Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Švedų tvanasPriklauso Antrasis Šiaurės karasAbiejų Tautų teritorija užimta Švedijos Rusijos Brandenburgo ir Chmelnickio
Švedų tvanas
| Švedų tvanas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Antrasis Šiaurės karas | |||||||
Abiejų Tautų teritorija, užimta Švedijos, Rusijos, Brandenburgo ir Chmelnickio kazokų | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Abiejų Tautų Respublika Krymo chanatas | Švedija Rusijos carystė | ||||||
Švedų tvanas – Abiejų Tautų Respublikos istorijos periodas tarp 1655 ir 1660 metų, kai visą šalies teritoriją, išskyrus nedidelį ruožą palei Turkijos sieną, buvo užėmusi Švedija ir Rusija.
Karas su švedais užbaigtas 1660 m. gegužės 3 d., ATR ir Švedijos atstovams pasirašius Olyvos taikos sutartį. Jonas Kazimieras atsisakė ketinimų užimti Švedijos sostą. Pastarajai atiteko beveik visa Livonija (išskyrus Latgalą), labai sustiprėjo Švedijos pozicijos Baltijos jūroje. Lenkija neteko Prūsijos suvereniteto, LDK neteko teisių Klaipėdos uoste (turėtų nuo 1525 m.).
Maskvos frontas
Tarptautinė Abiejų tautų respublikos padėtis vis sunkėjo. 1654 m. iš rytų Lietuvą užpuolė ir didelę jos dalį užėmė Maskvos caras Aleksejus Michailovičius. Minskas buvo sudegintas iki pamatų. Didelė Maskvos kariuomenė artinosi prie Vilniaus. Bijodama Rusijos įsigalėjimo į karą įsijungė Švedija, kuri užpuolė šalį iš šiaurės. Švedų karvedys su didele kariuomene artinosi prie Lietuvos sienų. Karalius Jonas Kazimieras, netekęs vilties apsiginti, užsidarė Krokuvoje su maža kareivių saujele, kuriems vadovavo Stefanas Čarneckis.
Kunigaikštis Jonušas Radvila, paskirtas Lietuvos didžiosios kunigaikštystės etmonu, beturėjo tik 5000 kareivių. Likusioji kariuomenė žuvo mūšiuose su maskviečiais prie Šklovo, Mohilevo, Smolensko, Staro Bychovo. 1654 m. rugpjūčio 12 d. ties Šklovu Jonušas Radvila su 8000 karių pasitiko 80 000 rusų kariuomenę, kuriai vadovavo kunigaikštis ir pralaužė priešo gretas. Tačiau tolesnės kovos baigtį nulėmė žymi jėgų persvara. Iš valdovo pastiprinimo sulaukti nepavyko, o kai pagalba atėjo, jau buvo per vėlu. 1655 m. rugpjūčio 8 d. Rusijos caro daliniai įžengė į Vilnių ir pirmąsyk valstybės istorijoje priešas užėmė Lietuvos sostinę. Jonušui Radvilai iš rusų užimto Vilniaus pavyko išgelbėti valstybės iždą ir didįjį antspaudą, t. y. juridinę ir finansinę valstybės galią. Rusams užėmus Vilnių Jonušas Radvila pasitraukė į Kėdainius. Gonsievskis pasitraukė į Suvalkiją.
Švedijos frontas
Švedija 1655 m. užėmė Žemaitiją, Upytę, dalį Kauno ir Breslaujos pavietų. Švedų įgulos buvo Kretingoje, Palangoje, Vainute, Plungėje, Tauragėje ir kt. Švedai pradėjo rinkti mokesčius – 5 taleriai nuo valako.
Švedijos kariuomenė taip pat įsiveržė ir užėmė didelę dalį Lenkijos, išskyrus Gdanską. Lenkų bajorija paskelbė .
1655 m. pabaigoje Rusija pasirašė paliaubas su Lietuva. 1656 m. Rusija pradėjo kariauti su Švedija, norėdama užimti Livoniją.
1656 m. vasario 2 d. išleistame atsišaukime Jonas Kazimieras ragino kovoti su švedais. Apie 1656 m. balandžio mėnesį prasidėjo žemaičių bajorų sukilimas, buvo sunaikintos švedų įgulos. Taubės vokiečių eskadroną sukilėliai sutriuškino. Birželio mėnesį švedai pasiliko tik Biržuose. Vienas iš pagrindinių konfederacijos prieš švedus organizatorių buvo P. Sapiega. Jis kovojo su Jonušu Radvila, kuris buvo pasidavęs švedams (Kėdainių sutartis). Biržų apgultis sukilėliams ilgai nesisekė. Tik 1657 m. sausio mėnesį Vincentui Gosievskiui pavyko priversti Biržus kapituliuoti. 1657 m. rugsėjo mėnesį į Abiejų Tautų Respublikos pusę perėjo Brandenburgo kurfiurstas. 1658 m. lietuvių kariuomenę švedai išstūmė iš Livonijos, puldinėjo Žemaitiją.
Šaltiniai
- Ervin Liptai: Military history of Hungary, Zrínyi Military Publisher, 1985. ISBN 963-326-337-9
- László Markó: Lordships of the Hungarian State, Magyar Könyvklub Publisher, 2000. ISBN 963-547-085-1
- Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija (1009-1795). R. Paknio leidykla, 2005 m., 306 psl. ISBN 9986-830-89-3
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Švedų tvanas, Kas yra Švedų tvanas? Ką reiškia Švedų tvanas?
