Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Antanas Sniečkus1970 m lapkričio 7 d VilniujeGimė 1903 m sausio 7 d Būbleliai Šakių raj Mirė 1974 m sausio 22 d 71 metai
Antanas Sniečkus
| Antanas Sniečkus | |
|---|---|
| 1970 m. lapkričio 7 d. Vilniuje | |
| Gimė | 1903 m. sausio 7 d. Būbleliai, Šakių raj. |
| Mirė | 1974 m. sausio 22 d. (71 metai) Druskininkuose |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tėvas | Juozas |
| Motina | Marija |
| Sutuoktinis (-ė) | Mira |
| Vaikai | Vladas, Marija |
| Religija | Ateizmas |
| Pareigos | Pirmasis sekretorius (1936-74) |
| Partija | Lietuvos komunistų partija (1920-74) |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Socialistinio darbo didvyris (1973) | |
| Vikiteka | Antanas Sniečkus |
Antanas Sniečkus (1903 m. sausio 7 d. Būbleliuose – 1974 m. sausio 22 d. Druskininkuose) – 1936–1974 m. Lietuvos komunistų vadovas.
Vienintelis sovietinių respublikų vadas, išsilaikęs tarybinėje politikoje Stalino / N. Chruščiovo / L. Brežnevo laikais.
Biografija
Iki okupacijos
Augo pasiturinčių Suvalkijos valstiečių šeimoje. Tėvas buvo valsčiaus viršaičiu, seniūnu. 1914 m. įstojo į gimnaziją. Pirmojo pasaulinio karo metu tėvai buvo pasitraukę į Rusiją, A. Sniečkus mokėsi Voronežo gimnazijoje. 1919 m. jo šeima grįžo į Lietuvą.
1920 m. tapo bolševikų partijos nariu. 1921 m. už antivalstybinę, komunistinę veiklą suimtas, tačiau po poros mėnesių paleistas už užstatą. 1921 m. liepą, rekomendavus LKP CK, nelegaliai emigravo į Sovietų Rusiją ir iki 1925 m. gyveno Smolenske. Čia baigė universiteto darbininkų fakultetą, LKP CK spaustuvėje dirbo įvairių leidinių redaktoriumi, dalyvavo ČON (časti osobovo naznačenija – ypatingos paskirties dalinių) – operacijose prieš maištingai nusiteikusius valstiečius ir kitus „antitarybinius“ elementus.
1924 m. tapo Z. Angariečio pavaduotoju. 1925 m. įstojo į Maskvos , tuo pačiu metu dirbdamas LKP atstovybėje prie Kominterno vykdomojo komiteto.
Po keturių LKP vadovų sušaudymo, siekdama sustiprinti Lietuvos komunistų organizacinį branduolį, Maskva nelegaliam darbui į Lietuvą pasiuntė keletą žmonių, tarp jų ir A. Sniečkų. Perėjęs sieną, 1927 m. sausio 6 d. jis buvo kooptuotas į LKP CK narius ir išrinktas LKP CK sekretoriato nariu, atsakingu už agitacinį–propagandinį ir organizacinį darbą. Praktiškai tai buvo pirmojo sekretoriaus funkcijos, nors iki 1936 m. visi partiniai reikalai buvo tvarkomi kolegialiai. 1936 m. išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi ir su maža pertrauka juo išbuvo iki 1974 m.
Lietuvos komunistų partija buvo paskelbta nelegalia, todėl A. Sniečkus buvo dukart įkalintas. Pirmąsyk 1930–1933 m., nors buvo nuteistas 15 metų, tačiau iškeistas į Lietuvos politinius kalinius Sovietų sąjungoje. Kalėjime buvo nepaklusnus, daug kartų baustas. Antrąsyk 1939 m. gruodį – 1940 m. birželį, nors buvo nuteistas 8 metams, ir paleistas prasidėjus okupacijai.
