Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Aleksandras Griškevičius
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Aleksandras Griškevičius | |
|---|---|
| Herbas „Chorągwie Kmitów“ | |
| Gimė | 1809 m. sausio 6 d. Auksučiai |
| Mirė | 1863 m. vasario 24 d. (54 metai) Viekšniai |
| Tėvas | Bonaventūra Griškevičius |
| Motina | Friderika Pranciška Volanska |
| Sutuoktinis (-ė) | Pranciška Žukauskaitė, Friderika Grunauskaitė |
| Vaikai | Emilija, Vilhelmina, Aleksandras Emanuelis Jonas, Freferika, Emilis Katrolis Jonas, Vladislovas Makaras Danielius |
Petras Aleksandras Napoleonas Griškevičius (lenk. Aleksandr Hryszkiewicz, 1809 m. sausio 18 d. arba sausio 6 d. senuoju stiliumi, Auksučiuose prie Grinkiškio – 1863 m. vasario 24 d. Viekšniuose) – Lietuvos mokslininkas, filosofas, išradėjas, orlaivių konstruktorius, aviacijos Lietuvoje pradininkas.
Biografija
Tėvas Bonaventūras Griškevičius buvo smulkus bajoras, turėjęs žemės valdą Auksučiuose ir namelį Šiauliuose. Tarnavo grafo Zubovo dvaruose. Išlikusių jo ranka rašytų dokumentų taisyklinga kalba ir kaligrafiškas braižas rodo, kad jo būta apsišvietusio ir išsilavinusio.
Aleksandras nuo jaunystės pasižymėjo gabumais, rašė eilėraščius ir domėjosi technika, pramoko vokiečių ir prancūzų kalbų. 1818 m. įstojo į Kėdainių šešiametę kalvinų mokyklą ir greitai tapo geriausiu klasės mokiniu.
1824 m. susekus mokykloje slaptą lietuvių moksleivių organizaciją, mokykla buvo uždaryta. Dalis vyresnių moksleivių buvo suimti ir nuteisti, kiti perduoti tėvų globai. Tarp jų buvo ir Aleksandras, kuris buvo perduotas policijos globai, nors jo pavardės tarp slaptos organizacijos narių ir nėra. Jam buvo uždrausta toliau mokytis ir tarnauti valdžios įstaigose. Tėvas, laiduodamas už jį, turėjo pasirašyti.
Spėjama, kad 1825–1829 m. jis mokėsi Varšuvoje, tačiau tikslių duomenų nėra. Kokį nors mokslo cenzą jis turėjo gauti, nes 1829 m. rudenį buvo priimtas raštininku į Vilniaus gubernijos valdybos kanceliariją. Prasidėjus 1831 m. sukilimui, liepos 7 d. atsistatydino iš pareigų, ir, matyt, buvo prisidėjęs prie sukilėlių svetima pavarde, nes jo tikrosios pavardės jokiuose sąrašuose taip pat nėra.
1834 m. kovo 4 d. įsidarbino Šiaulių apskrities teisme, o 1836 m. rugpjūčio 14 d. paskirtas Šiaulių miesto rotušės sekretoriumi. 1845 m. liepos 9 d. atsisakė tarnybos, gavo labai gerą atestaciją ir su žmona, sūnumi bei septyniomis dukterimis persikėlė į neseniai gubernijos miestu tapusį Kauną. Nuo 1846 m. gruodžio 31 d. pradėjo dirbti Kauno civilinio tesimo rūmų vertėju, nes gerai mokėjo lietuvių, rusų, prancūzų, vokiečių, lenkų kalbas, vėliau paskirtas iždo tituliniu patarėju. Kaune jam gimė dar du sūnūs.
1854 m. dukters Frederikos apšmeižtas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Gubernatorius įsakė jį atleisti iš darbo ir suimti, bet teismas, neradęs kaltės įrodymų, lapkričio 30 d. iš kalėjimo jį paleido. Tačiau duktė jį kaltino ir kaip neišpažįstantį jokios religijos, todėl byla buvo perduota Telšių dvasinei konsistorijai. Bylos galutinis nagrinėjimas vyko 1858 m. rugsėjo 18 d. Kauno kriminalinio teismo rūmuose. Nuosprendyje įrašyta, kad jis ir toliau lieka įtariamasis, jam draudžiama užimti valstybines pareigas.