Svedu tvanasPriklauso Antrasis Siaures karasAbieju Tautu teritorija uzimta Svedijos Rusijos Brandenburgo ir Chmelnickio kazokuData 1655 1660 m Vieta EuropaRezultatas Abieju Tautu Respublikos Pyro pergaleKonflikto salysAbieju Tautu Respublika Krymo chanatas Danija Austrija Vengrija Rusijos caryste nuo 1656 Brandenburgas nuo 1657 Svedija Rusijos caryste 1654 1656 nuo 1658 m Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste Brandenburgas 1656 1657 Zaporozes kazokai Transilvanija Moldavijos kunigaikstyste Valakijos kunigaikstyste Svedu tvanas Abieju Tautu Respublikos istorijos periodas tarp 1655 ir 1660 metu kai visa salies teritorija isskyrus nedidelį ruoza palei Turkijos siena buvo uzemusi Svedija ir Rusija Karas su svedais uzbaigtas 1660 m geguzes 3 d ATR ir Svedijos atstovams pasirasius Olyvos taikos sutartį Jonas Kazimieras atsisake ketinimu uzimti Svedijos sosta Pastarajai atiteko beveik visa Livonija isskyrus Latgala labai sustiprejo Svedijos pozicijos Baltijos juroje Lenkija neteko Prusijos suvereniteto LDK neteko teisiu Klaipedos uoste turetu nuo 1525 m Maskvos frontasPagrindinis straipsnis ATR Maskvos karas 1654 1667 Tarptautine Abieju tautu respublikos padetis vis sunkejo 1654 m is rytu Lietuva uzpuole ir didele jos dalį uzeme Maskvos caras Aleksejus Michailovicius Minskas buvo sudegintas iki pamatu Didele Maskvos kariuomene artinosi prie Vilniaus Bijodama Rusijos įsigalejimo į kara įsijunge Svedija kuri uzpuole salį is siaures Svedu karvedys su didele kariuomene artinosi prie Lietuvos sienu Karalius Jonas Kazimieras netekes vilties apsiginti uzsidare Krokuvoje su maza kareiviu saujele kuriems vadovavo Stefanas Carneckis Kunigaikstis Jonusas Radvila paskirtas Lietuvos didziosios kunigaikstystes etmonu beturejo tik 5000 kareiviu Likusioji kariuomene zuvo musiuose su maskvieciais prie Sklovo Mohilevo Smolensko Staro Bychovo 1654 m rugpjucio 12 d ties Sklovu Jonusas Radvila su 8000 kariu pasitiko 80 000 rusu kariuomene kuriai vadovavo kunigaikstis ir pralauze prieso gretas Taciau tolesnes kovos baigtį nuleme zymi jegu persvara Is valdovo pastiprinimo sulaukti nepavyko o kai pagalba atejo jau buvo per velu 1655 m rugpjucio 8 d Rusijos caro daliniai įzenge į Vilniu ir pirmasyk valstybes istorijoje priesas uzeme Lietuvos sostine Jonusui Radvilai is rusu uzimto Vilniaus pavyko isgelbeti valstybes izda ir didįjį antspauda t y juridine ir finansine valstybes galia Rusams uzemus Vilniu Jonusas Radvila pasitrauke į Kedainius Gonsievskis pasitrauke į Suvalkija Svedijos frontasSvedija 1655 m uzeme Zemaitija Upyte dalį Kauno ir Breslaujos pavietu Svedu įgulos buvo Kretingoje Palangoje Vainute Plungeje Taurageje ir kt Svedai pradejo rinkti mokescius 5 taleriai nuo valako Svedijos kariuomene taip pat įsiverze ir uzeme didele dalį Lenkijos isskyrus Gdanska Lenku bajorija paskelbe 1655 m pabaigoje Rusija pasirase paliaubas su Lietuva 1656 m Rusija pradejo kariauti su Svedija noredama uzimti Livonija Svedu zygis į Kedainius Dailininko Jozefo Brandto paveikslas 1656 m vasario 2 d isleistame atsisaukime Jonas Kazimieras ragino kovoti su svedais Apie 1656 m balandzio menesį prasidejo zemaiciu bajoru sukilimas buvo sunaikintos svedu įgulos Taubes vokieciu eskadrona sukileliai sutriuskino Birzelio menesį svedai pasiliko tik Birzuose Vienas is pagrindiniu konfederacijos pries svedus organizatoriu buvo P Sapiega Jis kovojo su Jonusu Radvila kuris buvo pasidaves svedams Kedainiu sutartis Birzu apgultis sukileliams ilgai nesiseke Tik 1657 m sausio menesį Vincentui Gosievskiui pavyko priversti Birzus kapituliuoti 1657 m rugsejo menesį į Abieju Tautu Respublikos puse perejo Brandenburgo kurfiurstas 1658 m lietuviu kariuomene svedai isstume is Livonijos puldinejo Zemaitija SaltiniaiErvin Liptai Military history of Hungary Zrinyi Military Publisher 1985 ISBN 963 326 337 9 Laszlo Marko Lordships of the Hungarian State Magyar Konyvklub Publisher 2000 ISBN 963 547 085 1 Alfredas Bumblauskas Senosios Lietuvos istorija 1009 1795 R Paknio leidykla 2005 m 306 psl ISBN 9986 830 89 3 Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį