Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vedų civilizacija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Pietų Azijos istorija Indijos istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| 70,000–3300 m. pr. m. e. | |||||
| · | · 7000–3300 m. pr. m. e. | ||||
| Indo slėnio civilizacija | 3300–1700 m. pr. m. e. | ||||
| 1700–1300 m. pr. m. e. | |||||
| Vedų periodas | 1500–500 m. pr. m. e. | ||||
| · | · 1200–700 m. pr. m. e. | ||||
| Mahadžanapados | 700–300 m. pr. m. e. | ||||
| Magadha | 1700 m. pr. m. e. –550 m. e. | ||||
| · Maurjų imperija | · 321–184 m. pr. m. e. | ||||
| Viduriniosios karalystės | 230 m. pr. m. e. –1279 m. e. | ||||
| · Satavahanos imperija | · 230 –199 m. e. | ||||
| · Kušano imperija | · 60–240 m. e. | ||||
| · Guptų imperija | · 240–550 m. e. | ||||
| · Pala imperija | · 750–1174 | ||||
| · Čola imperija | · 848–1279 | ||||
| 1206–1596 | |||||
| · Delio sultonatas | · 1206–1526 | ||||
| · | · 1490–1596 | ||||
| 1040–1346 | |||||
| 1083–1323 | |||||
| Vidžajanagara imperija | 1336–1565 | ||||
| Mogolų imperija | 1526–1707 | ||||
| 1674–1818 | |||||
| 1757–1947 | |||||
| Pietų Azijos istorija nuo 1947 m. Bangladešo istorija · Pakistano istorija · | |||||
| Pietų Azijos regionų istorijos · · Bengalija Asamas · Orisa · Maharaštra · Karnataka Andhra · Tamil Nadu · Kerala · Šri Lanka · Maldyvai | |||||
| Himalajų priekalnių istorija Kašmyras · · Baisi radžja · Čaubisi radžja · Nepalas · Limbuvanas Sikimas · Butanas · | |||||
| Įvairios istorijos sritys · · Indologija · · · | |||||
Vedų civilizacija – kultūra, susiformavusi II tūkst. pr. m. e. šiaurinėje Indijos subkontinento dalyje. Jos pagrindą sudarė klajokliai arijai, atkeliavę į regioną iš Vidurinės Azijos po Indo slėnio civilizacijos žlugimo. Svarbiausias kultūros paminklas ir bene vienintelis šaltinis šios kultūros tyrimams yra Vedų korpusas.
Arijų atėjimas į Indiją
Anot šiuolaikinėje indologijoje vyraujančios (nors ir ginčytinos) hipotezės, nuo 2000 ar 1500 m. pr. m. e. iš Vidurio Azijos į Šiaurės Vakarų Indostaną ėmė keltis karingi stepių klajokliai – vad. „arijai“, arba indoarijai (indologai „postmodernistai“ pabrėžia, kad tariamas sen. indoarijų savivardis arjas Vedose vartojamas vien kaip , o „arjų kalba“ pradedama minėti tik paravediniuose tekstuose). Anksčiau istorikai indoarijų atsikėlimą į Indostaną vadino invazija ir laikė tai Harapos kultūros miestų žlugimo priežastimi. Tačiau dabar žinoma, kad indoiranėnų kolonizacija prasidėjo senajai civilizacijai jau sužlugus ir nebuvo tokia staigi kaip manyta anksčiau. Dauguma indologų mano, kad indoeuropietišką „indoiranėnų“ kalbą ir Vedų kultūrą į Šiaurės Indostaną atnešė būtent „klajokliai arijai“. Greičiausiai jie išžudė, išstūmė ir iš dalies asimiliavo hipotetinius bei , o apie I tūkstm. pr. m. e. pabaigą pasiekę Gangos vidurupio sritį, netrukus čia sukūrė naują – indoarišką civilizaciją
Vedų ir epų gimimas
Vad. vedinio laikotarpio indoarijų istoriją bei pasaulėžiūrą atspindi Vedų kanonas ir bei, iš dalies, abi epinės poemos – Ramajana bei Mahabharata. Jau nuo XIX a. pab., pradedant Maxo Muelleriu buvo aktyviai diskutuojama dėl Vedų kanono datavimo. Skirtingi specialistai pateikia skirtingą chronologiją, tačiau linkstama Vedų formavimąvimasi datuoti nuo II tūkst. vidurio iki VI a. pr. m. e. Rigveda, kaip seniausioji dalis galutinę savo formą įgijo VIII a., Samaveda, Jadžurveda ir Atharvaveda baigė formuotis iki budizmo gimimo. Komentatoriškoji Vedų kanono dalis: Brahmanos, Aranjakos ir Upanišados formuojasi šiek tiek vėliau.
