Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Hokonas VII Danijos ir Islandijos princas Karlas gimė kaip Kristijonas Frederikas Karlas Jurgis Valdemaras Akselis 1872
Hokonas VII
Hokonas VII (Danijos ir Islandijos princas Karlas; gimė kaip Kristijonas Frederikas Karlas Jurgis Valdemaras Akselis, 1872 m. rugpjūčio 3 d. – 1957 m. rugsėjo 21 d.) – pirmasis Norvegijos karalius po unijos su Švedija panaikinimo 1905 m. Priklausė Gliuksburgų dinastijai. Kaip vienas iš kelių išrinktų monarchų, jis buvo labai populiarus tarp norvegų ir suvaidino svarbų vaidmenį, Norvegijai priešinantis nacių okupacijai per Antrąjį Pasaulinį karą.
| Hokonas VII | |
|---|---|
| Norvegijos karalius | |
| Hokonas VII | |
| Gliuksburgai | |
| Visas vardas | Kristijonas Frederikas Karlas Jurgis Valdemaras Akselis |
| Gimė | 1872 m. rugpjūčio 3 d. Šarlotenlundo rūmai prie Kopenhagos |
| Mirė | 1957 m. rugsėjo 21 d. (85 metai) Karališkieji rūmai, Oslas |
| Palaidotas (-a) | Akershuso tvirtovė |
| Tėvas | Frederikas VIII |
| Motina | Luisa Švedė |
| Sutuoktinis (-ė) | Modė Velsietė |
| Vaikai | Olafas V |
| Norvegijos karalius | |
| Valdė | 1905 m. lapkričio 18 d. − 1957 m. rugsėjo 21 d. |
| Karūnavimas | 1906 m. birželio 22 d. |
| Pirmtakas | Oskaras II |
| Įpėdinis | Olafas V |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Hokonas VII |
Norvegijoje jis laikomas iškiliausiu XX a. norvegu, nes grasino atsistatydinti, jei Norvegijos vyriausybė bendradarbiaus su vokiečiais. Mirė sulaukęs 85-erių metų amžiaus po 52 metų valdymo.
Princo jaunystė
Jis buvo antrasis Danijos karaliaus Frederiko VIII ir jo žmonos Luisos Švedės sūnus. Be to, jis buvo Kristijono IX anūkas iš tėvo pusės ir Švedijos karaliaus , kuris valdė Norvegiją kaip Karolis IV, anūkas iš motinos pusės. Jis tapo Norvegijos karaliumi prieš tėvui ir broliui karaliaujant. Jam valdant tėvas (1906 m.), brolis (1912 m.) ir sūnėnas Frederikas IX (1947 m.) tapo Danijos karaliais.
Danijos princas Karlas gimė Šarlotenlundo rūmuose netoli Kopenhagos. Jis priklausė Gliuksburgų dinastijai, kuri buvo atšaka. Oldenburgai valdė Daniją nuo 1448 m., o Norvegiją 1536–1814 m., kai ši buvo Danijos-Norvegijos karalystės dalis. Dinastija kilusi iš Šiaurės Vokietijos, kur turėjo nedidelį feodą. Šeima turėjo ryšių su Norvegija nuo viduramžių. Keli Karlo protėviai iš tėvo pusės buvo nepriklausomos Norvegijos karaliai.
Jaunasis princas užaugo rūmuose ir mokėsi Danijos karališkoje Laivyno akademijoje, kurią baigė vos ne blogiausiai klasėje. Jis buvo pagrindinis liudytojas skandale, kuris kilo po Kai Simonsen savižudybės.
1896 m. liepos 22 d. Bekingemo rūmuose princas Karlas vedė pusseserę Modę Velsietę, jauniausią būsimo Anglijos karaliaus Eduardo VII ir Aleksandros Danės dukrą. Jų sūnus princas Aleksandras, vėliau pavadintas princu Olafu, gimė 1903 m. liepos 2 d.
