Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Aleksandra Danė dan Alexandra af Danmark angl Alexandra of Denmark karalienė Aleksndra angl Queen Alexandra 1844 m gruod
Aleksandra Danė
Aleksandra Danė (dan. Alexandra af Danmark, angl. Alexandra of Denmark, karalienė Aleksndra, angl. Queen Alexandra; 1844 m. gruodžio 1 d., Kopenhaga – 1925 m. lapkričio 20 d., Sandindringemo rūmai) – Danijos princesė, Didžiosios Britanijos ir Airijos karalienė, taip pat Indijos imperatorė (1901), nuo 1910 metų – našlaujanti karalienė. Karaliaus Eduardo VII žmona, Jurgio V motina, Rusijos imperatorės Marijos Fiodorovnos (Aleksandro III žmona) vyresnioji sesuo.
| Aleksandra Danė | |
|---|---|
| Aleksandra Danė | |
| Gliuksburgai | |
| Gimė | 1844 m. gruodžio 1 d. Kopenhaga |
| Mirė | 1925 m. lapkričio 20 d. (80 metų) Jungtinė Karalystė |
| Tėvas | Kristijonas IX |
| Motina | Luiza Hessen-Kassel |
| Sutuoktinis (-ė) | Eduardas VII |
| Vaikai | Jurgis V |
| Jungtinės Karalystės karalienė | |
| Vikiteka | Aleksandra Danė |
Biografija
Aleksandra Karolina Marija Šarlotė Luiza Julija buvo princo Kristijono, vėliau Danijos karaliaus Kristijono IX ir jo žmonos Luizos Hessen-Kassel vyresnioji duktė. Kaip kalba, jai davė vardą didžiosios kunigaikštienės Aleksandros Nikolajevnos Romanovos, kuri ištekėjo už Frydricho Vilhelmo Gesen-Kaselio, Aleksandros Danės motinos – Luizos Gesen-Kasel brolio, garbei. Ji mirė 1844 metais, būdama devyniolikos metų, 4 mėnesiai iki Aleksandros gimimo.
Savo tėvo dėka ji turėjo giminystės ryšius su daugeliu Europos karališkų dvarų. Jo vyresnysis brolis Frederikas VIII tapo Danijos karaliumi, jaunesnysis brolis Vilhelmas – Graikijos karaliumi, o jaunesnioji sesuo Marija Sofija Dagmara (Dа́gmar), provoslavijoje Marija Fiodorovna – Rusijos imperatorė, Aleksandro III žmona, Nikolajaus II motina.
Kristijonas Šlezvig-Holštein-Zonderburg-Gliuksburgas, nuo gimimo nebuvo tiesioginiu Danijos sosto paveldėtoju, Danijos karaliaus Kristijono VIII valia, kurio giminaitę Luizą buvo vedęs, 1847 metais buvo paskelbtas Danijos sosto įpėdiniu po būsimo karaliaus Frederiko VII, nes pastarasis negalėjo turėti vaikų. Šis sprendimas buvo palaikytas stambių Europos valstybių. Kristijonas tapo Danijos karaliumi 1863 metų lapkričio 15 d. Aleksandra gi tapo Danijos princese. Karalienė Luiza, princesės motina, buvo gyvybinga ir stipri moteris. Pagrindiniu jos rūpesčiu buvo sutuoktinis ir vaikai. Ji įskiepijo savo vaikams meilę muzikai. Iš kitos pusės, ji buvo griežta daugeliu atžvilgių.
