Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas – Šiaulių ekonomijos gyventojų, daugiausia valstiečių sukilimas, vykęs 1769 m. liepos 13 d. – spalio 20 d.
Priežastys
1765 m. Šiaulių ekonomiją kartu su kitomis karališkomis ekonomijomis Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje pradėjo administruoti Antanas Tyzenhauzas. Jis pradėjo visos ekonomijos valdymo ir ekonomikos reformas. Jis padidino činšą, įvedė mokesčius už teisę gaminti alų, parduoti savo javus, prekiauti ūkio gaminiais ir kt. Iki tol Ekonomijos valstiečiai tik juridiškai buvo baudžiauninkai, bet, apie 150 metų mokėdami piniginę rentą, gyveno žymiai geriau, negu privačių dvarų baudžiauninkai.
1768 m. A. Tyzenhauzas ėmė kurti palivarkus, kurių žemes turėjo įdirbti valstiečiai. Valstiečiai iš savo žemių buvo išvaromi, paliekant jiems palivarkų pakraščiuose tik po ketvirtį valako. Nuo vieno ketvirtadalio valako reikėjo eiti 2 dienas lažo. Buvo padidinti ir piniginiai mokesčiai, reikėjo duoti duokles medumi, uogomis, grybais ir kt. A. Tyzenhauzo reformos padidino Šiaulių ekonomijos pajamas nuo 650 tūkst. iki 1,5 mln. auksinų.
Be to, Ekonomijos gyventojai turėjo tiesti kelius, statyti įvairios paskirties pastatus, manufaktūras. Į manufaktūras valstiečiai buvo varomi prievarta, apgyvendinami barakuose, patys turėdavo maitintis, o už menkiausią nepasitenkinimą būdavo mušami. Staiga padidėjęs išnaudojimas ir sukėlė valstiečių bei miestelėnų nepasitenkinimą.
Pradžia
Sukilimas prasidėjo Žagarėje 1769 m. liepos 13 d., kitą dieną persimetė į Joniškį, kuris buvo didžiausias Šiaulių ekonomijos miestas. Sukilimo varomoji jėga buvo turtingieji valstiečiai, jam vadovavo keletas vaitų ir mokytojas Simonas Aleksandravičius, liepos mėn. išsiuntinėjęs raštą „Pakvietimas į įvairius sodžius nuo sukilusių vyrų, kad visi stotų su visokiais ginklais: šaudyklėmis, ietimis, berdyšiais šiandien, t. y. liepos 19 d., kurią ir šis raštas išduotas“.
Joniškio vaitas Mykolas Pauga parašė ir Joniškyje viešai perskaitė sukilėlių priesaikos tekstą. Pats važinėjo po ekonomiją, agituodamas sukilti, pats suiminėjo valdininkus. Liepos 15-16 d. sukilo Gruzdžių gubernija.
Sukilimas Šiauliuose
Šiauliečiai į sukilimą įsijungė liepos 17 d., į miestą plūdo valstiečiai, sklido gandai apie kažkokius laiškus, nes sukilėliai tikėjosi Baro konfederatų pagalbos. Sukilimui Šiauliuose vadovavo vaitas Dovydas Kadata. Kai jis liepos 18 d. atvyko į Šiaulius, būrys miestelėnų ir valstiečių užpuolė dvarą, bet administracijos pareigūnai spėjo pabėgti. Sukilėliai sučiupo tik mokesčių rinkėją Grušą ir primušė už tai, „kad valstiečių vaikus rinko ir siuntė į karališkuosius fabrikus, negailestingai plėšė ir ėmė baudas, valstiečių žmonas ir dukteris prievartavo“. Jį kitą dieną Šiaulių miestelėnai Kaušas, Puidas ir Michalovskis su keliais valstiečiais išvežė į Joniškį. Ten buvo užmegzti ryšiai su sukilimo vadais. Pasiuntiniai liepos 20 d. rytą sugrįžo su vadų laišku, kuriame Šiaulių apylinkių valstiečiai buvo raginami ginkluotis ir traukti į Šiaulius. Įvykių liudininkas bajoras tą pačią dieną rašė, kad keliasdešimt valstiečių atvyko į Šiaulius išvakarėse, o tądien jų prisirinkę apie 500, mieste buvo girdėti šaudant. Šiaulių dvare įsikūrė apylinkės sukilėlių vadovybė.