Netekęs darbo A. Griškevičius grįžo į Šiaulius ir vėl apsigyveno brolio Mauricijaus dvarelyje Andriejave, o 1862 m. persikėlė į žmonos gimtinę – Viekšnius. Mirė Viekšniuose, miestelio kapinėse ir palaidotas. Name, kur praleido paskutines gyvenimo dienas, įrengtas jo memorialinis muziejus. 1980 m. pastatytas antkapinis paminklas, autorė – Paminklų konservavimo – restauravimo instituto architektė I. Barauskaitė.
Aviatorius
Didelę gyvenimo dalį A. Griškevičius skyrė aviacijai, kuria susidomėjo gyvendamas Šiauliuose. Jis teoriškai ir praktiškai siekė įrodyti, kad žmogus, kaip ir paukštis, gali skraidyti. Iš pradžių statė oro balionus su specialiais valdymo įtaisais. Vėliau ėmė projektuoti lėktuvų modelius, tyrinėti plokštumos keliamąją galią. Jis ilgai stebėjo paukščius, jų skriejimą, tyrinėjo sparnų formas, jų ploto ir svorio santykius. Tyrinėdamas paukščius priėjo išvadą, kad lėktuvų sparnų plotis turi būti proporcingas kūno dydžiui ir svoriui.
Jis statė didelius aitvarus ir įsibėgėjęs nuo kalno mėgindavo jais skraidyti. Šių aitvarų sparnų galuose būdavo įtaisyti propeleriai, kuriuos sukdavo speciali spiralė.
Po to jis ėmėsi projektuoti lėktuvų modelius su nejudančiais sparnais. Vieną geriausių savo projektų aprašė studijoje „Умение летать“ (Menas skraidyti), kurią 1843 m. įteikė Šiaulių miesto magistratui, norėdamas gauti pinigų lėktuvo statybai. Veikalas buvo persiųstas Rusijos mokslų akademijai, apie tai rašė ir rusų laikraščiai. Paramos negavo, tačiau savo svajonės neatsisakė, pats darė skraidymo aparatus ir juos bandė gyvendamas Šiauliuose ir Kaune.
Žemaičio garlėkis
1851 m. Kauno gubernijos spaustuvėje lenkų kalba išspausdinta nedidelė knygelė „Parolot žmuidzina. Z swobodnej mysli Aleksandra Hryszkiewicza“ (Žemaičio garlėkis. Pagal Aleksandro Griškevičiaus laisvąją mintį). Joje išsamiai apibūdino valdomąjį aerostatą, sparnų pritaisymą žmogui, skraidymo aparatą su balionu ar be jo, kėlė garu varomo propelerio – ir horizontalių sparnų idėją.
Knygos tituliniame lape kreipiamasi: „Gerbiamieji skaitytojai, pažvelgus – išvaizdus ir didelis taleris, niekina žymiai mažesnį rausvai auksinį. Tačiau juos keičiant, nepaisant dydžio, už vieną, nors ir mažą auksinį, duoda du talerius. Taip ir šioje knygoje išdėstytos mano mintys, sutikite jas palankiai, įvertinkite jų tikslą. O jeigu jos Jums pasirodys bevertės, palikite anūkams, gal ateityje jie jas supras?“ (Cituojama pagal: Antanas Arbačiauskas. Aviacinės minties pradininkas Lietuvoje. 2001 / 11)
Knygos pabaigoje nuspėdamas aviacijos ateitį jis rašė: „Niekas svajonėse negali nuneigti laisvo paukščio skridimo ir didelės daugybės skraidančių vabzdžių gyvavimo fakto; todėl tam, kad atvėrus žmogui laisvą, saugų, greitą ir maloniausią kelią į visas šalis, stinga tik nuovokos ir turtingo piliečio noro, vertinančio lakią mintį, kurios įgyvendinimas netrukus nustebins tautas oro paštu, oro kariuomene ir laivynu, nepaisančiu nei audros, nei griaustinio.“
Knygelę A. Griškevičius išsiuntinėjo valdžios žmonėms, dvarininkams, pirkliams, dvasininkams, tikėdamasis finansinės paramos.
Aviacijos teoretikas
Apie tai, kad A. Griškevičius buvo gerai susipažinęs su to meto užsienio tyrinėtojų darbais, liudija jų kritinis vertinimas. Knygoje jis kruopščiai išnagrinėjo austro laikrodininko J. Degeno skraidomąjį aparatą. Šis dviejų sparnų, spyruoklių sistema varomas aparatas turėjo būti pakeltas balionu ir sparnais nusileisti kaip sklandytuvas.
Kalbėdamas apie baliono tobulinimą, A. Griškevičius daro išvadą, kad verta išbandyti baliono priedus – apačioje įrengti oro pripučiamus maišus, kurie balionui suteiktų pastovumo. Ratai padėtų pakilti ir nusileisti. O Archimedo sraigtas duotų trauką, išlaikydamas skridimo kryptį.
Daug dėmesio knygoje A. Griškevičius skyrė anglų konstruktoriaus V. S. Hensono 1843 m. suprojektuotam garlėkiui, kuris turėjo du sparnus, o garo mašina suko du didžiulius 20 pėdų skersmens sraigtus, panašius į garlaivio ratus. Hensonas leidosi nuo 400 m aukščio kalno, bet neišlaikęs pusiausvyros krisdamas prisitrenkė. A. Griškevičius teigiamai įvertino Hensono konstrukciją ir išnagrinėjęs nepasisekimo priežastis pateikė savo pasiūlymus garlėkio tobulinimui tikėdamas, kad patobulintas jis galėtų sėkmingai skristi. Jis siūlė mažinti aparato svorį, atsisakyti skardos ir metalo, naudoti tik lengvas medžiagas.
Labai daug reikšmės A. Griškevičius teikė Archimedo sraigtui, nagrinėjo propelerio traukiamąją ir keliamąją jėgas. Besisukantieji sraigtai turi sudaryti oro atramą ir didėjant svoriui nešantieji sraigtai turi didinti apsisukimų skaičių. O traukiančio į priekį oro sraigto siurbiamas oro kiekis turi būti didesnis už baliono pasipriešinimą ore.
Konstruktorius
Remdamasis savo sukurta teorija A. Griškevičius sukūrė savo skraidantį aparatą. Jis pavaizduotas knygos brėžiniuose. Tai vadinamasis Žemaičio garlėkis, jungiantis oro balioną, plasnoklį ir lėktuvą – sunkesnis už orą skraidymo aparatas aerodinas. Mechaninės jėgos šaltinis judinti paukščio sparnų principu plasnojantiems sparnams, oro sraigtui ir važiuoklės ratams sukti turėjo būti nedidelio svorio, bet pakankamai galinga garo mašina.
Žemaičio garlėkis turi dvi poras sparnų. Viršutiniai sukiojami horizontaliai ir skirti pusiausvyrai palaikyti, apatiniai, mosuojantieji – oro pagalvei sudaryti. Sparnų karkasas iš bambuko, aptrauktas oda. Po sparnais du sraigtiniai ratai. Sparnus ir ratus varo garo mašina arba žmonių valdomas spyruoklinis mechanizmas. Priekyje propeleris, o užpakalyje – vairuojamosios uodegos plokštumos. Viršuje balionas, kurio orą pakilus galima išleisti. Pakilti galima balionu arba riedant nuo aukšto kalno ratukais.
Neaišku, ar A. Griškevičius gavo finansinės paramos, bet 1855 m. jis pastatė lėktuvą, kuris gerokai skyrėsi nuo to, kurį aprašė leidinyje ir kuris savo techniniais bei aerodinaminiais duomenimis labiau primena šiuolaikinių lėktuvų modelius. Lėktuvas buvo išbandytas 1855 m. vasarą.
Vieno tokio aparato bandymą aprašė 1930 m. Varšuvoje išleistuose atsiminimuose J. Talka-Grincevičius, kuris 1860–1869 m. Kauno gimnazijoje mokėsi kartu su A. Griškevičiaus sūnumi. A. Griškevičius „norėjo padaryti staigmeną į miestą atvykusiam gubernatoriui, deja, skrido taip nesėkmingai, kad pasibaidę arkliai pradėjo nešti gubernatorių, o pats išradėjas, su oro balionu krisdamas žemyn, susilaužė koją“. Supykęs gubernatorius liepė skraidūną pašalinti iš tarnybos, o žmona sudegino jo lėktuvą.
A. Griškevičiaus darbai kuriant skraidančiuosius aparatus parodė, kad jis savo sugebėjimais neatsiliko nuo kitų šalių tos epochos aviacijos entuziastų. O jo Žemaičio garlėkio projektas yra vienas pirmųjų Lietuvos aviacinės minties istorijos puslapių. Todėl konstruktorius Aleksandras Griškevičius teisėtai laikomas aviacijos pradininku Lietuvoje.
Filosofas
1860 m. A. Griškevičius parašė 285 puslapių filosofinį kūrinį „Gamtos tikrovė, arba Matematinės išvados apie Dievybę, sielą ir tikėjimo paslaptis trumpais populiariais pašnekesiais“, kuriame išdėstė dualistinę pasaulio sampratą. Veikale teigiama, kad pasaulio ir jo kilmės pažinimo laidas yra ne aklas tikėjimas, o sveikas protavimas.
Spalio 19 d. rankraštį iš Telšių jis pasiuntė į Leipcigą knygų leidėjui Bobrovičiui, prašydamas jį išspausdinti Bretkopfo spaustuvėje. Tačiau Bobrovičius jau buvo bankrutavęs ir laiškas grįžo atgal. Telšių pašto kontora, veikdama pagal instrukcijas, 1860 m. lapkričio 27 d. gautą siuntą perdavė Vilniaus cenzoriui, kuris apie eretišką kūrinį informavo Vilniaus generalgubernatorių V. Nazimovą.
A. Griškevičiaus veikalas buvo perduotas Vilniaus vyskupijos kurijai, kuri nusprendė, kad veikalas jokiu būdu negali būti aprobuotas, nes jo samprotavimai prieštarauja ir vakarų, ir rytų krikščioniškajai bažnyčiai. Cenzūros komitetas, peržiūrėjęs bylą, 1861 m. sausio 25 d. laiške generalgubernatoriui pareiškė, kad uždraudimas neužkirs kelio blogiui, kuris gali kilti dėl autoriaus klaidingų samprotavimų. V. Nazimovas gegužės 22 d. įsakė taikyti griežtas sankcijas veikalo autoriui – iškviesti jį į gubernijos valdybą pasitikrinti sveikatą ir, jeigu pasirodys esąs sveikas, įkalinti vienuolyne. A. Griškevičių medikai pripažino sveiku, tačiau jis pareiškė išpažįstąs evangelikų reformatų tikėjimą. Byla užsitęsė ir tik 1862 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apskrities teismas A. Griškevičių išteisino. Tačiau tai jam kainavo nemažai sveikatos. Kūrinys liko neišspausdintas, rankraštis saugomas Lietuvos mokslų akademijos centrinėje bibliotekoje.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aleksandras Griškevičius, Kas yra Aleksandras Griškevičius? Ką reiškia Aleksandras Griškevičius?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Aleksandras GriskeviciusHerbas Choragwie Kmitow Gime 1809 m sausio 6 d AuksuciaiMire 1863 m vasario 24 d 54 metai VieksniaiTevas Bonaventura GriskeviciusMotina Friderika Pranciska VolanskaSutuoktinis e Pranciska Zukauskaite Friderika GrunauskaiteVaikai Emilija Vilhelmina Aleksandras Emanuelis Jonas Freferika Emilis Katrolis Jonas Vladislovas Makaras Danielius Petras Aleksandras Napoleonas Griskevicius lenk Aleksandr Hryszkiewicz 1809 m sausio 18 d arba sausio 6 d senuoju stiliumi Auksuciuose prie Grinkiskio 1863 m vasario 24 d Vieksniuose Lietuvos mokslininkas filosofas isradejas orlaiviu konstruktorius aviacijos Lietuvoje pradininkas BiografijaTevas Bonaventuras Griskevicius buvo smulkus bajoras turejes zemes valda Auksuciuose ir namelį Siauliuose Tarnavo grafo Zubovo dvaruose Islikusiu jo ranka rasytu dokumentu taisyklinga kalba ir kaligrafiskas braizas rodo kad jo buta apsisvietusio ir issilavinusio Aleksandras nuo jaunystes pasizymejo gabumais rase eilerascius ir domejosi technika pramoko vokieciu ir prancuzu kalbu 1818 m įstojo į Kedainiu sesiamete kalvinu mokykla ir greitai tapo geriausiu klases mokiniu 1824 m susekus mokykloje slapta lietuviu moksleiviu organizacija mokykla buvo uzdaryta Dalis vyresniu moksleiviu buvo suimti ir nuteisti kiti perduoti tevu globai Tarp ju buvo ir Aleksandras kuris buvo perduotas policijos globai nors jo pavardes tarp slaptos organizacijos nariu ir nera Jam buvo uzdrausta toliau mokytis ir tarnauti valdzios įstaigose Tevas laiduodamas uz jį turejo pasirasyti Spejama kad 1825 1829 m jis mokesi Varsuvoje taciau tiksliu duomenu nera Kokį nors mokslo cenza jis turejo gauti nes 1829 m rudenį buvo priimtas rastininku į Vilniaus gubernijos valdybos kanceliarija Prasidejus 1831 m sukilimui liepos 7 d atsistatydino is pareigu ir matyt buvo prisidejes prie sukileliu svetima pavarde nes jo tikrosios pavardes jokiuose sarasuose taip pat nera 1834 m kovo 4 d įsidarbino Siauliu apskrities teisme o 1836 m rugpjucio 14 d paskirtas Siauliu miesto rotuses sekretoriumi 1845 m liepos 9 d atsisake tarnybos gavo labai gera atestacija ir su zmona sunumi bei septyniomis dukterimis persikele į neseniai gubernijos miestu tapusį Kauna Nuo 1846 m gruodzio 31 d pradejo dirbti Kauno civilinio tesimo rumu verteju nes gerai mokejo lietuviu rusu prancuzu vokieciu lenku kalbas veliau paskirtas izdo tituliniu patareju Kaune jam gime dar du sunus Aleksandro Griskeviciaus memorialinis muziejus Vieksniuose 1854 m dukters Frederikos apsmeiztas buvo patrauktas baudziamojon atsakomyben Gubernatorius įsake jį atleisti is darbo ir suimti bet teismas nerades kaltes įrodymu lapkricio 30 d is kalejimo jį paleido Taciau dukte jį kaltino ir kaip neispazįstantį jokios religijos todel byla buvo perduota Telsiu dvasinei konsistorijai Bylos galutinis nagrinejimas vyko 1858 m rugsejo 18 d Kauno kriminalinio teismo rumuose Nuosprendyje įrasyta kad jis ir toliau lieka įtariamasis jam draudziama uzimti valstybines pareigas Netekes darbo A Griskevicius grįzo į Siaulius ir vel apsigyveno brolio Mauricijaus dvarelyje Andriejave o 1862 m persikele į zmonos gimtine Vieksnius Mire Vieksniuose miestelio kapinese ir palaidotas Name kur praleido paskutines gyvenimo dienas įrengtas jo memorialinis muziejus 1980 m pastatytas antkapinis paminklas autore Paminklu konservavimo restauravimo instituto architekte I Barauskaite AviatoriusDidele gyvenimo dalį A Griskevicius skyre aviacijai kuria susidomejo gyvendamas Siauliuose Jis teoriskai ir praktiskai sieke įrodyti kad zmogus kaip ir paukstis gali skraidyti Is pradziu state oro balionus su specialiais valdymo įtaisais Veliau eme projektuoti lektuvu modelius tyrineti plokstumos keliamaja galia Jis ilgai stebejo paukscius ju skriejima tyrinejo sparnu formas ju ploto ir svorio santykius Tyrinedamas paukscius priejo isvada kad lektuvu sparnu plotis turi buti proporcingas kuno dydziui ir svoriui Jis state didelius aitvarus ir įsibegejes nuo kalno megindavo jais skraidyti Siu aitvaru sparnu galuose budavo įtaisyti propeleriai kuriuos sukdavo speciali spirale Po to jis emesi projektuoti lektuvu modelius su nejudanciais sparnais Viena geriausiu savo projektu aprase studijoje Umenie letat Menas skraidyti kuria 1843 m įteike Siauliu miesto magistratui noredamas gauti pinigu lektuvo statybai Veikalas buvo persiustas Rusijos mokslu akademijai apie tai rase ir rusu laikrasciai Paramos negavo taciau savo svajones neatsisake pats dare skraidymo