Alksnupėnų valsčius (vok. Amtsbezirk Alxnupönen, nuo 1938 m. Amtsbezirk Altsnappen) – Rytų Prūsijos administracinis teritorinis vienetas, gyvavęs 1874–1945 m. dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje. Priklausė Pilkalnio apskričiai. Valsčiaus centras buvo Alksnupėnuose.
| Alksnupėnų valsčius Amtsbezirk Alxnupönen | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Alksnupėnų valsčius Pilkalnio apskrityje | ||||
| Valstybė | Vokietija | |||
| Provincija | Rytų Prūsija | |||
| Administracinis centras | Alksnupėnai | |||
| 1874–1945 | Pilkalnio apskritis | |||
| Gyventojų | 930 (1905) | |||
| Plotas | 20 km² (1905) | |||
Istorija
Suformuotas 1874 m. pagal 1872 m. priimtus „Apskričių nuostatus Prūsijos, Brandenburgo, Pomeranijos, Poznanės, Silezijos ir Saksonijos provincijoms“ iš 7 kaimo bendruomenių ir 1 dvaro apygardos. 1928 m. Lazdynėlių dvaro apygarda prijungta prie Rukų kaimo, o 1929 m. sujungtos Ambrazgirių ir Lieplaukių kaimo bendruomenės. 1929–1945 m. valsčių sudarė 6 kaimo bendruomenės: Alksnupėnų, Ambrazgirių-Lieplaukių (Valdlindeno), Būdupėnų, Ramoniškių, Rukų ir Užberžių.
Valsčius apėmė siaurą plotą tarp Vieškalnių ir Šorelių girių apskrities šiaurinėje dalyje prie Šešupės, Alksnupės ir Žvirgalio. Valsčiaus teritoriją kirto Lazdynų–Šilėnų plentas ir Pilkalnio–Lazdynų siauriuko atšaka.
1905 m. valsčiuje buvo 930 gyventojų, iš jų 241 lietuvis (26 %). Daugiausia lietuvių gyveno Būdupėnuose (45 %), Ambrazgiriuose (41 %) ir Užberžiuose (39 %). Didžiausios gyvenvietės 1939 m. buvo Alksnupėnai (358 gyv.) ir Rukai (230 gyv.).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Alksnupėnų valsčius, Kas yra Alksnupėnų valsčius? Ką reiškia Alksnupėnų valsčius?