Įtikėjęs Sovietų sąjungos proletariato išvaduojamosios misijos neišvengiamumu, visada palaikė sovietus ir nematė Lietuvos be jų globos. „Taip, mes Tarybų Sąjungos pusėje, – kalbėjo A. Sniečkus teisiamųjų suole 1931 m. – Negailėdami jėgų ir gyvybės mes ginsime ją – viso pasaulio darbininkų Tėvynę“. Manyta, kad išspręsti visus Lietuvai iškilusius klausimus galima tik didesnės valstybės padedami, šiuo atveju – Sovietų sąjungos.
1937 m. gegužės 21 d. A. Sniečkus su savo kolegomis buvo iškviestas į Maskvą. Kominterno vykdomajame komitete buvo priimta rezoliucija „Organizaciniu klausimu“, numatanti visų LKP CK grandžių, LKP rajonų bei Kauno miesto komiteto patikrinimą ir „apvalymą“. Terminas – 6 mėnesiai. Konfidencialiame pokalbyje su vienu iš Kominterno sekretorių M. Triliseriu A. Sniečkui buvo pasiūlyta nutraukti visus ryšius su daugeliu Lietuvos komunistų.
1938 m. tiesioginiu J. Stalino nurodymu buvo paleista Lenkijos komunistų partija, pakeistos Estijos, Latvijos, Jugoslavijos, Rumunijos, Vengrijos ir kitų kraštų komunistų partijos vadovybės. 1938 m. kovo 27 d. suimtas Z. Angarietis. Panašaus likimo susilaukė daugelis Sovietų sąjungoje gyvenusių lietuvių politinių emigrantų.
Okupacija
1940 m. birželio 19 d. tapo Valstybės saugumo departamento direktoriumi. 1940 m. rugpjūčio 15 d. nukreiptas į partinį darbą ir išrinktas LKP CK I sekretoriumi.
1975–1992 m. jo pavarde vadintas Visaginas.
Šiose pareigose pradėjo organizuoti pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus (vien 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremta daugiau kaip 17,5 tūkst. žmonių, tarp jų moterų ir vaikų). Ištrėmė ir savo giminaičius su mažamečiais vaikais, nekreipdamas dėmesio į šeimos narių prašymus atšaukti sprendimą. Dėl šių savo sprendimų nei Sniečkus, nei jo žmona niekuomet neapgailestavo.
Smulkmeniškai žinojo ir palaikė čekistų Lietuvoje vykdomus kankinimus.
Kova su religija
Itin fanatiškai A. Sniečkus kovojo su religija ir Bažnyčia, kartais net pranokdamas Maskvos užmačias. Apie tai istorikas V. Tininis rašo: „Visą savo gyvenimą A. Sniečkus buvo karingas ateistas, fanatiškai nekentė religijos ir dvasininkų. Su jo pritarimu pokario metais buvo tremiami kunigai ir uždaromos katalikų bažnyčios. Čia jis rodė kur kas daugiau iniciatyvos, negu to reikalavo Maskva.“
1956 m. atsiradus galimybei grąžinti tikintiesiems Vilniaus arkikatedrą, A. Sniečkus pats sutrukdė tai padaryti. Panašiai pasielgė ir tikinčiųjų lėšomis pastatytos Klaipėdos Taikos karalienės bažnyčios atžvilgiu. Uždarė daug bažnyčių ir vienuolynų. Buvo nuolat stiprinamas ateistinis auklėjimas mokyklose. 1944-1953 m. buvo suimti ir teisti 362 kunigai, t. y. apie trečdalis visų Lietuvos kunigų, sušaudytas vyskupas Vincentas Borisevičius.
Šeima
Bolševikinės A. Sniečkaus pažiūros nuo jaunystės sėjo rimtus konfliktus su tėvais, broliais ir seserimis, kol galop savo šeimos A. Sniečkus išsižadėjo.