Tapimas Norvegijos karaliumi
Kai buvo panaikinta unija su Švedija, Norvegijos vyriausybės komitetas rinko kandidatus į laisvą Norvegijos sostą. Netrukus princas Karlas tapo pagrindiniu kandidatu, nes buvo kilęs iš nepriklausomos Norvegijos karalių. Jis turėjo sūnų (ir įpėdinį), o jo žmonos Modės ryšiai su britų karališkąja šeima buvo privalumas.
Demokratinių pažiūrų Karlas žinojo, kad Norvegijoje verda ginčai tarp monarchijos ir respublikos šalininkų ir pasiūlė surengti referendumą, kad būtų aiški tautos valia. Per referendumą 79 % pasisakė už monarchiją (259 563 balsai už ir 69 264 prieš), Stortingas (parlamentas) pasiūlė sostą princui Karlui ir išrinko jį karaliumi 1905 m. lapkričio 18 d. Tą patį vakarą su senelio sutikimu naujasis karalius pasivadino Hokonu, nes tokį vardą turėjo keli Norvegijos karaliai. Hokonas VII tapo Švedijos karaliaus Oskaro II, kuris atsisakė Norvegijos sosto pagal susitarimą spalį, įpėdiniu.
Naujoji karališkoji šeima su Danijos karališka jachta „Dannebrog“ išvyko į Norvegiją. Oskarborgo tvirtovėje jie įlipo į Norvegijos laivą „Heimdal“. Po trijų dienų kelionės jie atvyko į Oslą 1905 m. lapkričio 25 d. ankstyvą rytą. Po dviejų dienų Hokonas davė karaliaus priesaiką.
Karūnacija įvyko Nidaroso katedroje Trondheime 1906 m. birželio 22 d.
Valdymas
Karalius Hokonas buvo populiarus norvegų tarpe. Jis dažnai keliavo, aplankė daug vietų. Fritjofas Nansenas buvo šeimos draugas.
Karališkoji šeima susidomėjo slidinėjimu. Šis sportas laikomas norvegišku. Olofas vėliau tapo šuolių su slidėmis olimpiniu čempionu.
1927 m. karalius pasakė „Aš esu ir komunistų karalius“ (Norvegų kalba: „Jeg er også kommunistenes konge“) ir dalyvavo politiniuose procesuose, kai buvo išrinktas Darbo partijos pirmasis premjeras 1928 m.
Princas Olafas vedė pusseserę 1929 m. kovo 21 d. Ji buvo Hokono sesers Ingeborgos dukra. Olafo vaikai: Ragnhilda (g. 1930 m.), Astrida (g. 1932 m.) ir Haroldas (g. 1937), kuris tapo karaliumi 1991 m.
Karalienė Modė mirė 1938 m. lapkričio 20 d.
Antrasis pasaulinis karas
Nacistinės Vokietijos laivynas ir oro pajėgos įsiveržė į Norvegiją 1940 m. balandžio 9 d. Vokiečių laivams pasipriešino Oskarborgo tvirtovė ginanti Oslą. Tvirtovės šūviai apgadino kreiserį „Lützow“ ir nuskandino „Blücher“. Žuvo daug nacių karių, Gestapo agentų ir administracijos pareigūnų, kurie turėjo okupuoti Oslą. Dėl vokiečių flotilės atsitraukimo ir Stortingo prezidento C. J. Hambro greitų veiksmų karališkoji šeima, kabinetas ir dauguma deputatų specialiu traukiniu išvyko iš sostinės.
Stortingas susirinko tą popietę Hamare, bet besiartinant vokiečiams persikėlė į . Parlamentas vienbalsiai priėmė rezoliuciją (Elverumsfullmakten), kuri suteikė visišką teisę kabinetui apginti šalį, kol parlamentas vėl susirinks.