Danijos karalystė Napoleono karų rezultate sumažėjo tiek, kad Danijos monarchas buvo labai arti liaudies. Nebuvo to atstumo, kuris monarchą skirtų nuo savo liaudies. Piliečiai galėjo kreiptis į karalių pagalbos tiesiogiai, kaip pavyzdžiui, tai įvyko su Hansu Kristianu Andersenu jaunystės metais. Danijos gyvenimo būdas buvo labai demokratiškas, nors konstitucinės demokratinės reformos nebuvo pravestos. Danija nebuvo klaninė, kaip daugelis kitų šalių, ir buvo kaip viena draugiška šeima. Tokioje valstybėje išaugo Aleksandra, ir joje susiformavo jos charakteris. Ir netgi ištekėjusi už Velso princo ji niekada neprarado atsidavimo Danijai ir Danijos liaudžiai. Prūsijos ir Danijos karas ir Šlezvig-Holšteino netektis pagimdė antipatiją vokiečiams iki gyvenimo galo. Jos sutuoktinis Eduardas VII po jo giminaičio Vilhelmo II įstojimo į Vokietijos imperijos sostą turėjo įtemptus santykius su Vokietija.
Aleksandra augo gana kukliose sąlygose Kopenhagoje. Ji su savo seserimis pati siuvo daugelį savo suknelių ir kitus rūbus. Dažnai jie patys dengė stalus ir užsiėmė kitais namų darbais. Tai buvo labai laiminga šeima. Aleksandra užsiiminėjo gimnastika, mėgo jodinėti ir buvo profesionali jojikė. Gimnastikos ir jojimo ant arklio apmokė jos tėvas. Ji mylėjo arklius ir šunis. Tvirtina, kad Aleksandrą vadino mažybiniu ne Aliks, o Aleks, kaip jaunuolį. Aleksandra išaugo ir tapo labai gražia moterimi. Jos žavus asmuo ir apsimetimo nebuvimas padarė ją Viktorijos numylėtine. Ji tapo britų liaudies didele numylėtine. Princesė Aleksandra buvo meili ir sąžininga. Aliks paveldėjo iš motinos dailią figūrą, jos skonį muzikai, taip pat gilų krikščionišką tikėjimą.
Santuoka
Jos sutuoktinis Albertas-Eduardas (mažybiniai Berti), karalienės Viktorijos ir princo Alberto Saksaen-Koburg-Ghoto vyresnysis sūnus. Būdamas Velso princu Eduardas (kada jis praktiškai motinos nebuvo prileistas prie valstybinių reikalų), buvo žinomas hedonistine nuotaika, polinkiu lenktynėms, medžioklei; didelis dailiosios lyties gerbėjas, kas nekenkė jo reputacijai ir nebuvo slepiama nuo Aleksandros, kuri palaikė su tomis moterimis lygius santykius. Proanūkė jo paskutinės meilužės, Alisos Kepel, tapo antra Velso princo žmona – tai Kamila Parker Bouel, dabartinė princo Čalzo žmona.
Jam buvo 21, Aleksandrai 18. Ją pristatė į Londoną karališkos jachtos borte. Britanijos visuomenė buvo patenkinta princesės grožiu ir jos žavėsiu. Jos atsiradimas padėjo išsklaidyti tamsą, nukritusią Didžiojoje Britanijoje po Berčio tėvo princo Alberto mirties 1861 metais. Aleksandros tolerancija vyro meilužėm, be abejonės, kėlė britų meilę, kurie mylėjo nuo pirmos dienos, kada ji atvyko į Anglijos žemę.
Gyvenimas Didžiojoje Britanijoje
Daugelį metų Alis ir Bertis buvo monarchijos veidu Didžiojoje Britanijoje. Aleksandro ir Eduardo vaikai buvo jau suaugę, kada jų tėvas atėjo į sostą 1901 metais. Jo pats vyriausias sūnus Albertas Viktoras mirė dar prieš Eduardui tapant karaliumi. Antrasis sūnus tapo karaliumi Jurgiu V. Jis turėjo pervesti Didžiąją Britaniją per Pirmąjį pasaulinį karą. Aleksandra buvo labai gera motina. Ji buvo viena iš nedaugelio motinų jos padėty, kas faktiškai vaidino svarbų vaidmenį keliant savo vaikus. Princesė pati auklėjo vaikus, nenaudodama auklių pagalbos. Motinystė buvo svarbiausias Aliks interesas.