Broliai Viktoras (jo dukra Kanados aktorė Naomi Snieckus, sūnus chemikas Viktoras Algirdas Sniečkus), Zigmas, Juozas, Motiejus. Seserys Česlava, Gražina.
Vedė savo bendražygę, Kauno hebrajų mokyklos mokytojo dukrą, atsidavusią revoliucionierę .
Motina Marija 1944 m. pasitraukė į Vakarus, atmesdavo sūnaus kvietimus grįžti į Lietuvą, o žurnalisto paklausta paaiškino: „iki to meto, kol šitas pabaisa bus valdžioje, aš negrįšiu į tėvynę.“ Mirė 1948 m. Hanau, Vokietijoje (žinia A. Sniečkų pasiekė tik po dešimtmečio).
Susilaukė sūnaus Antano Vlado (1945-?) bei dukros Marijos (1948).
Mirtis
A. Sniečkus mėgo medžioklę ir 1974 m. sausio žiemą su kitais funkcionieriais medžiojo Lazdijų rajono medžioklės plotuose. Po to „Lietuvos“ sanatorijai priklausiusiose senosiose gydyklose esančiose karštose voniose jam buvo atliekama įprastinė sveikatinimo procedūra. Jos metu A. Sniečkus pasijuto blogai, sustojo širdis. Pastangos jį atgaivinti buvo nesėkmingos ir 1974 m. sausio 22 d. A. Sniečkus mirė.[reikalingas šaltinis]
Išnašos
- Pasibaigusi Lietuvos gyvenimo epocha // Gimtasis kraštas. 1990. Nr.37
- „LIETUVOS GYVENTOJŲ 1941 M. BIRŽELIO 14–18 D. TRĖMIMAS“. Suarchyvuotas originalas 2023-04-11. Nuoroda tikrinta 2023-12-01.
- https://biblioteka.lka.lt/data/Leidiniai/sisteminis_katalogas/Biografija/2000-Snieckus-33.pdf
- https://partizanai.org/juozas-starkauskas-represiniu-strukturu-ir-komunistu-partijos-bendradarbiavimas/6609-juozas-starkauskas-kai-kurie-a-snieckaus-veiklos-bruozai A. Sniečkus iš represinių institucijų gaudavo labai išsamią, neretai ir operatyvinę informaciją. Net 1944–1947 m. jam buvo pateikiama ta pati rašytinė informacija kaip ir Maskvos emisarams M. Suslovui ir V. Ščerbakovui (be abejo, pastarieji gaudavo dar ir papildomą informaciją žodžiu). J. Paleckiui ir M. Gedvilui tuo metu ir vėliau buvo skiriama tik menka dalis pirmąjį sekretorių pasiekiančios informacijos. Atrodo, kad A. Sniečkumi tiek Maskvos, tiek Lietuvoje veikusių represinių institucijų vadovai visiškai pasitikėjo, o J. Paleckis, kaip rodo vėliau nužudyto P. Švilpos byloje esanti medžiaga, buvo nuolat sekamas (bent jis pats taip manė).
- https://partizanai.org/juozas-starkauskas-represiniu-strukturu-ir-komunistu-partijos-bendradarbiavimas/6609-juozas-starkauskas-kai-kurie-a-snieckaus-veiklos-bruozai
- https://partizanai.org/juozas-starkauskas-represiniu-strukturu-ir-komunistu-partijos-bendradarbiavimas/6609-juozas-starkauskas-kai-kurie-a-snieckaus-veiklos-bruozai
- https://biblioteka.lka.lt/data/Leidiniai/sisteminis_katalogas/Biografija/2000-Snieckus-33.pdf
- Tininis, Vytautas (2000). Sniečkus. 33 metai valdžioje : (Antano Sniečkaus biografinė apybraiža). Vilnius: UAB "Karminas". p. 284. ISBN 9986-9231-4-X. Suarchyvuotas originalas 2019-02-09. Nuoroda tikrinta 2019-02-07.
