Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Albanijos geografijaŽemynas EuropaRegionas Viduržemio jūrosPlotas 28 748 km 97 7 žemės 2 3 vandensPakrantė 362 kmSienos
Albanijos geografija
| Albanijos geografija | |
| Žemynas | Europa |
| Regionas | Viduržemio jūros |
| Plotas | 28 748 km² 97,7 % žemės 2,3 % vandens |
| Pakrantė | 362 km |
| Sienos | Graikija 212 km, Juodkalnija 186 km, Šiaurės Makedonija 181 km, Kosovas 112 km |
| Aukščiausias taškas | Korabas 2 764 m |
| Žemiausias taškas | Adrijos jūra 0 m |
| Ilgiausia upė | Drinas 335 km |
| Didžiausias ežeras | Skadaro ežeras 530 km² |
Albanija – valstybė Pietų Europoje, Balkanų pusiasalyje. Vakaruose krantus skalauja Adrijos jūra. Plotas – 28 748 km².
Albanija dalinasi siena su keturiomis Europos šalimis – su Juodkalnija šiaurėje, su Kosovu šiaurės rytuose, su Makedonija vakaruose ir su Graikija pietuose. Albanijos kranto linijos ilgis prie Adrijos ir Jonijos jūros yra 476 km.
Paviršius
Kalnuotas kraštas. 29 % šalies paviršiaus pakilę per 1000 m virš jūros lygio, 30 % yra žemiau 300 m virš jūros lygio. Vidutinis šalies aukštis 714 m virš jūros lygio.
Trys pagrindinės paviršiaus formos – kalnai šiaurėje, rytuose ir pietryčiuose, kalnagūbriai ir aukštumos viduryje, kalvota ir slėniuota lyguma pajūryje. Šiaurėje ~100 km ilgio Dinarų kalnų pietinis asyvas Albanijos Alpės, arba – jauni alpinės kalnodaros kalnai, sudaryti iš klinčių ir dolomitų, su giliais tarpukalnių slėniais; kai kuriuos viršūnės per 2500 m virš jūros lygio. Šiaurės rytuose Vargu masyvas, rytuose kalnagūbriai: Kreštesas, Alamanas, Šebenikas. Krešteso kalnagūbryje Korabo viršūnė , 2764 m virš jūros lygio – aukščiausia Albanijoje, pasienyje su Makedonija. Pietryčiuose Pindo kalnų šiaurinės atšakos Pino kalnai ir derlingos Korčės ir Kolonės įdubos. Iš pietryčių į šiaurės vakarus kalnai suskaidyti tektoniniais pažemėjimais; jais teka svarbiausios Albanijos upės.
Albanijos viduryje stūkso aukštumos ir kalnagūbriai, suskaidyti gilių slėnių. Svarbiausi kalnagūbriai iš šiaurės į pietus: [Mirditė, Skanderbeutas, Polisis, Tomoris, Gribė, Nemerckė, Gjerė.
Iki 300 m virš jūros lygio aukščio 20–50 km pločio Albanijos pajūrio lyguma nuo Škoderio ežero šiaurėje iki Vlioros įlankos pietuose. Siaura 50 km ilgio pietinė pakrantės juosta dėl švelnios gamtos ir klimato vadinama Albanijos Rivjera.
Klimatas
Klimatas subtropikų Viduržemio jūros tipo: žiemos šiltos ir drėgnos, vasaros karštos ir sausos. Vidutinė metinė oro temperatūra nuo +14 °C šiaurėje iki +18 °C pietuose; pajūrio lygumose 300 ir daugiau dienų per metus su didesne negu +10 °C vidutine paros oro temperatūra – palankios sąlygos subtropikų žemdirbystei. Gausu kritulių – nuo 650 mm pietryčiuose iki 2600 mm pajūryje. Vidutiniškai vasarą iškrinta 10 % metų kritulių normos. Žiemą dažni stiprūs ir sausi vėjai, vadinami bora, pučiantys nuo kalnų. Dažnos perkūnijos. Kalnuose klimatas vietomis alpinių pievų – oro temperatūros žemesnės, sniegas išsilaiko kelis mėnesius.
Vidutinė sausio ir liepos oro temperatūra °C (vidutinis daugiametis kritulių kiekis mm): Škoderis +4 ir +25 (1 850), Tirana +7 ir +24 (1 350), Korčė +12 ir +26 (750).
Vidaus vandenys
Upės priklauso Adrijos ir Jonijos jūrų baseinams. Teka iš kalnų, sraunios, žiemą patvinsta. Dideli hidroenergetiniai ištekliai, vanduo naudojamas laukams drėkinti. Laivybai tinka tik , ištekanti iš Škoderio ežero.
Pasienyje dideli tektoninės kilmės ežerai Škoderis, Prespa ir Ohridas, pajūryje lagūninės kilmės – ir . Kalnuose daug dirbtinių ežerų.
Dirvožemis ir augalija
Dirvožemių ir augalijos pasiskirstyme ryškus vertikalusis zoniškumas. Augalija žemyninė. Vakaruose miškų vietoje iki 400–500 m virš jūros lygio. karbonatiniuose rudžemiuose ir pievų dirvožemiuose auga visžaliai krūmai makija, citrusiniai, figos, alyvmedžiai; kalnų šlaituose kalnų ir miškų rudžemiuose – ąžuolai, guobos, bukai, , beržai, aukščiau ; 1 400–1 900 m virš jūros lygio subalpinės pievos.
Miškai užima 29 %, krūmai 17 %, dirbamoji žemė 21 %, pievos ir ganyklos 16 %, ežerai ir upės 4,5 % šalies teritorijos.
Gyvūnija
Gyvūnija skurdi, veisiasi kalnų ereliai, vilkai, šernai, šakalai, elniai; gausu tik vandens paukščių.
Aplinkosauga
2000 m. išmesta į atmosferą tūkst. t: anglies monoksido 260, lakiųjų organinių junginių 60, sieros dioksido 15, azoto oksidų 15.
Galerija
- Ksamilo salos
-
- Vjosė
-
-
- Tomoras
-
- Korabas
-
-
Taip pat skaitykite
- Albanijos miestai
- Albanijos upės
- Turizmas Albanijoje
Šaltiniai
- R. Eftimi. „SOME CONSIDERATIONS ON SEAWATER-FRESHWATER RELATIONSHIP IN ALBANIAN COASTAL AREA“ (PDF). ITA Consult. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-05-04. Nuoroda tikrinta 2017-03-30.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Albanijos geografija, Kas yra Albanijos geografija? Ką reiškia Albanijos geografija?
Albanijos geografijaZemynas EuropaRegionas Vidurzemio jurosPlotas 28 748 km 97 7 zemes 2 3 vandensPakrante 362 kmSienos Graikija 212 km Juodkalnija 186 km Siaures Makedonija 181 km Kosovas 112 kmAuksciausias taskas Korabas 2 764 mZemiausias taskas Adrijos jura 0 mIlgiausia upe Drinas 335 kmDidziausias ezeras Skadaro ezeras 530 km Albanija valstybe Pietu Europoje Balkanu pusiasalyje Vakaruose krantus skalauja Adrijos jura Plotas 28 748 km Albanija dalinasi siena su keturiomis Europos salimis su Juodkalnija siaureje su Kosovu siaures rytuose su Makedonija vakaruose ir su Graikija pietuose Albanijos kranto linijos ilgis prie Adrijos ir Jonijos juros yra 476 km PavirsiusKalnuotas krastas 29 salies pavirsiaus pakile per 1000 m virs juros lygio 30 yra zemiau 300 m virs juros lygio Vidutinis salies aukstis 714 m virs juros lygio Trys pagrindines pavirsiaus formos kalnai siaureje rytuose ir pietryciuose kalnagubriai ir aukstumos viduryje kalvota ir sleniuota lyguma pajuryje Siaureje 100 km ilgio Dinaru kalnu pietinis asyvas Albanijos Alpes arba jauni alpines kalnodaros kalnai sudaryti is klinciu ir dolomitu su giliais tarpukalniu sleniais kai kuriuos