Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Aleksandras RodčenkaA Rodčenka 1935 m Gimė 1891 m gruodžio 5 d Sankt Peterburgas Rusijos imperijaMirė 1956 m gruodžio 3
Aleksandras Rodčenka
| Aleksandras Rodčenka | |
|---|---|
| A. Rodčenka 1935 m. | |
| Gimė | 1891 m. gruodžio 5 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija |
| Mirė | 1956 m. gruodžio 3 d. (70 metų) Maskva, TSRS |
| Tautybė | Rusas |
| Veikla | Dailininkas, fotografas, dizaineris |
Aleksandras Rodčenka (rus. Алекса́ндр Миха́йлович Ро́дченко, 1891 m. gruodžio 5 d. – 1956 m. gruodžio 3 d.) – XX a. TSRS avangardinis tapytojas, skulptorius, fotografas, baldų ir teatro dizaineris. Konstruktyvizmo meno srovės atstovas.
Biografija
Aleksandras Rodčenka gimė 1891 m. gruodžio 5 d. (lapkričio 23 d. senuoju kalendoriu) Sankt Peterburge. Jo tėvai buvo kilę iš valstiečių, tėvas dirbo teatre, motina − skalbėja. 1905 m. šeima persikėlė į Kazanę. 1910−1913 m. A. Rodčenka mokėsi eksternu Kazanės dailės mokykloje, kur susitiko su Varvara Stepanova, ilgamete drauge dailininke. Buvo įtakotas neoromantinės, simbolistinės Michailo Vrubelio dailės, taip pat − P. Gogeno ir Aubrey Beardsley. 1914 m. Kazanėje buvo surengtas futuristų vakaras, kuriame dalyvavo Vladimiras Majakovskis ir kt. A. Rodčenka susipažino su Rusijos avangardistais, paliko Kazanės mokyklą neįgyjęs diplomo ir persikėlė mokytis į Maskvos Stroganovų dekoratyviosios dailės mokyklą. Maskvoje susitiko V. Tatliną, kuris 1916 m. pasiūlė dalyvauti bendroje avangardistų parodoje. Joje V. Tatlinas susipyko su K. Malevičiumi. Protesto vardan V. Tatlinas ir A. Rodčenka atsiėmė savo kūrinius iš parodos.
Po 1917 m. komunistų revoliucijos A. Rodčenka priėmė komunistinę poziciją. Jis buvo paskirtas Meno kultūros muziejaus direktoriumi. Šiuo metu A. Rodčenka sukūrė kelis „juodo ant juodo“ paveikslus, kas buvo tiesioginė antitezė nekenčiamo K. Malevičiaus paveikslams „balto ant balto“. Kartu su 1918 m. tapo Dailės ir pramonės fakulteto direktoriais (Rozanova iškart po paskyrimo mirė). 1918–1922 m. užėmė valstybinio Muziejų biuro direktoriaus pareigas. 1919 m. A. Rodčenkos paveikslai tapo labiau konstruktyvistiniais, visiškai abstrakčiais. Kūrė trimates kompozicijas iš medžio, metalo objektų. Jis eksperimentavo su fotokoliažu, atliepdamas Vokietijos dadaistų eksperimentus. 1922 m. A. Rodčenka pradėjo vadovauti metalo dirbinių fakultetui Aukštojoje dailės-technikos mokykloje. Propagavo meno masiškumą, atmetė tapybą, kaip netekusią prasmės dailės formą, pradėjo bendradarbiauti su A. Majakovskiu iki šio savižudybės 1930 m. Vienintelę kelionę į užsienį A. Rodčenka atliko 1925 m. užsakytas sukurti Darbininkų klubo interjerą Tarptautinėjė parodoje Paryžiuje TSRS sekcijoje. Dirbo su baldų, teatro, tipografijos dizainais. 1925 m. jam ir V. Stepanovai gimė duktė Varvara Rodčenka.
Po 1925 m. A. Rodčenka vis labiau pradėjo užsiimti fotografija. Jis buvo kritikuotas oficialioje komunistinėje spaudoje, bet jo nesutarimai su valdžia niekuomet nepasiekė tokio masto, kaip su kitais avangardiniais TSRS menininkais. Atvirkščiai, jis gaudavo oficialų užsakymų. 1930 m. A. Rodčenka atliko pirmą iš daugelio kelionių po TSRS statybų projektus dokumentuodamas Baltosios jūros kanalo statybas, kuriose dirbo ir vietoje kasybose žūdavo politiniai kaliniai. Beveik visą šį dešimtmetį A. Rodčenka iliustravo propagandinį TSRS leidinį užsieniui „TSRS statybose“. Jo kūriniai buvo eksponuoti 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje ir 1939 m. Pasaulinėje mugėje Niujorke. Nuo 1935 m. A. Rodčenka vėl pradėjo tapyti oficialiu socialistinio realizmo stiliumi. 2-ojo pasaulinio karo metu repatrijuotas į Molotovą (dabar Permė), kur 1942 m. vedė Varvarą Stepanovą. 1940-ųjų pabaigoje dailininkas pradėjo tapyti paveikslus, turėjusius abstrakčiojo ekspresionizmo bruožų. A. Rodčenka aktyviai dirbo ties fotomontažais, dažnai su žmona Varvara Stepanova, iki mirties 1956 m. gruodžio 3 d. Maskvoje.