Rytojaus dieną Vokietijos ministras Kurtas Braueris pareikalavo susitikti su karaliumi Hokonu. Vokiečių diplomatas pareikalavo, kad norvegai nustotų priešintis ir perdavė Hitlerio reikalavimą, kad karalius paskirtų nacius remiantį Vidkunas Kvislingą, prieš kelias valandas pasiskelbusį premjeru Osle, būsimos marionetinės valstybės galva. Braueris norėjo, kad Hokonas pasektų savo brolio, Danijos karaliaus Kristijono X, kuris greitai pasidavė, pavyzdžiu ir grasino didelėmis bausmėmis Norvegijai, jei ji to nepadarys. Hokonas pareiškė, kad sprendimą gali priimti tik su vyriausybės patarimu. Nors Norvegijos konstitucija nominaliai suteikė teisę karaliui priimti tokius sprendimus, praktiškai viską spręsdavo vyriausybė karaliaus vardu.
Per emocingą susitikimą su vyriausybe Nybergsunde Hokonas pranešė apie nacių ultimatumą. Hokonas žinojo, kad negali priimti sprendimo, bet savo moraliniu autoritetu jis galėjo paveikti vyriausybę. Karalius pasakė kabinetui:
| Aš esu labai paveiktas atsakomybės, kuri man atiteks, jei vokiečių reikalavimas bus atmestas. Atsakomybė už nelaimes, kurios užgrius žmones ir šalį yra tokia sunki, kad aš bijau jos imtis. Tai palikta vyriausybės sprendimui, bet mano pozicija aiški. Iš savo pusės aš negaliu priimti vokiečių reikalavimų. Tai būtų priešiška viskam, ką aš laikiau savo pareiga kaip Norvegijos karalius nuo tada, kai atvykau į šią šalį prieš beveik trisdešimt penkerius metus |
Hokonas pareiškė, kad negali patvirtinti jokios Kvislingo vyriausybės, nes žinojo, kad žmonės ir Stortingas juo nepasitiki. Tačiau kabinetui manant priešingai, jis atsistatydintų, kad netrukdytų vyriausybės sprendimui.
Bažnyčios ir švietimo ministras Nilsas Hjelmtveitas vėliau rašė: „Tai mums visiems padarė didelį įspūdį. Aiškiau nei bet kada mes galėjome už žodžių pamatyti žmogų: karalių, kuris nubrėžė sau ir savo užduočiai liniją, nuo kurios jis negali nukrypti. Per penkerius metus (vyriausybėje) išmokome gerbti ir branginti karalių ir dabar savo žodžiais jis mums pasirodė didis žmogus, teisingas ir valingas, vadas šiais niūriais mūsų šaliai laikais.“
Norvegijos vyriausybė vienbalsiai nusprendė patarti karaliui nepatvirtinti Kvislingo vyriausybės. Per kelias valandas jis pranešė sprendimą telefonu Braueriui. Tą naktį NRK (Norvegijos nacionalinis radijas ir televizija) pranešė tautai apie karaliaus sprendimą. Be to, vyriausybė pranešė, kad priešinsis vokiečiams kiek tik galės ir prašė norvegų pagalbos.
1940 m. balandžio 11 d. Liuftvafės bombonešis užpuolė Nybergsundą ir sunaikino mažą miestelį, bandydamas atsikratyti karaliaus ir vyriausybės. Karalius Hokonas ir jo ministrai pasislėpė snieguotuose miškuose ir kalnais nukeliavo į Moldę. Kai vokiečių aviacija išstūmė britų pajėgas iš apylinkių, karalius įlipo į „HMS Glasgow“ kreiserį ir pasitraukė 1000 km į šiaurę, Trumsę, kur gegužės 1 d. buvo įkurta laikinoji sostinė. Karalius ir princas Olafas slėpėsi miško trobelėje Molselvdaleno slėnyje Tromsės apygardoje, kol buvo evakuoti į Didžiąją Britaniją. Miško trobelėje juos gynė vietiniai šaulių sąjungos nariai.
Sąjungininkai išlaikė šiaurės Norvegiją iki gegužės pabaigos, bet pralaimint Mūšį dėl Prancūzijos tų pajėgų prireikė kitur ir jos buvo atitrauktos. Karališkoji šeima bei demoralizuota vyriausybė birželio 7 d. buvo Trumsės perkelta į Londoną. Čia buvo įkurta Norvegijos vyriausybė tremtyje. Vyriausybė įsikūrė Rotehaito rajone, o karalius – Vinkfylde netoli Vinzoro.