virsunes per 2500 m virs juros lygio Siaures rytuose Vargu masyvas rytuose kalnagubriai Krestesas Alamanas Sebenikas Kresteso kalnagubryje Korabo virsune 2764 m virs juros lygio auksciausia Albanijoje pasienyje su Makedonija Pietryciuose Pindo kalnu siaurines atsakos Pino kalnai ir derlingos Korces ir Kolones įdubos Is pietryciu į siaures vakarus kalnai suskaidyti tektoniniais pazemejimais jais teka svarbiausios Albanijos upes Albanijos viduryje stukso aukstumos ir kalnagubriai suskaidyti giliu sleniu Svarbiausi kalnagubriai is siaures į pietus Mirdite Skanderbeutas Polisis Tomoris Gribe Nemercke Gjere Iki 300 m virs juros lygio aukscio 20 50 km plocio Albanijos pajurio lyguma nuo Skoderio ezero siaureje iki Vlioros įlankos pietuose Siaura 50 km ilgio pietine pakrantes juosta del svelnios gamtos ir klimato vadinama Albanijos Rivjera KlimatasKlimatas subtropiku Vidurzemio juros tipo ziemos siltos ir dregnos vasaros karstos ir sausos Vidutine metine oro temperatura nuo 14 C siaureje iki 18 C pietuose pajurio lygumose 300 ir daugiau dienu per metus su didesne negu 10 C vidutine paros oro temperatura palankios salygos subtropiku zemdirbystei Gausu krituliu nuo 650 mm pietryciuose iki 2600 mm pajuryje Vidutiniskai vasara iskrinta 10 metu krituliu normos Ziema dazni stiprus ir sausi vejai vadinami bora puciantys nuo kalnu Daznos perkunijos Kalnuose klimatas vietomis alpiniu pievu oro temperaturos zemesnes sniegas issilaiko kelis menesius Vidutine sausio ir liepos oro temperatura C vidutinis daugiametis krituliu kiekis mm Skoderis 4 ir 25 1 850 Tirana 7 ir 24 1 350 Korce 12 ir 26 750 Vidaus vandenysUpes priklauso Adrijos ir Jonijos juru baseinams Teka is kalnu sraunios ziema patvinsta Dideli hidroenergetiniai istekliai vanduo naudojamas laukams drekinti Laivybai tinka tik istekanti is Skoderio ezero Pasienyje dideli tektonines kilmes ezerai Skoderis Prespa ir Ohridas pajuryje lagunines kilmes ir Kalnuose daug dirbtiniu ezeru Dirvozemis ir augalijaDirvozemiu ir augalijos pasiskirstyme ryskus vertikalusis zoniskumas Augalija zemynine Vakaruose misku vietoje iki 400 500 m virs juros lygio karbonatiniuose rudzemiuose ir pievu dirvozemiuose auga viszaliai krumai makija citrusiniai figos alyvmedziai kalnu slaituose kalnu ir misku rudzemiuose azuolai guobos bukai berzai auksciau 1 400 1 900 m virs juros lygio subalpines pievos Miskai uzima 29 krumai 17 dirbamoji zeme 21 pievos ir ganyklos 16 ezerai ir upes 4 5 salies teritorijos GyvunijaGyvunija skurdi veisiasi kalnu ereliai vilkai sernai sakalai elniai gausu tik vandens pauksciu Aplinkosauga2000 m ismesta į atmosfera tukst t anglies monoksido 260 lakiuju organiniu junginiu 60 sieros dioksido 15 azoto oksidu 15 GalerijaKsamilo salos Vjose Tomoras KorabasTaip pat skaitykiteAlbanijos miestai Albanijos upes Turizmas AlbanijojeSaltiniaiR Eftimi SOME CONSIDERATIONS ON SEAWATER FRESHWATER RELATIONSHIP IN ALBANIAN COASTAL AREA PDF ITA Consult Suarchyvuotas originalas PDF 2011 05 04 Nuoroda tikrinta 2017 03 30