Kūrinių galerijos
- Wikimedia projektas
- Niujorko šiuolaikinio meno muziejus
- huffingtonpost.com
- club.foto.ru
Šaltiniai
- Edward Lucie-Smith. Lives of the Great 20th-century Artists. Thames and Hudson, 1999, p. 119–123
- Encyclopaedia Britannica
- Biografija MoMA tinklalapyje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aleksandras Rodčenka, Kas yra Aleksandras Rodčenka? Ką reiškia Aleksandras Rodčenka?
Aleksandras RodcenkaA Rodcenka 1935 m Gime 1891 m gruodzio 5 d Sankt Peterburgas Rusijos imperijaMire 1956 m gruodzio 3 d 70 metu Maskva TSRSTautybe RusasVeikla Dailininkas fotografas dizaineris Aleksandras Rodcenka rus Aleksa ndr Miha jlovich Ro dchenko 1891 m gruodzio 5 d 1956 m gruodzio 3 d XX a TSRS avangardinis tapytojas skulptorius fotografas baldu ir teatro dizaineris Konstruktyvizmo meno sroves atstovas BiografijaAleksandras Rodcenka gime 1891 m gruodzio 5 d lapkricio 23 d senuoju kalendoriu Sankt Peterburge Jo tevai buvo kile is valstieciu tevas dirbo teatre motina skalbeja 1905 m seima persikele į Kazane 1910 1913 m A Rodcenka mokesi eksternu Kazanes dailes mokykloje kur susitiko su Varvara Stepanova ilgamete drauge dailininke Buvo įtakotas neoromantines simbolistines Michailo Vrubelio dailes taip pat P Gogeno ir Aubrey Beardsley 1914 m Kazaneje buvo surengtas futuristu vakaras kuriame dalyvavo Vladimiras Majakovskis ir kt A Rodcenka susipazino su Rusijos avangardistais paliko Kazanes mokykla neįgyjes diplomo ir persikele mokytis į Maskvos Stroganovu dekoratyviosios dailes mokykla Maskvoje susitiko V Tatlina kuris 1916 m pasiule dalyvauti bendroje avangardistu parodoje Joje V Tatlinas susipyko su K Maleviciumi Protesto vardan V Tatlinas ir A Rodcenka atsieme savo kurinius is parodos Po 1917 m komunistu revoliucijos A Rodcenka prieme komunistine pozicija Jis buvo paskirtas Meno kulturos muziejaus direktoriumi Siuo metu A Rodcenka sukure kelis juodo ant juodo paveikslus kas buvo tiesiogine antiteze nekenciamo K Maleviciaus paveikslams balto ant balto Kartu su 1918 m tapo Dailes ir pramones fakulteto direktoriais Rozanova iskart po paskyrimo mire 1918 1922 m uzeme valstybinio Muzieju biuro direktoriaus pareigas 1919 m A Rodcenkos paveikslai tapo labiau konstruktyvistiniais visiskai abstrakciais Kure trimates kompozicijas is medzio metalo objektu Jis eksperimentavo su fotokoliazu atliepdamas Vokietijos dadaistu eksperimentus 1922 m A Rodcenka pradejo vadovauti metalo dirbiniu fakultetui Aukstojoje dailes technikos mokykloje Propagavo meno masiskuma atmete tapyba kaip netekusia prasmes dailes forma pradejo bendradarbiauti su A Majakovskiu iki sio savizudybes 1930 m Vienintele kelione į uzsienį A Rodcenka atliko 1925 m uzsakytas sukurti Darbininku klubo interjera Tarptautineje parodoje Paryziuje TSRS sekcijoje Dirbo su baldu teatro tipografijos dizainais 1925 m jam ir V Stepanovai gime dukte Varvara Rodcenka Po 1925 m A Rodcenka vis labiau pradejo uzsiimti fotografija Jis buvo kritikuotas oficialioje komunistineje spaudoje bet jo nesutarimai su valdzia niekuomet nepasieke tokio masto kaip su kitais avangardiniais TSRS menininkais Atvirksciai jis gaudavo oficialu uzsakymu 1930 m A Rodcenka atliko pirma is daugelio kelioniu po TSRS statybu projektus dokumentuodamas Baltosios juros kanalo statybas kuriose dirbo ir vietoje kasybose zudavo politiniai kaliniai Beveik visa sį desimtmetį A Rodcenka iliustravo propagandinį TSRS leidinį uzsieniui TSRS statybose Jo kuriniai buvo eksponuoti 1937 m Pasaulineje parodoje Paryziuje ir 1939 m Pasaulineje mugeje Niujorke Nuo 1935 m A Rodcenka vel pradejo tapyti oficialiu socialistinio realizmo stiliumi 2 ojo pasaulinio karo metu repatrijuotas į Molotova dabar Perme kur 1942 m vede Varvara Stepanova 1940 uju pabaigoje dailininkas pradejo tapyti paveikslus turejusius abstrakciojo ekspresionizmo bruozu A Rodcenka aktyviai dirbo ties fotomontazais daznai su zmona Varvara Stepanova iki mirties 1956 m gruodzio 3 d Maskvoje Kuriniu galerijosWikimedia projektas Niujorko siuolaikinio meno muziejus huffingtonpost com club foto ruSaltiniaiEdward Lucie Smith Lives of the Great 20th century Artists Thames and Hudson 1999 p 119 123 Encyclopaedia Britannica Biografija MoMA tinklalapyje