aparatus ir juos bande gyvendamas Siauliuose ir Kaune Zemaicio garlekis1851 m Kauno gubernijos spaustuveje lenku kalba isspausdinta nedidele knygele Parolot zmuidzina Z swobodnej mysli Aleksandra Hryszkiewicza Zemaicio garlekis Pagal Aleksandro Griskeviciaus laisvaja mintį Joje issamiai apibudino valdomajį aerostata sparnu pritaisyma zmogui skraidymo aparata su balionu ar be jo kele garu varomo propelerio ir horizontaliu sparnu ideja Knygos tituliniame lape kreipiamasi Gerbiamieji skaitytojai pazvelgus isvaizdus ir didelis taleris niekina zymiai mazesnį rausvai auksinį Taciau juos keiciant nepaisant dydzio uz viena nors ir maza auksinį duoda du talerius Taip ir sioje knygoje isdestytos mano mintys sutikite jas palankiai įvertinkite ju tiksla O jeigu jos Jums pasirodys bevertes palikite anukams gal ateityje jie jas supras Cituojama pagal Antanas Arbaciauskas Aviacines minties pradininkas Lietuvoje 2001 11 Knygos pabaigoje nuspedamas aviacijos ateitį jis rase Niekas svajonese negali nuneigti laisvo paukscio skridimo ir dideles daugybes skraidanciu vabzdziu gyvavimo fakto todel tam kad atverus zmogui laisva saugu greita ir maloniausia kelia į visas salis stinga tik nuovokos ir turtingo piliecio noro vertinancio lakia mintį kurios įgyvendinimas netrukus nustebins tautas oro pastu oro kariuomene ir laivynu nepaisanciu nei audros nei griaustinio Knygele A Griskevicius issiuntinejo valdzios zmonems dvarininkams pirkliams dvasininkams tikedamasis finansines paramos Aviacijos teoretikasApie tai kad A Griskevicius buvo gerai susipazines su to meto uzsienio tyrinetoju darbais liudija ju kritinis vertinimas Knygoje jis kruopsciai isnagrinejo austro laikrodininko J Degeno skraidomajį aparata Sis dvieju sparnu spyruokliu sistema varomas aparatas turejo buti pakeltas balionu ir sparnais nusileisti kaip sklandytuvas Kalbedamas apie baliono tobulinima A Griskevicius daro isvada kad verta isbandyti baliono priedus apacioje įrengti oro pripuciamus maisus kurie balionui suteiktu pastovumo Ratai padetu pakilti ir nusileisti O Archimedo sraigtas duotu trauka islaikydamas skridimo kryptį Daug demesio knygoje A Griskevicius skyre anglu konstruktoriaus V S Hensono 1843 m suprojektuotam garlekiui kuris turejo du sparnus o garo masina suko du didziulius 20 pedu skersmens sraigtus panasius į garlaivio ratus Hensonas leidosi nuo 400 m aukscio kalno bet neislaikes pusiausvyros krisdamas prisitrenke A Griskevicius teigiamai įvertino Hensono konstrukcija ir isnagrinejes nepasisekimo priezastis pateike savo pasiulymus garlekio tobulinimui tikedamas kad patobulintas jis galetu sekmingai skristi Jis siule mazinti aparato svorį atsisakyti skardos ir metalo naudoti tik lengvas medziagas Labai daug reiksmes A Griskevicius teike Archimedo sraigtui nagrinejo propelerio traukiamaja ir keliamaja jegas Besisukantieji sraigtai turi sudaryti oro atrama ir didejant svoriui nesantieji sraigtai turi didinti apsisukimu skaiciu O traukiancio į priekį oro sraigto siurbiamas oro kiekis turi buti didesnis uz baliono pasipriesinima ore KonstruktoriusRemdamasis savo sukurta teorija A Griskevicius sukure savo skraidantį aparata Jis pavaizduotas knygos breziniuose Tai vadinamasis Zemaicio garlekis jungiantis oro baliona plasnoklį ir lektuva sunkesnis uz ora skraidymo aparatas aerodinas Mechanines jegos saltinis judinti paukscio sparnu principu plasnojantiems sparnams oro sraigtui ir vaziuokles ratams sukti turejo buti nedidelio svorio bet pakankamai galinga garo masina Zemaicio garlekis turi dvi poras sparnu Virsutiniai sukiojami horizontaliai ir skirti pusiausvyrai palaikyti apatiniai mosuojantieji oro pagalvei sudaryti Sparnu karkasas is bambuko aptrauktas oda Po sparnais du sraigtiniai ratai Sparnus ir ratus varo garo masina arba zmoniu valdomas spyruoklinis mechanizmas Priekyje propeleris o uzpakalyje vairuojamosios uodegos plokstumos Virsuje balionas kurio ora pakilus galima isleisti Pakilti galima balionu arba riedant nuo auksto kalno ratukais Neaisku ar A Griskevicius gavo finansines paramos bet 1855 m jis pastate lektuva kuris gerokai skyresi nuo to kurį aprase leidinyje ir kuris savo techniniais bei aerodinaminiais duomenimis labiau primena siuolaikiniu lektuvu modelius Lektuvas buvo isbandytas 1855 m vasara Vieno tokio aparato bandyma aprase 1930 m Varsuvoje isleistuose atsiminimuose J Talka Grincevicius kuris 1860 1869 m Kauno gimnazijoje mokesi kartu su A Griskeviciaus sunumi A Griskevicius norejo padaryti staigmena į miesta atvykusiam gubernatoriui deja skrido taip nesekmingai kad pasibaide arkliai pradejo nesti gubernatoriu o pats isradejas su oro balionu krisdamas zemyn susilauze koja Supykes gubernatorius liepe skraiduna pasalinti is tarnybos o zmona sudegino jo lektuva A Griskeviciaus darbai kuriant skraidanciuosius aparatus parode kad jis savo sugebejimais neatsiliko nuo kitu saliu tos epochos aviacijos entuziastu O jo Zemaicio garlekio projektas yra vienas pirmuju Lietuvos aviacines minties istorijos puslapiu Todel konstruktorius Aleksandras Griskevicius teisetai laikomas aviacijos pradininku Lietuvoje Filosofas1860 m A Griskevicius parase 285 puslapiu filosofinį kurinį Gamtos tikrove arba Matematines isvados apie Dievybe siela ir tikejimo paslaptis trumpais populiariais pasnekesiais kuriame isdeste dualistine pasaulio samprata Veikale teigiama kad pasaulio ir jo kilmes pazinimo laidas yra ne aklas tikejimas o sveikas protavimas Spalio 19 d rankrastį is Telsiu jis pasiunte į Leipciga knygu leidejui Bobroviciui prasydamas jį isspausdinti Bretkopfo spaustuveje Taciau Bobrovicius jau buvo bankrutaves ir laiskas grįzo atgal Telsiu pasto kontora veikdama pagal instrukcijas 1860 m lapkricio 27 d gauta siunta perdave Vilniaus cenzoriui kuris apie eretiska kurinį informavo Vilniaus generalgubernatoriu V Nazimova A Griskeviciaus veikalas buvo perduotas Vilniaus vyskupijos kurijai kuri nusprende kad veikalas jokiu budu negali buti aprobuotas nes jo samprotavimai priestarauja ir vakaru ir rytu krikscioniskajai baznyciai Cenzuros komitetas perziurejes byla 1861 m sausio 25 d laiske generalgubernatoriui pareiske kad uzdraudimas neuzkirs kelio blogiui kuris gali kilti del autoriaus klaidingu samprotavimu V Nazimovas geguzes 22 d įsake taikyti grieztas sankcijas veikalo autoriui iskviesti jį į gubernijos valdyba pasitikrinti sveikata ir jeigu pasirodys esas sveikas įkalinti vienuolyne A Griskeviciu medikai pripazino sveiku taciau jis pareiske ispazįstas evangeliku reformatu tikejima Byla uzsitese ir tik 1862 m rugpjucio 31 d Siauliu apskrities teismas A Griskeviciu isteisino Taciau tai jam kainavo nemazai sveikatos Kurinys liko neisspausdintas rankrastis saugomas Lietuvos mokslu akademijos centrineje bibliotekoje