiavimas ir perdirbimas Pagrindiniai straipsniai Atlieku rusiavimas ir Atlieku perdirbimas Susmulkintas ir perdirbimui paruostas plienas Perdirbimas tai procesai leidziantys pakartotinai panaudoti perdirbtas atliekas Didziaja ju dalį sudaro pakuociu atliekos Zinomiausias to įgyvendinimo budas atlieku rusiavimas pagal medziagas is kuriu jos pagamintos Surusiuotos atliekos surenkamos is gyventoju dazniausiai taikoma konteinerine pakuociu ir pakuociu atlieku surinkimo sistema ir įstaigu arba pristatomos į atitinkamus centrus ir veliau atitinkamai apdorotos panaudojamos nauju produktu gamyboje Naudojama ir specialiai rusiavimui pritaikyta įranga Ekonomiskai issivysciusiose salyse dazniausiai perdirbama aliuminines gerimu skardines plienas maisto ir purskiamu medziagu indai HDPE ir PET buteliai stikliniai buteliai ir stiklainiai kartonas laikrasciai zurnalai Perdirbami taip pat ir kiti plastikai PVC LDPE PS Visi isvardinti produktai paprastai sudaryti is vienos medziagos del ko juos santykinai lengva perdirbti Sudetingesniu produktu pvz kompiuteriu elektronines įrangos perdirbimas yra sunkesnis bei brangesnis nes reikalingas ju isardymas ir t t Del perdirbimui skirtu atlieku rusiavimo ir surinkimo sanaudu siu medziagu kaina panasi arba net didesne nei pirminiu zaliavu Dauguma dabartiniu ekonomiku nepilnai arba isvis neapskaito zalos ar naudos aplinkai nors siuo poziuriu perdirbtu medziagu panaudojimas pranasesnis uz pirminiu zaliavu isgavima del to kad reikalauja zymiai maziau energijos vandens ir kitu istekliu sanaudu Pvz perdirbus 1000 kg aliumininiu skardiniu butu sutaupyta apie 5000 kg iskasamo boksito bei isvengiama siltnamio duju emisiju atitinkanciu 15 7 tonas anglies dioksido Salyse kur atlieku rusiavimas yra įstatymiskai privalomas daznai del nezinojimo ar neigiamo nusistatymo gyventojai tai atlieka ne pagal reikalavimus kas apsunkina tolimesnį perdirbimo procesa įsimaisius pasalinems medziagoms pvz skardines su maisto liekanomis arba aliejumi isteptas popierius gali buti uzkimsta ar sustabdyta perdirbimo sistema kartais netinkamai isrusiuotas atliekas tenka tiesiog ismesti Neretai po gyventoju isrusiavimo atliekos turi buti pakartotinai perrusiuojamos Atlieku perrusiavimas taip atliekamas naudojant specialia įranga kai visa atlieku srove susmulkinama iki panasaus dydzio smulkiu daleliu is kuriu magnetine transporterio juosta pasalinamos gelezies turincios medziagos o daleles isskirstomos pagal mases Toliau panaudojant rentgeno spindulius pagal tai kaip medziagos juos sugeria galima atskirti stikla bei įvairius metalus Likusi atlieku mase sudaryta daugiausiai is plastiko popieriaus ir kitu organiniu medziagu liekanu paprastai deginama arba Biologinis perdirbimas Organinems atliekoms tokioms kaip augalines liekanos maisto atliekos popieriniai produktai vis placiau taikomi biologinio perdirbimo metodai kur medziagos skaidomos mikroorganizmu Biologinio perdirbimo metodu įvairove yra didele Skiriami aerobinis kompostavimas procesui reikalingas deguonis ir anaerobinis aplinkoje be deguonies skaidymas gali buti derinami abu metodai Likusi organine mase gali buti panaudojama kaip ar kitiems agronomijos bei zemetvarkos tikslams Pirolize ir dujinimas ir gazifikacija yra panasus terminio apdorojimo metodai kuriu metu atliekos yra kaitinamos aukstoje temperaturoje su ribotu deguonies kiekiu paprastai uzdarame inde ir taikant auksta slegį Sie metodai yra efektyvesni energijos isgavimo atzvilgiu nei tiesioginis deginimas Pirolizuojant kietasias medziagas susidaro visu agregatiniu busenu produktai liekamosios alyvos ir dujos gali buti veliau deginamos isgaunant energija arba rafinuojamos iki kitu naudingu medziagu kietieji likuciai anglis gali buti taip pat perdirbami į pvz aktyvuotaja anglį Dujinimo proceso metu organines medziagos tiesiogiai paverciamos sintetinemis dujomis sudarytomis is bei vandenilio Sios dujos panaudojamos deginimui gaunant elektra bei garus Dujinimas naudojamas biomases jegainese energijai ir silumai gauti Atlieku tvarkymas LietuvojeAtlieku tvarkymo bukles analize pateikta Valstybinio strateginio atlieku tvarkymo plano antrajame skyriuje Informacija apie atlieku tvarkyma tam tikrose savivaldybese galima greitai surasti tinklalapio www atliekos info Archyvuota kopija 2010 11 19 is Wayback Machine projekto skyriuje Atlieku tvarkymas savivaldybese tik nuorodos Archyvuota kopija 2011 03 07 is Wayback Machine projekto Nors Lietuvoje nemaza dalis 30 gamybos ir komunaliniu atlieku vis dar salinama savartynuose situacija keiciasi ir ypac sparciai auga atlieku perdirbimo dalis 2016 m ji jau lenke ES vidurkį pastarasis siekia 45 6 Tai ypac skiriasi nuo 2004 m atlieku tvarkymo statistikos savartynuose tuomet salinta apie 48 7 27 4 saugota 10 5 eksportuota daugiausiai metalai 6 perdirbta 4 6 salinta kitais budais naudojama statyboje keliu remontui dirvai tresti gyvuliams serti ir t t 2 8 deginta dazniausiai isgaunant energija Atlieku tvarkymo situacijos Lietuvoje kaita Salinamos savartynuose Deginamos Saugomos Eksportuojamos Perdirbama Salinama kitais budais2004 m 48 7 27 4 0 02 10 5 6 4 6 2012 m 73 3 8 2 8 23 4 2016 m 29 8 17 4 4 8 48 1 Pateikiama bendra kompostavimo ir perdirbimo sumaIsnasosBenefits of recycling Australijos aplinkos ir klimato kaitos dept Archyvuota kopija 2007 08 30 is Wayback Machine projekto Lietuva pagal komunaliniu atlieku tvarkyma tarp pirmaujanciu ES saliu Archyvuota kopija 2018 10 08 is Wayback Machine projekto Tikrinta 2018 m spalio 7 d Taip pat skaitykitePakuociu ir pakuociu atlieku tvarkymasNuorodosVikiteka Atlieku tvarkymas vaizdine ir garsine medziagaLR atlieku tvarkymo įstatymas aktuali redakcija LR aplinkos ministerijos Archyvuota kopija 2015 11 03 is Wayback Machine projekto informacija apie atlieku tvarkyma Lietuvoje