- LVVOA. F.16895. Ap.2. B.4.L.46-47
Nuorodos
- Rokas Subačius. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… – Vilnius: Mintis, 2019, 460 p. : iliustr. ISBN 978-5-417-01111-5
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Justas Paleckis | Lietuvos TSR pirmasis sekretorius 1940–1974 m. | Po to: Petras Griškevičius |
| Partijos politinės pareigos | ||
| Prieš tai: Karolis Požėla | LKP CK pirmasis sekretorius 1926–1931 m. | Po to: Motiejus Šumauskas |
| Prieš tai: Motiejus Šumauskas | LKP CK pirmasis sekretorius 1936–1974 m. | Po to: Petras Griškevičius |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antanas Sniečkus, Kas yra Antanas Sniečkus? Ką reiškia Antanas Sniečkus?
Antanas Snieckus1970 m lapkricio 7 d VilniujeGime 1903 m sausio 7 d Bubleliai Sakiu raj Mire 1974 m sausio 22 d 71 metai DruskininkuosePalaidotas a Antakalnio kapineseTevas JuozasMotina MarijaSutuoktinis e MiraVaikai Vladas MarijaReligija AteizmasPareigos Pirmasis sekretorius 1936 74 Partija Lietuvos komunistu partija 1920 74 Zymus apdovanojimaiSocialistinio darbo didvyris 1973 Vikiteka Antanas Snieckus Antanas Snieckus 1903 m sausio 7 d Bubleliuose 1974 m sausio 22 d Druskininkuose 1936 1974 m Lietuvos komunistu vadovas Paminklas A Snieckui Gruto parkas Vienintelis sovietiniu respubliku vadas issilaikes tarybineje politikoje Stalino N Chrusciovo L Breznevo laikais BiografijaIki okupacijos Augo pasiturinciu Suvalkijos valstieciu seimoje Tevas buvo valsciaus virsaiciu seniunu 1914 m įstojo į gimnazija Pirmojo pasaulinio karo metu tevai buvo pasitrauke į Rusija A Snieckus mokesi Voronezo gimnazijoje 1919 m jo seima grįzo į Lietuva 1920 m tapo bolseviku partijos nariu 1921 m uz antivalstybine komunistine veikla suimtas taciau po poros menesiu paleistas uz uzstata 1921 m liepa rekomendavus LKP CK nelegaliai emigravo į Sovietu Rusija ir iki 1925 m gyveno Smolenske Cia baige universiteto darbininku fakulteta LKP CK spaustuveje dirbo įvairiu leidiniu redaktoriumi dalyvavo CON casti osobovo naznacenija ypatingos paskirties daliniu operacijose pries maistingai nusiteikusius valstiecius ir kitus antitarybinius elementus 1924 m tapo Z Angariecio pavaduotoju 1925 m įstojo į Maskvos tuo paciu metu dirbdamas LKP atstovybeje prie Kominterno vykdomojo komiteto Po keturiu LKP vadovu susaudymo siekdama sustiprinti Lietuvos komunistu organizacinį branduolį Maskva nelegaliam darbui į Lietuva pasiunte keleta zmoniu tarp ju ir A Sniecku Perejes siena 1927 m sausio 6 d jis buvo kooptuotas į LKP CK narius ir isrinktas LKP CK sekretoriato nariu atsakingu uz agitacinį propagandinį ir organizacinį darba Praktiskai tai buvo pirmojo sekretoriaus funkcijos nors iki 1936 m visi partiniai reikalai buvo tvarkomi kolegialiai 1936 m isrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi ir su maza pertrauka juo isbuvo iki 1974 m Lietuvos komunistu partija buvo paskelbta nelegalia todel A Snieckus buvo dukart įkalintas Pirmasyk 1930 1933 m nors buvo nuteistas 15 metu taciau iskeistas į Lietuvos politinius kalinius Sovietu sajungoje Kalejime buvo nepaklusnus