Šiaulių miestelėnai nebuvo vieningi. Kadata vadų laišką perdavė perskaityti Šiaulių klebonui Gierichui. Šis ragino skirstytis, jam pritarė miestelėnai Pranciškus Jakštas, Ambrazevičius, Zavadskis. Jau liepos 21 d. miestelėnų daliai atstovavęs Kazimieras Taliatas pateikė Upytės pilies teismui Šiaulių miesto skundą dėl Aleksandravičiaus ir kitų sukilėlių veiksmų. Jame buvo rašoma, kad sukilėlių vadai pasiuntė į Šiaulius savo bendrą Kadatą su 60 žmonių, vertė dėtis prie maišto, grasindami padegti miestą ir atimti turtą.
Norėjusį pasišalinti Kadatą sulaikė Kaušas, Kurlianskis, Avyžis, Michalovskis, Braziulis, žydai Šepšelis, Školnikas ir kiti Šiaulių miestelėnai. Avyžis ir valstietis M. Kulnius siuntė į kaimus raginimus jungtis prie sukilėlių. Šiauliuose buvo sudaryta vietinė sukilėlių vadovybė, Kadata paskirtas vadu, duota priesaika. Sukilėlių reikalavimai buvo tokie patys kaip ir visos Šiaulių ekonomijos sukilėlių. Vadovybė stengėsi palaikyti tvarką mieste ir gubernijoje, naikino palivarkus, ragino valstiečius ir miestelėnus atsiimti iš palivarkų žemę ir ją dirbti. Kadata sugebėjo neblogai palaikyti tvarką, bet visą laiką svyravo, buvo neryžtingas, tarėsi su klebonu, todėl neišvengta sukilimui nepalankios bažnyčios įtakos.
Malšinimas
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Mykolas Frederikas Čartoriskis (1696–1775), liepos 31 d. įsakė Žemaitijos karužai Antanui Gelgaudui nuslopinti sukilimą, pabrėždamas, kad „šis valstiečių sukilimas yra didžiai pavojingas savo padariniais visai Žemaičių kunigaikštystei, jei nebus pačioje pradžioje numalšintas.“
Artėdami prie Šiaulių nuo Radviliškio, malšintojai, apie 200 kareivių pamatė Šiaulius apstojusią didelę minią sukilėlių, kurie šaudė iš medinių, geležiniais lankais sutvirtintų patrankų akmeniniais sviediniais. Kareiviai nedrįsdami pulti pranašesnių sukilėlių jėgų, įsitvirtino ant Salduvės, apsikasė ir sėdėjo ant kalno, kol neatėjo daugiau kariuomenės.
Kai į Šiaulius rugsėjo mėn. atvyko valdovo paskirti komisarai, į Šiaulių ekonomiją buvo įvesta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Kuršo hercogystės ir Rusijos kariuomenė, sukilimas Šiauliuose išblėso.
Sukilėlių delegacija, vadovaujama Mykolo Paugos, dar vyko į Vilnių, derėjosi su vyskupu Ignotu Jokūbu Masalskiu, tačiau jokių nuolaidų negavo. Karalius Stanislovas Augustas, išsigandęs valdinių pasipriešinimo masto, planavo palengvinti jų padėtį. Bet nė negalvota pašalinti Tyzenhauzo įvestą šeimininkavimo ir valdinių išnaudojimo sistemą su palivarkais ir lažu.
Spalio mėn. pabaigoje sukilimas buvo numalšintas. Sukilimui pralaimėjus, Šiaulių ekonomijos administracija atsisakė tik kai kurių nesvarbių prievolių. Tyzenhauzo sistema išliko, pradėti darbai buvo tęsiami.
Teismas ir nuosprendžiai
Teismas gruodžio 4 d. įvyko Kaune. Joniškio vaitas, sukilimo iniciatorius ir vadas Mykolas Pauga ir Jakiškių kaimo vaitas Martinjonas Radvila 1770 m. sausio 12 d. buvo viešai sukapoti Joniškyje. Simonas Jazauskas, Tomas Martynaitis ir Vaitiekus Margelis, gavę po 100 rykščių, buvo įkalinti iki gyvos galvos. Dovydas Kadata, Čepulis ir Jurgelis gavo po 200 rykščių ir buvo paleisti.