Tuo metu Hitleris Norvegijos reichkomisaru paskyrė Josefą Terboveną. Hitlerio įsakymu J. Terbovenas spaudė parlamentą pašalinti karalių, bet šis atsisakė remdamasis konstitucija. Vokiečiai pagrasino į koncentracijos stovyklas uždaryti visus karinei tarnybai tinkančius norvegus. Iškilus šiai grėsmei Osle esantys parlamentarai parašė karaliui, prašydami atsistatydinti birželio 27 d. Karalius Hokonas VII mandagiai atsisakė liepos 3 d., o liepos 8 d. tai pranešė BBC. Nepavykus dar vienam bandymui nuversti karalių rugsėjį, J. Terbovenas išleido dekretą, kad karališkoji šeima „atsisakė teisės sugrįžti“ ir panaikino demokratines politines partijas.
Per penkis Norvegijos okupacijos metus daug norvegų slapta dėvėjo drabužius ar papuošalus su karaliaus monograma, reikšdami jam palankumą, kaip danai jo brolio atžvilgiu. Karaliaus monogramos buvo dažomos ar kitaip keičiamos, parodant pasipriešinimą okupacijai.
Po karo, 1945 m. birželio 7 d., praėjus lygiai penkeriems metams po išvykimo, karališkoji šeima grįžo kreiseriu „HMS Norfolk“..
Pokario metai
1947 m. norvegų tauta padovanojo karaliui jachtą „Norge“. Dabar tai viena iš dviejų karališkų jachtų, kita priklauso Danijos karalienei Margaretai II.
Princesė Ragnhilda vedė Erlingą S. Lorenceną 1953 m. gegužės 15 d. Ji buvo pirmoji norvegų karališkosios šeimos atstovė, ištekėjusi už nekilmingojo. Hokonui VII gimė du proanūkiai Hokonas Lorencenas (g. 1954 m. rugpjūčio 23 d.) ir Ingeborga Lorencen (g. 1957 m. vasario 3 d.)
Princesė Marta mirė 1954 m. balandžio 5 d. nuo vėžio.
Karalius Hokonas paslydo vonioje 1955 m. savo namuose Osle. Tai įvyko mėnesį prieš jo 83-iąjį gimtadienį. Lūžo šlaunikaulis ir nors kitų komplikacijų nebuvo karalius atsidūrė invalido vežimėlyje. Anksčiau aktyvus karalius pergyveno dėl priverstinio neveiklumo ir pradėjo prarasti susidomėjimą įvykiais šalyje ir savo pareigomis. Dėl karaliaus nejudumo ir pašlijusios sveikatos 1957 m. vasarą Olafas atlikdavo pareigas karaliaus vardu.
Kai Hokonas VII mirė 1957 m. rugsėjį, Olafas tapo karaliumi. Jis buvo palaidotas 1957 m. spalio 1 d. baltame sarkofage karališkame mauzoliejuje Akershuso tvirtovėje.
Išnašos
- „Jubilee“. Time Magazine. 8 December 1930. p. 1. Suarchyvuotas originalas 2013-08-27. Nuoroda tikrinta 17 December 2008.
- English Heritage (2005). „Blue Plaque for King Haakon VII of Norway“. English Heritage. Nuoroda tikrinta 2008-04-12.
- This was said when Christian Hornsrud of the Labour Party was appointed to Prime Minister in 1928, http://www.kongehuset.no/c27060/artikkel/vis.html?tid=27613 (Official site of the Norwegian Royal House, in Norwegian)
- The account and quotation were recorded by one of the cabinet members and were recounted in William L. Shirer's The Challenge of Scandinavia.
- Geirr H. Haarr, „The German Invasion of Norway“, Seaforth Publishing, Barnsley, UK, 2009.
- Norsk krigsleksikon 1940-45, Norge i krigen 1939-45. Kronologisk oversikt , , , , http://www.nb.no/utlevering/nb/d2e8afecb1aba47bf48bb3cd246dd070#&struct=DIV12
- H7 Archyvuota kopija 2011-10-19 iš Wayback Machine projekto., Time Magazine, Monday, Sep. 30, 1957
- „First Out, First In“. Time Magazine. 11 June 1945. Suarchyvuotas originalas 2011-12-21. Nuoroda tikrinta 17 January 2009.
Hokonas VII Gimė: 1872 m. rugpjūčio 3 d. Mirė: 1957 m. rugsėjo 21 d. | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Anksčiau valdė Oskaras II | Norvegijos karalius 1905 m. lapkričio 18 d. - 1957 m. rugsėjo 21 d. | Vėliau valdė Olafas V |
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hokonas VII, Kas yra Hokonas VII? Ką reiškia Hokonas VII?
Hokonas VII Danijos ir Islandijos princas Karlas gime kaip Kristijonas Frederikas Karlas Jurgis Valdemaras Akselis 1872 m rugpjucio 3 d 1957 m rugsejo 21 d pirmasis Norvegijos karalius po unijos su Svedija panaikinimo 1905 m Priklause Gliuksburgu dinastijai Kaip vienas is keliu isrinktu monarchu jis buvo labai populiarus tarp norvegu ir suvaidino svarbu vaidmenį Norvegijai priesinantis naciu okupacijai per Antrajį Pasaulinį kara Hokonas VIINorvegijos karaliusHokonas VIIGliuksburgaiVisas vardas Kristijonas Frederikas Karlas Jurgis Valdemaras AkselisGime 1872 m rugpjucio 3 d Sarlotenlundo rumai prie KopenhagosMire 1957 m rugsejo 21 d 85 metai Karaliskieji rumai OslasPalaidotas a Akershuso tvirtoveTevas Frederikas VIIIMotina Luisa SvedeSutuoktinis e Mode VelsieteVaikai Olafas VNorvegijos karaliusValde 1905 m lapkricio 18 d 1957 m rugsejo 21 d Karunavimas 1906 m birzelio 22 d Pirmtakas Oskaras IIĮpedinis Olafas VZymus apdovanojimaiOrder Orla CzarnegoVikiteka Hokonas VII Norvegijoje jis laikomas iskiliausiu XX a norvegu nes grasino atsistatydinti jei Norvegijos vyriausybe bendradarbiaus su vokieciais Mire sulaukes 85 eriu metu amziaus po 52 metu valdymo Princo jaunystePrincas Karlas veliau karalius Hokonas VII 1889 m Jis buvo antrasis Danijos karaliaus Frederiko VIII ir jo zmonos Luisos Svedes sunus Be to jis buvo Kristijono IX anukas is tevo puses ir Svedijos karaliaus kuris valde Norvegija kaip Karolis IV anukas is motinos puses Jis tapo Norvegijos karaliumi pries tevui ir broliui karaliaujant Jam valdant tevas 1906 m brolis 1912 m ir sunenas Frederikas IX 1947 m tapo Danijos karaliais Danijos princas Karlas gime Sarlotenlundo rumuose netoli Kopenhagos Jis priklause Gliuksburgu dinastijai kuri buvo atsaka Oldenburgai valde Danija nuo 1448 m o Norvegija 1536 1814 m kai si buvo Danijos Norvegijos karalystes dalis Dinastija kilusi is Siaures Vokietijos kur turejo nedidelį feoda Seima turejo rysiu su Norvegija nuo viduramziu Keli Karlo proteviai is tevo puses buvo nepriklausomos Norvegijos karaliai Jaunasis princas uzaugo rumuose ir mokesi Danijos karaliskoje Laivyno akademijoje kuria baige vos ne blogiausiai klaseje Jis buvo pagrindinis liudytojas skandale kuris kilo po Kai Simonsen savizudybes 1896 m liepos 22 d Bekingemo rumuose princas Karlas vede pussesere Mode Velsiete jauniausia busimo Anglijos karaliaus Eduardo VII ir Aleksandros Danes dukra Ju sunus princas Aleksandras veliau pavadintas princu Olafu gime 1903 m liepos 2 d Tapimas Norvegijos karaliumiHokano VII karunacija 1906 m Kai buvo panaikinta unija su Svedija Norvegijos vyriausybes komitetas rinko kandidatus į laisva Norvegijos sosta Netrukus princas Karlas tapo pagrindiniu kandidatu nes buvo kiles is nepriklausomos Norvegijos karaliu Jis turejo sunu ir įpedinį o jo zmonos Modes rysiai su britu karaliskaja seima buvo privalumas Karaliskoji monograma Demokratiniu paziuru Karlas zinojo kad Norvegijoje verda gincai tarp monarchijos ir respublikos salininku ir pasiule surengti referenduma kad butu aiski tautos valia Per referenduma 79 pasisake uz monarchija 259 563 balsai uz ir 69 264 pries Stortingas parlamentas pasiule sosta princui Karlui ir isrinko jį karaliumi 1905 m lapkricio 18 d Ta patį vakara su senelio sutikimu naujasis karalius pasivadino Hokonu nes tokį varda turejo keli Norvegijos karaliai Hokonas VII tapo Svedijos karaliaus Oskaro II kuris atsisake Norvegijos sosto pagal susitarima spalį įpediniu Naujoji karaliskoji seima su Danijos karaliska jachta Dannebrog isvyko į Norvegija Oskarborgo tvirtoveje jie įlipo į Norvegijos laiva Heimdal Po triju dienu keliones jie atvyko į Osla 1905 m lapkricio 25 d ankstyva ryta Po dvieju dienu Hokonas dave karaliaus priesaika Karunacija įvyko Nidaroso katedroje Trondheime 1906 m birzelio 22 d ValdymasKaralius Hokonas buvo populiarus norvegu tarpe Jis daznai keliavo aplanke daug vietu Fritjofas Nansenas buvo seimos draugas Karaliskoji seima susidomejo slidinejimu Sis sportas laikomas norvegisku Olofas veliau tapo suoliu su slidemis olimpiniu cempionu 1927 m karalius pasake As esu ir komunistu karalius Norvegu kalba Jeg er ogsa kommunistenes konge ir dalyvavo politiniuose procesuose kai buvo isrinktas Darbo partijos pirmasis premjeras 1928 m Princas Olafas vede pussesere 1929 m kovo 21 d Ji buvo Hokono sesers Ingeborgos dukra Olafo vaikai Ragnhilda g 1930 m Astrida g 1932 m ir Haroldas g 1937 kuris tapo karaliumi 1991 m Karaliene Mode mire 1938 m lapkricio 20 d Antrasis pasaulinis karasNacistines Vokietijos laivynas ir oro pajegos įsiverze į Norvegija 1940 m balandzio 9 d Vokieciu laivams pasipriesino Oskarborgo tvirtove ginanti Osla Tvirtoves suviai apgadino kreiserį Lutzow ir nuskandino Blucher Zuvo daug naciu kariu Gestapo agentu ir administracijos pareigunu kurie turejo okupuoti Osla Del vokieciu flotiles atsitraukimo ir Stortingo prezidento C J Hambro greitu veiksmu karaliskoji seima kabinetas ir dauguma deputatu specialiu traukiniu isvyko is sostines Stortingas susirinko ta popiete Hamare bet besiartinant vokieciams persikele į Parlamentas vienbalsiai prieme rezoliucija Elverumsfullmakten kuri suteike visiska teise kabinetui apginti salį kol parlamentas vel susirinks Rytojaus diena Vokietijos ministras Kurtas Braueris pareikalavo susitikti su karaliumi Hokonu Vokieciu diplomatas pareikalavo kad norvegai nustotu priesintis ir perdave Hitlerio reikalavima kad karalius paskirtu nacius remiantį Vidkunas Kvislinga pries kelias valandas pasiskelbusį premjeru Osle busimos marionetines valstybes galva Braueris norejo kad Hokonas pasektu savo brolio Danijos karaliaus Kristijono X kuris greitai pasidave pavyzdziu ir grasino didelemis