Indoariškos valstybės
Iš II-I tūkstm. pr. m. e. Šiaurės Indostane gyvavusių indoarijų valstybių geriausiai žinomos Kuru, Pančala, , Gandhara, , , Košala, Magadha, Anga, . Tačiau šių laikų tyrinėtojai vien puranose suskaičiuoja apie 135 sen. Indijos valdovus, kurių valdos driekėsi „nuo jūros iki jūros“, t. y. nuo Arabijos jūros iki Bengalijos įlankos. Iš brahmanose ir puranose pateiktos istorinio pobūdžio informacijos matyti, kad visos vedinio laikotarpio Indijos (t. y. viso Šiaurės Indostano) valdovas galėjo būti kilęs ir iš (dab. Gudžaratas), ir iš Gandharos (dab. Pandžabas ir dalis Harjanos), ir iš * (sen. sritis tarp rytinių Himalajų ir Gangos), ir iš Angos (sen. sritis į pietus nuo Gangos žemupio), ir iš (sen. sritis abipus Narmados aukštupio). Pasak II a. graikų istoriko , visų 153 iki Čandraguptos gyvenusių Indijos imperatorių (Vedose sanskritiškas jų titulas yra samrat; M. Muellerio sekėjai šiuos imperatorius linkę laikyti „II tūkstm. pr. m. e. Pandžabą infiltravusių nomadų klanų vadais“) valdymo laikotarpiai truko iš viso 6042 metus (Indica. IX). Nurodydamas šiuos skaičius Arianas rėmėsi iki mūsų dienų neišlikusia Megasteno „Indika“, o Seleukidų valstybės diplomatui Megastenui tie skaičiai tapo žinomi Maurjų imperijos sostinėje Pataliputroje (dab. Patna), kurioje jis viešėjo apie 302 m. pr. m. e. (įdomu, kad Maurjų imperijos „istorikai“ savosios šalies valstybingumo pradžią datavo tuo pačiu tūkstm. pr. m. e., kuriuo dabar archeologai datuoja visą Šiaurės Indostaną aprėpusios Protoharapiškosios kultūros susiformavimą).
Indoarijų religija
Būdingiausias sen. indoarijų religijos – vad. vedizmo – bruožas buvo dviejų daugeliu skirtingų vardų vadintų dievybių – Varunos ir Indros (vėlesnių Višnu ir Šivos atitikmenų) garbinimas), o svarbiausias sen. indoarijų visuomeninės sanklodos bruožas – vad. varnų arba luomų (nepainioti su kastomis) sistema (varnašramadharma), t. y. indoarijų visuomenės pasidalijimas į keturis luomus (dvasininkų, administratorių, verslininkų ir darbininkų,- povediniu laikotarpiu šie luomai suskilo į daugybę smulkių profesinių grupių – vad. kastų arba džati).
Alternatyvios religinės-filosofinės sistemos
II-I tūkstm. pr. m. e. daugiausia Gangos vidurupio srityje formavosi naujos, su tradiciniu vediniu hinduizmu konkuravusios religinės filosofinės mokyklos, iš kurių ypač paminėtinos džainizmas ateistinė (lokajata) ir ne ką mažiau ateistinis (ankstyvasis) budizmas.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vedų civilizacija, Kas yra Vedų civilizacija? Ką reiškia Vedų civilizacija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Pietu Azijos istorija Indijos istorija70 000 3300 m pr m e 7000 3300 m pr m e Indo slenio civilizacija 3300 1700 m pr m e 1700 1300 m pr m e Vedu periodas 1500 500 m pr m e 1200 700 m pr m e Mahadzanapados 700 300 m pr m e Magadha 1700 m pr m e 550 m e Maurju imperija 321 184 m pr m e Viduriniosios karalystes 230 m pr m e 1279 m e Satavahanos imperija 230 199 m e Kusano imperija 60 240 m e Guptu imperija 240 550 m e Pala imperija 750 1174 Cola imperija 848 12791206 1596 Delio sultonatas 1206 1526 1490 15961040 13461083 1323Vidzajanagara imperija 1336 1565Mogolu imperija 1526 17071674 18181757 1947Pietu Azijos istorija nuo 1947 m Bangladeso istorija Pakistano istorija Pietu Azijos regionu istorijos Bengalija Asamas Orisa Maharastra Karnataka Andhra Tamil Nadu Kerala Sri Lanka MaldyvaiHimalaju priekalniu istorija Kasmyras Baisi radzja Caubisi radzja Nepalas Limbuvanas Sikimas Butanas Įvairios istorijos sritys Indologija Infolentele ziureti aptarti redaguoti Vedu civilizacija kultura susiformavusi II tukst pr m e siaurineje Indijos subkontinento dalyje Jos pagrinda sudare klajokliai arijai atkeliave į regiona is Vidurines Azijos po Indo slenio civilizacijos zlugimo Svarbiausias kulturos paminklas ir bene vienintelis saltinis sios kulturos tyrimams yra Vedu korpusas