Bibliografija
- Marčėnas R. Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas 1769 m.-Vilnius: Mintis, 1969.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas, Kas yra Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas? Ką reiškia Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Siauliu ekonomijos valstieciu sukilimas Siauliu ekonomijos gyventoju daugiausia valstieciu sukilimas vykes 1769 m liepos 13 d spalio 20 d Priezastys1765 m Siauliu ekonomija kartu su kitomis karaliskomis ekonomijomis Lietuvos Didziojoje kunigaikstysteje pradejo administruoti Antanas Tyzenhauzas Jis pradejo visos ekonomijos valdymo ir ekonomikos reformas Jis padidino cinsa įvede mokescius uz teise gaminti alu parduoti savo javus prekiauti ukio gaminiais ir kt Iki tol Ekonomijos valstieciai tik juridiskai buvo baudziauninkai bet apie 150 metu mokedami pinigine renta gyveno zymiai geriau negu privaciu dvaru baudziauninkai 1768 m A Tyzenhauzas eme kurti palivarkus kuriu zemes turejo įdirbti valstieciai Valstieciai is savo zemiu buvo isvaromi paliekant jiems palivarku pakrasciuose tik po ketvirtį valako Nuo vieno ketvirtadalio valako reikejo eiti 2 dienas lazo Buvo padidinti ir piniginiai mokesciai reikejo duoti duokles medumi uogomis grybais ir kt A Tyzenhauzo reformos padidino Siauliu ekonomijos pajamas nuo 650 tukst iki 1 5 mln auksinu Be to Ekonomijos gyventojai turejo tiesti kelius statyti įvairios paskirties pastatus manufakturas Į manufakturas valstieciai buvo varomi prievarta apgyvendinami barakuose patys turedavo maitintis o uz menkiausia nepasitenkinima budavo musami Staiga padidejes isnaudojimas ir sukele valstieciu bei miestelenu nepasitenkinima PradziaAtminimo lenta skirta 1769 m Siauliu ekonomijos sukilimui Joniskis Miesto a 4 buv miesto rotuse 2020 m Sukilimas prasidejo Zagareje 1769 m liepos 13 d kita diena persimete į Joniskį kuris buvo didziausias Siauliu ekonomijos miestas Sukilimo varomoji jega buvo turtingieji valstieciai jam vadovavo keletas vaitu ir mokytojas Simonas Aleksandravicius liepos men issiuntinejes rasta Pakvietimas į įvairius sodzius nuo sukilusiu vyru kad visi stotu su visokiais ginklais saudyklemis ietimis berdysiais siandien t y liepos 19 d kuria ir sis rastas isduotas Joniskio vaitas Mykolas Pauga parase ir Joniskyje viesai perskaite sukileliu priesaikos teksta Pats vazinejo po ekonomija agituodamas sukilti pats suiminejo valdininkus Liepos 15 16 d sukilo Gruzdziu gubernija Sukilimas SiauliuoseSiaulieciai į sukilima įsijunge liepos 17 d į miesta pludo valstieciai sklido gandai apie kazkokius laiskus nes sukileliai tikejosi Baro konfederatu pagalbos Sukilimui Siauliuose vadovavo vaitas Dovydas Kadata Kai jis liepos 18 d atvyko į Siaulius burys miestelenu ir valstieciu uzpuole dvara bet administracijos pareigunai spejo pabegti Sukileliai suciupo tik mokesciu rinkeja Grusa ir primuse uz tai kad valstieciu vaikus rinko ir siunte į karaliskuosius fabrikus negailestingai plese ir eme baudas valstieciu zmonas ir dukteris prievartavo Jį kita diena Siauliu miestelenai Kausas Puidas ir Michalovskis su keliais valstieciais isveze į Joniskį Ten buvo uzmegzti rysiai su sukilimo vadais Pasiuntiniai liepos 20 d ryta sugrįzo su vadu laisku kuriame Siauliu apylinkiu valstieciai buvo raginami ginkluotis ir traukti į Siaulius Įvykiu liudininkas bajoras