bausmemis Norvegijai jei ji to nepadarys Hokonas pareiske kad sprendima gali priimti tik su vyriausybes patarimu Nors Norvegijos konstitucija nominaliai suteike teise karaliui priimti tokius sprendimus praktiskai viska spresdavo vyriausybe karaliaus vardu Per emocinga susitikima su vyriausybe Nybergsunde Hokonas pranese apie naciu ultimatuma Hokonas zinojo kad negali priimti sprendimo bet savo moraliniu autoritetu jis galejo paveikti vyriausybe Karalius pasake kabinetui As esu labai paveiktas atsakomybes kuri man atiteks jei vokieciu reikalavimas bus atmestas Atsakomybe uz nelaimes kurios uzgrius zmones ir salį yra tokia sunki kad as bijau jos imtis Tai palikta vyriausybes sprendimui bet mano pozicija aiski Is savo puses as negaliu priimti vokieciu reikalavimu Tai butu priesiska viskam ka as laikiau savo pareiga kaip Norvegijos karalius nuo tada kai atvykau į sia salį pries beveik trisdesimt penkerius metus Hokonas pareiske kad negali patvirtinti jokios Kvislingo vyriausybes nes zinojo kad zmones ir Stortingas juo nepasitiki Taciau kabinetui manant priesingai jis atsistatydintu kad netrukdytu vyriausybes sprendimui Baznycios ir svietimo ministras Nilsas Hjelmtveitas veliau rase Tai mums visiems padare didelį įspudį Aiskiau nei bet kada mes galejome uz zodziu pamatyti zmogu karaliu kuris nubreze sau ir savo uzduociai linija nuo kurios jis negali nukrypti Per penkerius metus vyriausybeje ismokome gerbti ir branginti karaliu ir dabar savo zodziais jis mums pasirode didis zmogus teisingas ir valingas vadas siais niuriais musu saliai laikais Karalius Hokonas ir princas Olafas slepiasi po berzu vokieciams bombarduojant Molde 1940 m balandį Norvegijos vyriausybe vienbalsiai nusprende patarti karaliui nepatvirtinti Kvislingo vyriausybes Per kelias valandas jis pranese sprendima telefonu Braueriui Ta naktį NRK Norvegijos nacionalinis radijas ir televizija pranese tautai apie karaliaus sprendima Be to vyriausybe pranese kad priesinsis vokieciams kiek tik gales ir prase norvegu pagalbos 1940 m balandzio 11 d Liuftvafes bombonesis uzpuole Nybergsunda ir sunaikino maza miestelį bandydamas atsikratyti karaliaus ir vyriausybes Karalius Hokonas ir jo ministrai pasislepe snieguotuose miskuose ir kalnais nukeliavo į Molde Kai vokieciu aviacija isstume britu pajegas is apylinkiu karalius įlipo į HMS Glasgow kreiserį ir pasitrauke 1000 km į siaure Trumse kur geguzes 1 d buvo įkurta laikinoji sostine Karalius ir princas Olafas slepesi misko trobeleje Molselvdaleno slenyje Tromses apygardoje kol buvo evakuoti į Didziaja Britanija Misko trobeleje juos gyne vietiniai sauliu sajungos nariai Sajungininkai islaike siaures Norvegija iki geguzes pabaigos bet pralaimint Musį del Prancuzijos tu pajegu prireike kitur ir jos buvo atitrauktos Karaliskoji seima bei demoralizuota vyriausybe birzelio 7 d buvo Trumses perkelta į Londona Cia buvo įkurta Norvegijos vyriausybe tremtyje Vyriausybe įsikure Rotehaito rajone o karalius Vinkfylde netoli Vinzoro Norvegijos karaliskoji seima moja miniai nuo HMS Norfolk denio Osle Tuo metu Hitleris Norvegijos reichkomisaru paskyre Josefa Terbovena Hitlerio įsakymu J Terbovenas spaude parlamenta pasalinti karaliu bet sis atsisake