Ariju atejimas į IndijaAnot siuolaikineje indologijoje vyraujancios nors ir gincytinos hipotezes nuo 2000 ar 1500 m pr m e is Vidurio Azijos į Siaures Vakaru Indostana eme keltis karingi stepiu klajokliai vad arijai arba indoarijai indologai postmodernistai pabrezia kad tariamas sen indoariju savivardis arjas Vedose vartojamas vien kaip o arju kalba pradedama mineti tik paravediniuose tekstuose Anksciau istorikai indoariju atsikelima į Indostana vadino invazija ir laike tai Harapos kulturos miestu zlugimo priezastimi Taciau dabar zinoma kad indoiranenu kolonizacija prasidejo senajai civilizacijai jau suzlugus ir nebuvo tokia staigi kaip manyta anksciau Dauguma indologu mano kad indoeuropietiska indoiranenu kalba ir Vedu kultura į Siaures Indostana atnese butent klajokliai arijai Greiciausiai jie iszude isstume ir is dalies asimiliavo hipotetinius bei o apie I tukstm pr m e pabaiga pasieke Gangos vidurupio sritį netrukus cia sukure nauja indoariska civilizacijaVedu ir epu gimimasVad vedinio laikotarpio indoariju istorija bei pasauleziura atspindi Vedu kanonas ir bei is dalies abi epines poemos Ramajana bei Mahabharata Jau nuo XIX a pab pradedant Maxo Muelleriu buvo aktyviai diskutuojama del Vedu kanono datavimo Skirtingi specialistai pateikia skirtinga chronologija taciau linkstama Vedu formavimavimasi datuoti nuo II tukst vidurio iki VI a pr m e Rigveda kaip seniausioji dalis galutine savo forma įgijo VIII a Samaveda Jadzurveda ir Atharvaveda baige formuotis iki budizmo gimimo Komentatoriskoji Vedu kanono dalis Brahmanos Aranjakos ir Upanisados formuojasi siek tiek veliau Indoariskos valstybesIs II I tukstm pr m e Siaures Indostane gyvavusiu indoariju valstybiu geriausiai zinomos Kuru Pancala Gandhara Kosala Magadha Anga Taciau siu laiku tyrinetojai vien puranose suskaiciuoja apie 135 sen Indijos valdovus kuriu valdos driekesi nuo juros iki juros t y nuo Arabijos juros iki Bengalijos įlankos Is brahmanose ir puranose pateiktos istorinio pobudzio informacijos matyti kad visos vedinio laikotarpio Indijos t y viso Siaures Indostano valdovas galejo buti kiles ir is dab Gudzaratas ir is Gandharos dab Pandzabas ir dalis Harjanos ir is sen sritis tarp rytiniu Himalaju ir Gangos ir is Angos sen sritis į pietus nuo Gangos zemupio ir is sen sritis abipus Narmados aukstupio Pasak II a graiku istoriko visu 153 iki Candraguptos gyvenusiu Indijos imperatoriu Vedose sanskritiskas ju titulas yra samrat M Muellerio sekejai siuos imperatorius linke laikyti II tukstm pr m e Pandzaba infiltravusiu nomadu klanu vadais valdymo laikotarpiai truko is viso 6042 metus Indica IX Nurodydamas siuos skaicius Arianas remesi iki musu dienu neislikusia Megasteno Indika o Seleukidu valstybes diplomatui Megastenui tie skaiciai tapo zinomi Maurju imperijos sostineje Pataliputroje dab Patna kurioje jis viesejo apie 302 m pr m e įdomu kad Maurju imperijos istorikai savosios salies valstybingumo pradzia datavo tuo paciu tukstm pr m e kuriuo dabar archeologai datuoja visa Siaures Indostana aprepusios Protoharapiskosios kulturos susiformavima Indoariju religijaBudingiausias sen indoariju religijos vad vedizmo bruozas buvo dvieju daugeliu skirtingu vardu vadintu dievybiu Varunos ir Indros velesniu Visnu ir Sivos atitikmenu garbinimas o svarbiausias sen indoariju visuomenines sanklodos bruozas vad varnu arba luomu nepainioti su kastomis sistema varnasramadharma t y indoariju visuomenes pasidalijimas į keturis luomus dvasininku administratoriu verslininku ir darbininku povediniu laikotarpiu sie luomai suskilo į daugybe smulkiu profesiniu grupiu vad kastu arba dzati Alternatyvios religines filosofines sistemosII I tukstm pr m e daugiausia Gangos vidurupio srityje formavosi naujos su tradiciniu vediniu hinduizmu konkuravusios religines filosofines mokyklos is kuriu ypac paminetinos dzainizmas ateistine lokajata ir ne ka maziau ateistinis ankstyvasis budizmas