Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Akcentologija lot accentus kirtis gr logos mokslas kalbotyros sritis apimanti kurios nors kalbos kirčio priegaidės kirči
Akcentologija
Akcentologija (lot. accentus – kirtis + gr. logos – mokslas) – kalbotyros sritis, apimanti kurios nors kalbos kirčio, priegaidės, kirčiavimo sistemos ir jos vystymosi tyrimus. Jei kalba turi priegaidę ir dėsningą kirčio vietos kaitą (pvz., senovės graikų, lietuvių kalbos), jos gali sudaryti savarankišką kalbotyros šaką, kitu atveju akcentologijos dalykus tiria gretimos kalbotyros šakos (morfologija, fonetika).
Skirstoma į istorinę, tarminę ir bendrinės kalbos akcentologiją. Istorinė tiria kirčio, priegaidės ir kirčiavimo sistemos vystymąsi, tarminė – kirtį ir priegaidę tarmėse, bendrinės kalbos – bendrinės kalbos kirčiavimo dėsningumus, nustato jo normas. Istorinė akcentologija daugiausiai remiasi kirčiuotų kalbos paminklų tyrinėjimu, giminingų kalbų faktų lyginimu, vidinės rekonstrukcijos metodu. Istorinė ir bendrinės kalbos akcentologija daugiausiai naudoja aprašomąjį, o kirčio ir priegaidės prigimčiai nustatyti – ir eksperimentinį metodą.
Lietuvių kalbos akcentologijos užuomazgų esama D. Kleino pirmojoje lietuvių kalbos gramatikoje. F. Kuršaitis buvo pirmasis nuodugniai tyrinėjęs ir aprašęs lietuvių kalbos kirtį ir priegaidę. Prie lietuvių kalbos akcentologijos plėtojimo taip pat daug prisidėjo K. Jaunius ir K. Būga. Istorinės akcentologijos problemas nagrinėjo , J. Endzelynas, F. Fortunatovas, F. de Sosiūras, T. Torbjornsonas, , tarminės – J. Gerulis, bendrinės kalbos akcentologijos – P. Būtėnas, V. Kamantauskas, P. Skardžius. Lietuvių kalbos akcentologijos srityje taip pat daug nuveikė kalbininkai: J. Kazlauskas (istorinė akcentologija), A. Girdenis, V. Grinaveckis, Z. Zinkevičius (tarminė akcentologija), A. Laigonaitė, V. Vaitkevičiūtė (bendrinės kalbos akcentologija).
Šaltiniai
- Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. MELI institutas, Vilnius.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Akcentologija, Kas yra Akcentologija? Ką reiškia Akcentologija?
Akcentologija lot accentus kirtis gr logos mokslas kalbotyros sritis apimanti kurios nors kalbos kircio priegaides kirciavimo sistemos ir jos vystymosi tyrimus Jei kalba turi priegaide ir desninga kircio vietos kaita pvz senoves graiku lietuviu kalbos jos gali sudaryti savarankiska kalbotyros saka kitu atveju akcentologijos dalykus tiria gretimos kalbotyros sakos morfologija fonetika Skirstoma į istorine tarmine ir bendrines kalbos akcentologija Istorine tiria kircio priegaides ir kirciavimo sistemos vystymasi tarmine kirtį ir priegaide tarmese bendrines kalbos bendrines kalbos kirciavimo desningumus nustato jo normas Istorine akcentologija daugiausiai remiasi kirciuotu kalbos paminklu tyrinejimu giminingu kalbu faktu lyginimu vidines rekonstrukcijos metodu Istorine ir bendrines kalbos akcentologija daugiausiai naudoja aprasomajį o kircio ir priegaides prigimciai nustatyti ir eksperimentinį metoda Lietuviu kalbos akcentologijos uzuomazgu esama D Kleino pirmojoje lietuviu kalbos gramatikoje F Kursaitis buvo pirmasis nuodugniai tyrinejes ir aprases lietuviu kalbos kirtį ir priegaide Prie lietuviu kalbos akcentologijos pletojimo taip pat daug prisidejo K Jaunius ir K Buga Istorines akcentologijos problemas nagrinejo J Endzelynas F Fortunatovas F de Sosiuras T Torbjornsonas tarmines J Gerulis bendrines kalbos akcentologijos P Butenas V Kamantauskas P Skardzius Lietuviu kalbos akcentologijos srityje taip pat daug nuveike kalbininkai J Kazlauskas istorine akcentologija A Girdenis V Grinaveckis Z Zinkevicius tarmine akcentologija A Laigonaite V Vaitkeviciute bendrines kalbos akcentologija SaltiniaiLietuviskoji tarybine enciklopedija I t MELI institutas Vilnius