remdamasis konstitucija Vokieciai pagrasino į koncentracijos stovyklas uzdaryti visus karinei tarnybai tinkancius norvegus Iskilus siai gresmei Osle esantys parlamentarai parase karaliui prasydami atsistatydinti birzelio 27 d Karalius Hokonas VII mandagiai atsisake liepos 3 d o liepos 8 d tai pranese BBC Nepavykus dar vienam bandymui nuversti karaliu rugsejį J Terbovenas isleido dekreta kad karaliskoji seima atsisake teises sugrįzti ir panaikino demokratines politines partijas Per penkis Norvegijos okupacijos metus daug norvegu slapta devejo drabuzius ar papuosalus su karaliaus monograma reiksdami jam palankuma kaip danai jo brolio atzvilgiu Karaliaus monogramos buvo dazomos ar kitaip keiciamos parodant pasipriesinima okupacijai Po karo 1945 m birzelio 7 d praejus lygiai penkeriems metams po isvykimo karaliskoji seima grįzo kreiseriu HMS Norfolk Pokario metai1947 m norvegu tauta padovanojo karaliui jachta Norge Dabar tai viena is dvieju karalisku jachtu kita priklauso Danijos karalienei Margaretai II Princese Ragnhilda vede Erlinga S Lorencena 1953 m geguzes 15 d Ji buvo pirmoji norvegu karaliskosios seimos atstove istekejusi uz nekilmingojo Hokonui VII gime du proanukiai Hokonas Lorencenas g 1954 m rugpjucio 23 d ir Ingeborga Lorencen g 1957 m vasario 3 d Princese Marta mire 1954 m balandzio 5 d nuo vezio Karalius Hokonas paslydo vonioje 1955 m savo namuose Osle Tai įvyko menesį pries jo 83 iajį gimtadienį Luzo slaunikaulis ir nors kitu komplikaciju nebuvo karalius atsidure invalido vezimelyje Anksciau aktyvus karalius pergyveno del priverstinio neveiklumo ir pradejo prarasti susidomejima įvykiais salyje ir savo pareigomis Del karaliaus nejudumo ir paslijusios sveikatos 1957 m vasara Olafas atlikdavo pareigas karaliaus vardu Kai Hokonas VII mire 1957 m rugsejį Olafas tapo karaliumi Jis buvo palaidotas 1957 m spalio 1 d baltame sarkofage karaliskame mauzoliejuje Akershuso tvirtoveje Isnasos Jubilee Time Magazine 8 December 1930 p 1 Suarchyvuotas originalas 2013 08 27 Nuoroda tikrinta 17 December 2008 English Heritage 2005 Blue Plaque for King Haakon VII of Norway English Heritage Nuoroda tikrinta 2008 04 12 This was said when Christian Hornsrud of the Labour Party was appointed to Prime Minister in 1928 http www kongehuset no c27060 artikkel vis html tid 27613 Official site of the Norwegian Royal House in Norwegian The account and quotation were recorded by one of the cabinet members and were recounted in William L Shirer s The Challenge of Scandinavia Geirr H Haarr The German Invasion of Norway Seaforth Publishing Barnsley UK 2009 Norsk krigsleksikon 1940 45 Norge i krigen 1939 45 Kronologisk oversikt http www nb no utlevering nb d2e8afecb1aba47bf48bb3cd246dd070 amp struct DIV12 H7 Archyvuota kopija 2011 10 19 is Wayback Machine projekto Time Magazine Monday Sep 30 1957 First Out First In Time Magazine 11 June 1945 Suarchyvuotas originalas 2011 12 21 Nuoroda tikrinta 17 January 2009 Hokonas VIIGliuksburgaiGime 1872 m rugpjucio 3 d Mire 1957 m rugsejo 21 d Karaliskieji titulaiAnksciau valde Oskaras II Norvegijos karalius 1905 m lapkricio 18 d 1957 m rugsejo 21 d Veliau valde Olafas V Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu