54°21′š. pl. 24°10′r. ilg. / 54.35°š. pl. 24.17°r. ilg.
| Alovės valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
| | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Alovė, Šventupys (1877) |
| Rusijos imperija | |
| Vilniaus gubernija | Trakų apskritis (186?–1915) |
| Lietuva | |
| Alytaus apskritis (1919–1940) | |
| Nacistinė Vokietija | |
| Ostlandas | Alytaus apskritis (1941–1944) |
| Sovietų Sąjunga | |
| Lietuvos TSR | Alytaus apskritis (1944–1950) |
Alovės valsčius (rus. Олавская волость; 1869–1915 m. Aleksandravos valsčius, rus. Александровская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Alovė, kurį laiką Balninkai (Šventupys).
Istorija
Valsčius įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje, tuo metu jam priklausė Alytus I. Iki I pasaulinio karo vadintas Aleksandravos valsčiumi. 1944 m. gruodį NKVD šėlo Alytaus apskrityje, ypač Merkinės ir Alovės valsčiuose. Iš viso jie sudegino apie 70 sodybų. Alovės valsčiuje nukentėjo Dubrių, Fermos, Vabalių kaimai. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Alytaus rajonui (5 apylinkės) ir Daugų rajonui (3 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 6317 | 1349 kiemai | 60 | ||
| 1874 m. | 6662 | 670 kiemų | 13 seniūnijų | 71 | |
| 1880 m. | 6721 | 672 kiemai | 15 seniūnijų | 75 | |
| 1885 m. | 8378 | 698 kiemai | 15 seniūnijų | 75 | |
| 1890 m. | 11 250 | 676 kiemai | 13 seniūnijų | 83 | |
| 1923 m. (išsamiau) | 189 | 5559 | 1052 | 71 gyvenvietė | |
| 1932 m. | 162 | 8526 | 19 seniūnijų | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) | 215 | 8 apylinkės | |||
Vadovai
Suskirstymas
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.) | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.) | Seniūnija, 1932 m. | Apylinkė, 1949 m. |
|---|---|---|---|---|
| Alytus I | Олитское | Olita | - | - |
| Alovė | - | - | Alovės seniūnija, Raudonos-Alovės seniūnija | Alovės apylinkė |
| Butrimiškės | - | - | Butrimiškių seniūnija | - |
| Čižiūnai | Чижунское | Czyżuny | - | - |
| Daugai | Давговское | Dawgi | - | - |
| Domantonys | Домонтанское | Domontańce | Domantonių seniūnija | Domantonių apylinkė |
| Doškonys | Дашканское | Daszkańce | - | - |
| Dušnionys | - | - | - | Dušnionių apylinkė |
| Einorai | - | - | Einorų seniūnija | - |
| Galintėnai | Галинтанское | Halintany | - | - |
| Gečialaukis | Гечеловское | Gęczełówka | Gečialaukio seniūnija | - |
| Ilgai | Ильгинское | Ilginiki | - | - |
| Juociškės | - | - | Juodciškių seniūnija | - |
| Kalesninkai | - | - | Kalesnykų seniūnija | - |
| Kudariškės | - | - | Kudariškių seniūnija | Kudariškių apylinkė |
| Lelionys | - | - | Lelionių seniūnija | Lelionių apylinkė |
| Mieliūnai | Мелюнское | Mieluny | - | - |
| Nemunaitis | Нѣмонайцкое | Niemonajce | Nemunaičio seniūnija | Nemunaičio apylinkė |
| Padvariškiai | - | - | Padvariškių seniūnija | - |
| Pavartėnai | - | - | Pavartėnų seniūnija | Pavartėnų apylinkė |
| Plikionys | - | - | Plikonių seniūnija | - |
| Poteronys | Потаранское | Potarańce | Poteronų seniūnija | - |
| Švobiškės | Швабишское | Szwabiszki | - | - |
| Užupiai | - | - | Užupių seniūnija | Užupių apylinkė |
| Vabaliai | - | - | Vabalių seniūnija | - |
| Venciūnai | - | - | Venciūnų seniūnija | - |
| Žiūkai | - | - | Žiukų seniūnija | - |
| Žvirgždėnai | Жвиржданское | Żwirżdany | - | - |
| Iš viso: | 13 seniūnijų | 13 seniūnijų | 19 seniūnijų | 8 apylinkės |
Gyvenvietės
1923 m. valsčiuje buvo 71 gyvenamoji vietovė. 1933 m. kaimai:
- Bazorai
- Būda
- Butrimiškiai
- Davainiškiai
- Domentoniai
- Juociškiai
- Jurkioniai
- Kalesnykai
- Kaniūkai
- Karkliniškiai
- Kudariškiai
- Lelionis
- Manciūnai
- Meduksta
- Meškasalis
- Mieliūnai
- Mikalavas
- Miknoliausai
- Novoplenta
- Padvariškiai
- Pagurniai
- Panemunykėliai
- Pavartėnai
- Pliškioniai
- Poceloniai
- Poteroniai
- Slabadėlė
- Stanuliškiai
- Švabalaukis
- Švobiškiai
- Takniškiai
- Uleškai
- Venciūnai
- Žemaitėliai
- Židoniai
- Žiukai
Gyventojai
Tautinė sudėtis
1923 m. gyveno 5559 žmonės:
- Lietuviai – 83,86% (4662);
- Lenkai – 11,17% (621);
- Rusai – 2,15% (120);
- Žydai – 1,4% (78);
- Kiti – 1,4% (78).
Žymūs žmonės
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1921 | Domantonys | Pranas Judickas, ekonomistas | 2008 |
| 1931 | Pocelonys | Petras Algirdas Čiočys, sportininkas | 2021 |
| 1934 | Nemunaitis | Algimantas Gudaitis, vertėjas | 2024 |
| 1934 | Meškasalis | Albertas Donatas Belevičius, skulptorius | 2002 |
| 1940 | Gečialaukis | Juozapas Algirdas Mažeika, miško inžinierius | 2021 |
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Alovės valsčius, Kas yra Alovės valsčius? Ką reiškia Alovės valsčius?