Aleksandra buvo ypatingai dosnus žmogus ir asmeniškai ir visuomenės lygmeniu. Jos pagrindiniai visuomenės darbai buvo susiję su Raudonuoju Kryžiumi. Aliks padėjo aprūpinti įranga ligoninės laivą kariams, sužeistiems Anglo-Boer kare.
Karalienė
Kadangi Viktorija, Eduardo motina, gyveno ilgai, jis atėjo į sostą būdamas 59-metų amžiaus ir iki 2008 metų (Princo Čarlzo 60-metis) buvo pačiu vyriausiu Velso princu Britanijos istorijoje. Aleksandra ir Eduardas tapo karaliumi ir karaliene 1901 metais ir buvo karūnuoti 1902 metais. Aleksandros tėvas mirė 1906 metais.
Visa epocha buvo pavadinta jų garbei – Edvardiška epocha. Jų sūnus Jurgis V, Nikolajaus II pusbrolis, tapo Didžiosios Britanijos karaliumi 1910 metais.
Našlystė
Kada Eduardas VII mirė 1910 metais, karalienė Aleksandra tapo karaliene-Motina. Ji nusipirko namą Danijoje su savo seserimi Dagmar (Marija Fiodorovna). Tame name jos ilsėjosi kartu kiekvieną vasarą.
Rusijos revoliucija sukėlė nenumatytų pasekmių Didžiojoje Britanijoje. Rusijos išėjimas iš karo leido Vokietijai organizuoti masinį puolimą Vakarų fronte. Daugiau tiesiogiai susiję Aleksandros artimi šeimos ryšiai su Caro šeima. Caras Nikolajus II buvo jos giminaitis. Jis ir jo šeima buvo sušaudyti 1918 metais, bet jo motiną, Aleksandros seserį Dagmar – našlaujančią imperatorę, pavyko išvežti iš baltųjų kontroliuojamo Krymo. Karalienei-Motinai Aleksandrai pavyko įtikinti Didžiosios Britanijos vyriausybę nukreipti laivą į Krymą savo sesers gelbėjimui. Ji galiausiai buvo išgelbėta Karališkajame jūrų laive. Bet Marija Fiodorovna atsisakė įeiti į laivą, kol laivo vadovybė nesutiko paimti visus imperatorės giminaičius ir draugus. 1919 metų balandžio 1 d. senoji carienė paliko Krymą, o gegužės 8 d. ji susitiko su savo seserimi Aleksandra Londone.
Karalienė-Motina į gyvenimo pabaigą tapo beveik kurčia. Pagrinde ji gyveno Sandringemo dvare, Norfolke. Našlaujanti karalienė mirė 1925 metų lapkričio 20 dieną ant savo sesers Dagmar rankų.
Vaikai
| Vardas | Gimė | Mirė | Santuoka ir vaikai | |
|---|---|---|---|---|
| Princas Albertas Viktoras, Klarenso hercogas | 1864 m. sausio 8 d. Frogmor-haus, | 1892 m. sausio 14 d. Sandringemas, Norfolkas | Mirė būdamas 28 metų. | |