daug kartu baustas Antrasyk 1939 m gruodį 1940 m birzelį nors buvo nuteistas 8 metams ir paleistas prasidejus okupacijai Įtikejes Sovietu sajungos proletariato isvaduojamosios misijos neisvengiamumu visada palaike sovietus ir nemate Lietuvos be ju globos Taip mes Tarybu Sajungos puseje kalbejo A Snieckus teisiamuju suole 1931 m Negailedami jegu ir gyvybes mes ginsime ja viso pasaulio darbininku Tevyne Manyta kad isspresti visus Lietuvai iskilusius klausimus galima tik didesnes valstybes padedami siuo atveju Sovietu sajungos 1937 m geguzes 21 d A Snieckus su savo kolegomis buvo iskviestas į Maskva Kominterno vykdomajame komitete buvo priimta rezoliucija Organizaciniu klausimu numatanti visu LKP CK grandziu LKP rajonu bei Kauno miesto komiteto patikrinima ir apvalyma Terminas 6 menesiai Konfidencialiame pokalbyje su vienu is Kominterno sekretoriu M Triliseriu A Snieckui buvo pasiulyta nutraukti visus rysius su daugeliu Lietuvos komunistu 1938 m tiesioginiu J Stalino nurodymu buvo paleista Lenkijos komunistu partija pakeistos Estijos Latvijos Jugoslavijos Rumunijos Vengrijos ir kitu krastu komunistu partijos vadovybes 1938 m kovo 27 d suimtas Z Angarietis Panasaus likimo susilauke daugelis Sovietu sajungoje gyvenusiu lietuviu politiniu emigrantu Okupacija Kapas Antakalnio kapinese 1940 m birzelio 19 d tapo Valstybes saugumo departamento direktoriumi 1940 m rugpjucio 15 d nukreiptas į partinį darba ir isrinktas LKP CK I sekretoriumi 1975 1992 m jo pavarde vadintas Visaginas Siose pareigose pradejo organizuoti pirmuosius masinius Lietuvos gyventoju tremimus vien 1941 m birzelio 14 d buvo istremta daugiau kaip 17 5 tukst zmoniu tarp ju moteru ir vaiku Istreme ir savo giminaicius su mazameciais vaikais nekreipdamas demesio į seimos nariu prasymus atsaukti sprendima Del siu savo sprendimu nei Snieckus nei jo zmona niekuomet neapgailestavo Smulkmeniskai zinojo ir palaike cekistu Lietuvoje vykdomus kankinimus Kova su religija Itin fanatiskai A Snieckus kovojo su religija ir Baznycia kartais net pranokdamas Maskvos uzmacias Apie tai istorikas V Tininis raso Visa savo gyvenima A Snieckus buvo karingas ateistas fanatiskai nekente religijos ir dvasininku Su jo pritarimu pokario metais buvo tremiami kunigai ir uzdaromos kataliku baznycios Cia jis rode kur kas daugiau iniciatyvos negu to reikalavo Maskva 1956 m atsiradus galimybei grazinti tikintiesiems Vilniaus arkikatedra A Snieckus pats sutrukde tai padaryti Panasiai pasielge ir tikinciuju lesomis pastatytos Klaipedos Taikos karalienes baznycios atzvilgiu Uzdare daug baznyciu ir vienuolynu Buvo nuolat stiprinamas ateistinis auklejimas mokyklose 1944 1953 m buvo suimti ir teisti 362 kunigai t y apie trecdalis visu Lietuvos kunigu susaudytas vyskupas Vincentas Borisevicius Seima Bolsevikines A Snieckaus paziuros nuo jaunystes sejo rimtus konfliktus su tevais broliais ir seserimis kol galop savo seimos A Snieckus issizadejo Broliai Viktoras jo dukra Kanados aktore Naomi Snieckus sunus chemikas Viktoras Algirdas Snieckus Zigmas Juozas Motiejus Seserys Ceslava Grazina