ta pacia diena rase kad keliasdesimt valstieciu atvyko į Siaulius isvakarese o tadien ju prisirinke apie 500 mieste buvo girdeti saudant Siauliu dvare įsikure apylinkes sukileliu vadovybe Siauliu miestelenai nebuvo vieningi Kadata vadu laiska perdave perskaityti Siauliu klebonui Gierichui Sis ragino skirstytis jam pritare miestelenai Pranciskus Jakstas Ambrazevicius Zavadskis Jau liepos 21 d miestelenu daliai atstovaves Kazimieras Taliatas pateike Upytes pilies teismui Siauliu miesto skunda del Aleksandraviciaus ir kitu sukileliu veiksmu Jame buvo rasoma kad sukileliu vadai pasiunte į Siaulius savo bendra Kadata su 60 zmoniu verte detis prie maisto grasindami padegti miesta ir atimti turta Norejusį pasisalinti Kadata sulaike Kausas Kurlianskis Avyzis Michalovskis Braziulis zydai Sepselis Skolnikas ir kiti Siauliu miestelenai Avyzis ir valstietis M Kulnius siunte į kaimus raginimus jungtis prie sukileliu Siauliuose buvo sudaryta vietine sukileliu vadovybe Kadata paskirtas vadu duota priesaika Sukileliu reikalavimai buvo tokie patys kaip ir visos Siauliu ekonomijos sukileliu Vadovybe stengesi palaikyti tvarka mieste ir gubernijoje naikino palivarkus ragino valstiecius ir miestelenus atsiimti is palivarku zeme ir ja dirbti Kadata sugebejo neblogai palaikyti tvarka bet visa laika svyravo buvo neryztingas taresi su klebonu todel neisvengta sukilimui nepalankios baznycios įtakos MalsinimasLietuvos Didziosios Kunigaikstystes kancleris Mykolas Frederikas Cartoriskis 1696 1775 liepos 31 d įsake Zemaitijos karuzai Antanui Gelgaudui nuslopinti sukilima pabrezdamas kad sis valstieciu sukilimas yra didziai pavojingas savo padariniais visai Zemaiciu kunigaikstystei jei nebus pacioje pradzioje numalsintas Artedami prie Siauliu nuo Radviliskio malsintojai apie 200 kareiviu pamate Siaulius apstojusia didele minia sukileliu kurie saude is mediniu geleziniais lankais sutvirtintu patranku akmeniniais sviediniais Kareiviai nedrįsdami pulti pranasesniu sukileliu jegu įsitvirtino ant Salduves apsikase ir sedejo ant kalno kol neatejo daugiau kariuomenes Kai į Siaulius rugsejo men atvyko valdovo paskirti komisarai į Siauliu ekonomija buvo įvesta Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Kurso hercogystes ir Rusijos kariuomene sukilimas Siauliuose isbleso Sukileliu delegacija vadovaujama Mykolo Paugos dar vyko į Vilniu derejosi su vyskupu Ignotu Jokubu Masalskiu taciau jokiu nuolaidu negavo Karalius Stanislovas Augustas issigandes valdiniu pasipriesinimo masto planavo palengvinti ju padetį Bet ne negalvota pasalinti Tyzenhauzo įvesta seimininkavimo ir valdiniu isnaudojimo sistema su palivarkais ir lazu Spalio men pabaigoje sukilimas buvo numalsintas Sukilimui pralaimejus Siauliu ekonomijos administracija atsisake tik kai kuriu nesvarbiu prievoliu Tyzenhauzo sistema isliko pradeti darbai buvo tesiami Teismas ir nuosprendziaiTeismas gruodzio 4 d įvyko Kaune Joniskio vaitas sukilimo iniciatorius ir vadas Mykolas Pauga ir Jakiskiu kaimo vaitas Martinjonas Radvila 1770 m sausio 12 d buvo viesai sukapoti Joniskyje Simonas Jazauskas Tomas Martynaitis ir Vaitiekus Margelis gave po 100 ryksciu buvo įkalinti iki gyvos galvos Dovydas Kadata Cepulis ir Jurgelis gavo po 200 ryksciu ir buvo paleisti BibliografijaMarcenas R Siauliu ekonomijos valstieciu sukilimas 1769 m Vilnius Mintis 1969