| Princas Jurgis, Velso princas, vėliau karalius Jurgis V | 1865 m. birželio 3 d. Malboro-haus, Londonas | 1936 m. sausio 20 d. Sandringemas, Norfolkas | 1893 m. liepos 6 d. vedė Princesę Mariją Teck, (1867 m. gegužės 26 d. – 1953 m. kovo 24 d.), vėliau Karalienė Meri, ir turėjo 5 sūnus ir 1 dukterį: Eduardas, Velso princas (1894 m. sausio 23 d. – 1972 m. balandžio 24 d.) – vėliau Eduardas VIII, Princas Albertas, Jorko hercogas (1895 m. gruodžio 14 d. – 1952 m. vasario 6 d.) – vėliau Jurgis VI Elžbietos II tėvas (1926 m. balandžio 21 d.), Marija, Didžiosos Britanijos princesė ir Chervudo grafienė (1897 m. balandžio 25 d. – 1965 m. kovo 28 d.), Henris, Glosterio hercogas (1900 m. kovo 31 d. – 1974 m. birželio 10 d.), Georgas, Kento hercogas (1902 m. gruodžio 20 d. – 1942 m. rugpjūčio 25 d.) ir Džonas, Didžiosios Britanijos princas (1905 m. liepos 12 d. – 1919 m. sausio 19 d.). | |
| Princesė Luiza, Karališkoji princesė | 1867 m. vasario 20 Malboro-haus, Londonas | 1931 m. sausio 4 d. Londonas | 1889 metais ištekėjo už Aleksandro Daf, 1-mo Faifo hercogo (1849–1912) turėjo 1 sūnų ir 2 dukteris: Alisteras Daf, Makdufo markizas (gimė miręs 1890 m.), Aleksandra Faif (1891–1959) ir Mod, Sautesko grafienė (1893–1945). | |
| Princesė Viktorija | 1868 m. liepos 6 d. Malboro-haus, Londonas | 1935 m. gruodžio 3 d. Kopinsas | Mirė netekėjusi. | |
| Princesė Mod vėliau Norvegijos karalienė | 1869 m. lapkričio 26 d. Malboro-haus, Londonas | 1938 m. lapkričio 20 d. Londonas | 1896 metais ištekėjo už Princo Karolio Dano (1872–1957), – vėliau karalius Hokonas VII (1905–1957) ir turėjo 1 sūnų: Princas Aleksandras (1903–1991), – vėliau karalius Olafas V (1957–1991). | |
| Princas Aleksandras Džonas | 1871 m. balandžio 6 d. Malboro-haus, Londonas | 1871 m. balandžio 7 d. Malboro-haus, Londonas | Mirė kitą dieną po gimimo. |
Literatūra
- Battiscombe, Georgina (1969). Queen Alexandra (London: Constable) ISBN 0-09-456560-0
- Bentley-Cranch, Dana (1992). Edward VII: Image of an Era 1841–1910 (London: Her Majesty’s Stationery Office) ISBN 0-11-290508-0
- Duff, David (1980). Alexandra: Princess and Queen (London: Collins) ISBN 0-00-216667-4
- Ensor, R. C. K. (1936). England 1870–1914 (Oxford University Press)
- Hough, Richard (1992). Edward & Alexandra: Their Private And Public Lives (London: Hodder & Stoddart) ISBN 0-340-55825-3
- Priestley, J. B. (1970). The Edwardians (London: Heinemann) ISBN 0-434-60332-5
- Windsor, The Duke of (1951). A King’s Story: The Memoirs of H.R.H. The Duke of Windsor K.G. (London: Cassell and Co.)
Nuorodos
- Alexandra Rose Day official site
- [1]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aleksandra Danė, Kas yra Aleksandra Danė? Ką reiškia Aleksandra Danė?
Aleksandra Dane dan Alexandra af Danmark angl Alexandra of Denmark karaliene Aleksndra angl Queen Alexandra 1844 m gruodzio 1 d Kopenhaga 1925 m lapkricio 20 d Sandindringemo rumai Danijos princese Didziosios Britanijos ir Airijos karaliene taip pat Indijos imperatore 1901 nuo 1910 metu naslaujanti karaliene Karaliaus Eduardo VII zmona Jurgio V motina Rusijos imperatores Marijos Fiodorovnos Aleksandro III zmona vyresnioji sesuo Aleksandra DaneAleksandra DaneGliuksburgaiGime 1844 m gruodzio 1 d KopenhagaMire 1925 m lapkricio 20 d 80 metu Jungtine KaralysteTevas Kristijonas IXMotina Luiza Hessen KasselSutuoktinis e Eduardas VIIVaikai Jurgis VJungtines Karalystes karalieneVikiteka Aleksandra DaneAleksandros Danes monogramaBiografijaGeltonieji rumai kuriuose uzaugo Aleksndra DaneAleksandra ir sesuo Dagmara 1856 m Aleksandra Karolina Marija Sarlote Luiza Julija buvo princo Kristijono veliau Danijos karaliaus Kristijono IX ir jo zmonos Luizos Hessen Kassel vyresnioji dukte Kaip kalba jai dave varda didziosios kunigaikstienes Aleksandros Nikolajevnos Romanovos kuri istekejo uz Frydricho Vilhelmo Gesen Kaselio Aleksandros Danes motinos Luizos Gesen Kasel brolio garbei Ji mire 1844 metais budama devyniolikos metu 4 menesiai iki Aleksandros gimimo Savo tevo deka ji turejo giminystes rysius su daugeliu Europos karalisku dvaru Jo vyresnysis brolis Frederikas VIII tapo Danijos karaliumi jaunesnysis brolis Vilhelmas Graikijos karaliumi o jaunesnioji sesuo Marija Sofija Dagmara Da gmar provoslavijoje Marija Fiodorovna Rusijos imperatore Aleksandro III zmona Nikolajaus II motina Kristijonas Slezvig Holstein Zonderburg Gliuksburgas nuo gimimo nebuvo tiesioginiu Danijos sosto paveldetoju Danijos karaliaus Kristijono VIII valia kurio giminaite Luiza buvo vedes 1847 metais buvo paskelbtas Danijos sosto įpediniu po busimo karaliaus Frederiko VII nes pastarasis negalejo tureti vaiku Sis sprendimas buvo palaikytas stambiu Europos valstybiu Kristijonas tapo Danijos karaliumi 1863 metu lapkricio 15 d Aleksandra gi tapo Danijos princese Karaliene Luiza princeses motina buvo gyvybinga ir stipri moteris Pagrindiniu jos rupesciu buvo sutuoktinis ir vaikai Ji įskiepijo savo vaikams meile muzikai Is kitos puses ji buvo griezta daugeliu atzvilgiu Aleksandra Dane jaunysteje Danijos karalyste Napoleono karu rezultate sumazejo tiek kad Danijos monarchas buvo labai arti liaudies Nebuvo to atstumo kuris monarcha skirtu nuo savo liaudies Pilieciai galejo kreiptis į karaliu pagalbos tiesiogiai kaip pavyzdziui tai įvyko su Hansu Kristianu Andersenu jaunystes metais Danijos gyvenimo budas buvo labai demokratiskas nors konstitucines demokratines reformos nebuvo pravestos Danija nebuvo klanine kaip daugelis kitu saliu ir buvo kaip viena draugiska seima Tokioje valstybeje isaugo Aleksandra ir joje susiformavo jos charakteris Ir netgi istekejusi uz Velso princo ji niekada neprarado atsidavimo Danijai ir Danijos liaudziai Prusijos ir Danijos karas ir Slezvig Holsteino netektis pagimde antipatija vokieciams iki gyvenimo galo Jos sutuoktinis Eduardas VII po jo giminaicio Vilhelmo II įstojimo į Vokietijos imperijos sosta turejo įtemptus santykius su Vokietija Aleksandra augo gana kukliose salygose Kopenhagoje Ji su savo seserimis pati siuvo daugelį savo sukneliu ir kitus rubus Daznai jie patys denge stalus ir uzsieme kitais namu darbais Tai