Vede savo bendrazyge Kauno hebraju mokyklos mokytojo dukra atsidavusia revoliucioniere Motina Marija 1944 m pasitrauke į Vakarus atmesdavo sunaus kvietimus grįzti į Lietuva o zurnalisto paklausta paaiskino iki to meto kol sitas pabaisa bus valdzioje as negrįsiu į tevyne Mire 1948 m Hanau Vokietijoje zinia A Sniecku pasieke tik po desimtmecio Susilauke sunaus Antano Vlado 1945 bei dukros Marijos 1948 Mirtis A Snieckus mego medziokle ir 1974 m sausio ziema su kitais funkcionieriais medziojo Lazdiju rajono medziokles plotuose Po to Lietuvos sanatorijai priklausiusiose senosiose gydyklose esanciose karstose voniose jam buvo atliekama įprastine sveikatinimo procedura Jos metu A Snieckus pasijuto blogai sustojo sirdis Pastangos jį atgaivinti buvo nesekmingos ir 1974 m sausio 22 d A Snieckus mire reikalingas saltinis IsnasosPasibaigusi Lietuvos gyvenimo epocha Gimtasis krastas 1990 Nr 37 LIETUVOS GYVENTOJŲ 1941 M BIRZELIO 14 18 D TRĖMIMAS Suarchyvuotas originalas 2023 04 11 Nuoroda tikrinta 2023 12 01 https biblioteka lka lt data Leidiniai sisteminis katalogas Biografija 2000 Snieckus 33 pdf https partizanai org juozas starkauskas represiniu strukturu ir komunistu partijos bendradarbiavimas 6609 juozas starkauskas kai kurie a snieckaus veiklos bruozai A Snieckus is represiniu instituciju gaudavo labai issamia neretai ir operatyvine informacija Net 1944 1947 m jam buvo pateikiama ta pati rasytine informacija kaip ir Maskvos emisarams M Suslovui ir V Scerbakovui be abejo pastarieji gaudavo dar ir papildoma informacija zodziu J Paleckiui ir M Gedvilui tuo metu ir veliau buvo skiriama tik menka dalis pirmajį sekretoriu pasiekiancios informacijos Atrodo kad A Snieckumi tiek Maskvos tiek Lietuvoje veikusiu represiniu instituciju vadovai visiskai pasitikejo o J Paleckis kaip rodo veliau nuzudyto P Svilpos byloje esanti medziaga buvo nuolat sekamas bent jis pats taip mane https partizanai org juozas starkauskas represiniu strukturu ir komunistu partijos bendradarbiavimas 6609 juozas starkauskas kai kurie a snieckaus veiklos bruozai https partizanai org juozas starkauskas represiniu strukturu ir komunistu partijos bendradarbiavimas 6609 juozas starkauskas kai kurie a snieckaus veiklos bruozai https biblioteka lka lt data Leidiniai sisteminis katalogas Biografija 2000 Snieckus 33 pdf Tininis Vytautas 2000 Snieckus 33 metai valdzioje Antano Snieckaus biografine apybraiza Vilnius UAB Karminas p 284 ISBN 9986 9231 4 X Suarchyvuotas originalas 2019 02 09 Nuoroda tikrinta 2019 02 07 LVVOA F 16895 Ap 2 B 4 L 46 47NuorodosRokas Subacius Dramatiskos biografijos kovotojai kurejai karjeristai kolaborantai Vilnius Mintis 2019 460 p iliustr ISBN 978 5 417 01111 5Politinis postasPries tai Justas Paleckis Lietuvos TSR pirmasis sekretorius 1940 1974 m Po to Petras GriskeviciusPartijos politines pareigosPries tai Karolis Pozela LKP CK pirmasis sekretorius 1926 1931 m Po to Motiejus SumauskasPries tai Motiejus Sumauskas LKP CK pirmasis sekretorius 1936 1974 m Po to Petras Griskevicius Vikiteka Antanas Snieckus vaizdine ir garsine medziaga