buvo labai laiminga seima Aleksandra uzsiiminejo gimnastika mego jodineti ir buvo profesionali jojike Gimnastikos ir jojimo ant arklio apmoke jos tevas Ji mylejo arklius ir sunis Tvirtina kad Aleksandra vadino mazybiniu ne Aliks o Aleks kaip jaunuolį Aleksandra isaugo ir tapo labai grazia moterimi Jos zavus asmuo ir apsimetimo nebuvimas padare ja Viktorijos numyletine Ji tapo britu liaudies didele numyletine Princese Aleksandra buvo meili ir sazininga Aliks paveldejo is motinos dailia figura jos skonį muzikai taip pat gilu krikscioniska tikejima SantuokaAleksandros Danes ir Eduardo VII vestuves Jos sutuoktinis Albertas Eduardas mazybiniai Berti karalienes Viktorijos ir princo Alberto Saksaen Koburg Ghoto vyresnysis sunus Budamas Velso princu Eduardas kada jis praktiskai motinos nebuvo prileistas prie valstybiniu reikalu buvo zinomas hedonistine nuotaika polinkiu lenktynems medzioklei didelis dailiosios lyties gerbejas kas nekenke jo reputacijai ir nebuvo slepiama nuo Aleksandros kuri palaike su tomis moterimis lygius santykius Proanuke jo paskutines meiluzes Alisos Kepel tapo antra Velso princo zmona tai Kamila Parker Bouel dabartine princo Calzo zmona Jam buvo 21 Aleksandrai 18 Ja pristate į Londona karaliskos jachtos borte Britanijos visuomene buvo patenkinta princeses groziu ir jos zavesiu Jos atsiradimas padejo issklaidyti tamsa nukritusia Didziojoje Britanijoje po Bercio tevo princo Alberto mirties 1861 metais Aleksandros tolerancija vyro meiluzem be abejones kele britu meile kurie mylejo nuo pirmos dienos kada ji atvyko į Anglijos zeme Gyvenimas Didziojoje BritanijojeDaugelį metu Alis ir Bertis buvo monarchijos veidu Didziojoje Britanijoje Aleksandro ir Eduardo vaikai buvo jau suauge kada ju tevas atejo į sosta 1901 metais Jo pats vyriausias sunus Albertas Viktoras mire dar pries Eduardui tapant karaliumi Antrasis sunus tapo karaliumi Jurgiu V Jis turejo pervesti Didziaja Britanija per Pirmajį pasaulinį kara Aleksandra buvo labai gera motina Ji buvo viena is nedaugelio motinu jos padety kas faktiskai vaidino svarbu vaidmenį keliant savo vaikus Princese pati auklejo vaikus nenaudodama aukliu pagalbos Motinyste buvo svarbiausias Aliks interesas Aleksandra buvo ypatingai dosnus zmogus ir asmeniskai ir visuomenes lygmeniu Jos pagrindiniai visuomenes darbai buvo susije su Raudonuoju Kryziumi Aliks padejo aprupinti įranga ligonines laiva kariams suzeistiems Anglo Boer kare Karaliene Karaliene Aleksandra Dane Kadangi Viktorija Eduardo motina gyveno ilgai jis atejo į sosta budamas 59 metu amziaus ir iki 2008 metu Princo Carlzo 60 metis buvo paciu vyriausiu Velso princu Britanijos istorijoje Aleksandra ir Eduardas tapo karaliumi ir karaliene 1901 metais ir buvo karunuoti 1902 metais Aleksandros tevas mire 1906 metais Visa epocha buvo pavadinta ju garbei Edvardiska epocha Ju sunus Jurgis V Nikolajaus II pusbrolis tapo Didziosios Britanijos karaliumi 1910 metais Naslyste Aleksandra Dane 1923 metais Kada Eduardas VII mire 1910 metais karaliene Aleksandra tapo karaliene Motina Ji nusipirko nama Danijoje su savo seserimi Dagmar Marija Fiodorovna Tame name jos ilsejosi kartu kiekviena vasara Rusijos revoliucija sukele nenumatytu pasekmiu Didziojoje Britanijoje Rusijos isejimas is karo leido Vokietijai organizuoti masinį puolima Vakaru fronte Daugiau tiesiogiai susije Aleksandros artimi seimos rysiai su Caro seima Caras Nikolajus II buvo jos giminaitis Jis ir jo seima buvo susaudyti 1918 metais bet jo motina Aleksandros seserį Dagmar naslaujancia imperatore pavyko isvezti is baltuju kontroliuojamo Krymo Karalienei Motinai Aleksandrai pavyko įtikinti Didziosios Britanijos vyriausybe nukreipti laiva į Kryma savo sesers gelbejimui Ji galiausiai buvo isgelbeta Karaliskajame juru laive Bet Marija Fiodorovna atsisake įeiti į laiva kol laivo vadovybe nesutiko paimti visus imperatores giminaicius ir draugus 1919 metu balandzio 1 d senoji cariene paliko Kryma o geguzes 8 d ji susitiko su savo seserimi Aleksandra Londone Karaliene Motina į gyvenimo pabaiga tapo beveik kurcia Pagrinde ji gyveno Sandringemo dvare Norfolke Naslaujanti karaliene mire 1925 metu lapkricio 20 diena ant savo sesers Dagmar ranku VaikaiKaraliaus Eduardo VII ir karalienes Aleksandros vaikaiVardas Gime Mire Santuoka ir vaikaiPrincas Albertas Viktoras Klarenso hercogas 1864 m sausio 8 d Frogmor haus 1892 m sausio 14 d Sandringemas Norfolkas Mire budamas 28 metu Princas Jurgis Velso princas veliau karalius Jurgis V 1865 m birzelio 3 d Malboro haus Londonas 1936 m sausio 20 d Sandringemas Norfolkas 1893 m liepos 6 d vede Princese Marija Teck 1867 m geguzes 26 d 1953 m kovo 24 d veliau Karaliene Meri ir turejo 5 sunus ir 1 dukterį Eduardas Velso princas 1894 m sausio 23 d 1972 m balandzio 24 d veliau Eduardas VIII Princas Albertas Jorko hercogas 1895 m gruodzio 14 d 1952 m vasario 6 d veliau Jurgis VI Elzbietos II tevas 1926 m balandzio 21 d Marija Didziosos Britanijos princese ir Chervudo grafiene 1897 m balandzio 25 d 1965 m kovo 28 d Henris Glosterio hercogas 1900 m kovo 31 d 1974 m birzelio 10 d Georgas Kento hercogas 1902 m gruodzio 20 d 1942 m rugpjucio 25 d ir Dzonas Didziosios Britanijos princas 1905 m liepos 12 d 1919 m sausio 19 d Princese Luiza Karaliskoji princese 1867 m vasario 20 Malboro haus Londonas 1931 m sausio 4 d Londonas 1889 metais istekejo uz Aleksandro Daf 1 mo Faifo hercogo 1849 1912 turejo 1 sunu ir 2 dukteris Alisteras Daf Makdufo markizas gime mires 1890 m Aleksandra Faif 1891 1959 ir Mod Sautesko grafiene 1893 1945 Princese Viktorija 1868 m liepos 6 d Malboro haus Londonas 1935 m gruodzio 3 d Kopinsas Mire netekejusi Princese Mod veliau Norvegijos karaliene 1869 m lapkricio 26 d Malboro haus Londonas 1938 m lapkricio 20 d Londonas 1896 metais istekejo uz Princo Karolio Dano 1872 1957 veliau karalius Hokonas VII 1905 1957 ir turejo 1 sunu Princas Aleksandras 1903 1991 veliau karalius Olafas V 1957 1991 Princas Aleksandras Dzonas 1871 m balandzio 6 d Malboro haus Londonas 1871 m balandzio 7 d Malboro haus Londonas Mire kita diena po gimimo LiteraturaBattiscombe Georgina 1969 Queen Alexandra London Constable ISBN 0 09 456560 0 Bentley Cranch Dana 1992 Edward VII Image of an Era 1841 1910 London Her Majesty s Stationery Office ISBN 0 11 290508 0 Duff David 1980 Alexandra Princess and Queen London Collins ISBN 0 00 216667 4 Ensor R C K 1936 England 1870 1914 Oxford University Press Hough Richard 1992 Edward amp Alexandra Their Private And Public Lives London Hodder amp Stoddart ISBN 0 340 55825 3 Priestley J B 1970 The Edwardians London Heinemann ISBN 0 434 60332 5 Windsor The Duke of 1951 A King s Story The Memoirs of H R H The Duke of Windsor K G London Cassell and Co NuorodosAlexandra Rose Day official site 1