Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Marija Pečkauskaitė Šatrijos RaganaGimė 1877 m kovo 8 d Medingėnai Rusijos imperijaMirė 1930 m liepos 24 d 53 metai Židi
Šatrijos Ragana
| Marija Pečkauskaitė Šatrijos Ragana | |
|---|---|
| Gimė | 1877 m. kovo 8 d. Medingėnai, Rusijos imperija |
| Mirė | 1930 m. liepos 24 d. (53 metai) Židikai, Lietuva |
| Palaidotas (-a) | Židikų šv. Onos koplyčia |
| Tėvai | Stanislava Šiukštaitė Anupras Pečkauskas |
| Veikla | Lietuvos rašytoja |
| Vikiteka | Šatrijos Ragana |
Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana (1877 m. kovo 8 d. Medingėnuose – 1930 m. liepos 24 d. Židikuose) – lietuvių rašytoja.
Biografija
Rašytoja gimė Medingėnų dvare (dab. Rietavo savivaldybė) savo motinos Stanislavos Šiukštaitės tėviškėje. Iki dešimties metų augo Labūnavos dvare (dab. Kelmės raj.). Stanislava ir Anupras Pečkauskai buvo apsišvietę dvarininkai: Anupro tėvų namuose buvo didžiulė biblioteka, nemažai senųjų knygų, o Šiukštų šeimoje buvo daug paveikslų. Marija šeimoje buvo vyriausia dukra, po jos dar gimė sesuo Sofija, broliai Steponas ir Vincas.
Su namų mokytojų Juzefos Sumorok ir Cecilijos Sondeckos pagalba išėjusi pradžios mokyklos kursą, su guvernante, atvykusia iš Varšuvos, Sofija Sventožečka, Marija 1891 m. pradėjo ruoštis egzaminams į Sankt Peterburgo Šv. Kotrynos gimnaziją. 1892 m. egzaminus išlaikė į trečiąją klasę, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos po pusės metų ji grįžo namo, kur gimnazijos kursą tęsė privačiai.
Dar 1891 m. į namus buvo pakviestas Povilas Višinskis padėti pasirengti į gimnaziją Marijos broliui Steponui. Povilas Višinskis jau tuo metu buvo įsitraukęs į judėjimą už tautinį atgimimą. Povilo Višinskio paskatinta prisidėti prie lietuvybės puoselėjimo Marija pradėjo mokytis lietuvių kalbos ir pramokusi ja toliau kalbėjo.
1894 m. vėlų rudenį į Užventį, kur tada gyveno Marijos šeima, atvyko jaunas kunigas . Pečkauskų ir Bukantų šeimos seniai buvo pažįstamos.
Paskatinta bičiulio Povilo Višinskio, Marija Pečkauskaitė nuo 1896 m. Lietuvos periodinėje spaudoje pradėjo spausdinti apsakymus – įvairius kaimo gyvenimo vaizdelius, kuriuose buvo aukštinami žmogaus dvasiniai pradai, smerkiamos moralinės ydos.
1896 m. Marija išvažiavo į Varšuvą, į bitininkų kursus. Šios žinios vėliau jai pravertė ūkyje Židikuose. 1898 m. mirus tėvui Anuprui Pečkauskui, šeima liko be lėšų pragyvenimui. Labūnavos dvaras buvo praskolintas, įkeistas bankui. Apie tą laikotarpį Marija rašė: „Apskritai sakant, visa mūsų šeimyna netikusi praktiškam gyvenimui… Materializmas mums visiems buvo tolimas ir koktus“. Marija mokytojavo dvaruose, kiti vaikai irgi ėmėsi darbo.
1905–1907 m. Marija išvažiavo į Šveicariją, Ciuricho ir klausė etikos ir pedagogikos paskaitų, žavėjosi V. Fersterio paskaitomis apie jaunuomenės auklėjimą.
1907 m. Marija Pečkauskaitė atsikraustė į Pavandenės dvarą (Telšių apskrityje), į lenkiškos orientacijos dvarininkų Sakelių šeimą, mokyti devynių jų vaikų. Mokytojos įtaka greitai pakeitė Gabrielės Sakelytės mąstyseną. Ši mokytojos ir mokinės draugystė tęsėsi visą gyvenimą. Tapusi gydytoja, Gabrielė Sakelytė – platino lietuviškas knygas, būdama atokių miestelių gydytoja užsiėmė labdara, 1930 m., prieš pat mirtį, slaugė Mariją.
1909 m. Marija Pečkauskaitė pakviesta mokytojauti į Marijampolės „Žiburio“ mergaičių progimnaziją. Jai tuo metu vadovavo kunigas Motiejus Gustaitis. Jis perleido Marija Pečkauskaitei šį darbą – ji buvo faktinė „Žiburio“ progimnazijos vedėja.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir artėjant frontui, „Žiburio“ progimnazija persikėlė į Trakus, o 1915 m. gegužę evakavosi į Voronežą. Marija nesiryžo dėl sveikatos būklės evakuotis kartu su mokykla. Ji pasuko į Židikus. Tais pačiais metais čia atsikėlė jos motina ir sesuo Sofija bei kunigas Kazimieras Bukantas. Klebono K. Bukanto remiama materialiai, ji galėjo atsidėti literatūrinei veiklai.
Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais ji vėl grįžo prie pedagogikos. Nors ir sirgdama, ji stengėsi užsiimti filantropine ir švietėjiška veikla, nuvyko ekskursijon į Rygą, dažnai būdavo gamtoje ir rašė svarbiausią pedagoginį veikalą „Motina – auklėtoja“.
1927 m. Marijai Pečkauskaitei–Šatrijos Raganai už pedagoginius tyrinėjimus buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktarės vardas.
Sunkiai ligai sparčiai progresuojant, Marija Pečkauskaitė šešias savaites išgulėjo . 1930 m. liepos 24 d. mirė. Palaidota Židikų kapinaitėse. Prie jos kapo Pikelių klebonas kanauninkas Morkys, jos nuodėmklausys, pasakė: „Šiandien mes čia laidojom šventąją…“.
Slapyvardis
Rašytojos bičiulis Povilas Višinskis ją praminė raganėlės vardu dėl juodų plaukų ir juodų didelių akių. Kitų teigimu, pravardę sugalvojo Židikų gyventojai, mat tik ragana mokėjo šnekėti keturiomis kalbomis ir gydyti medicina. Po vienos išvykos į Šatrijos kalną, kurioje dalyvavo ir Vaižgantas, jai prigijo ir Šatrijos epitetas. Taip atsirado Šatrijos Raganos slapyvardis.
Kūriniai
- „Margi paveikslėliai“ (išsp. 1896),
- „Pirmas pabučiavimas“ (išsp. 1898),
- „Dėl ko tavęs čia nėra?“ (išsp. 1898),
- „Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai“ (išsp. 1900),
- „Rudens dieną“ (išsp. 1903),
- „Viktutė“ (1903),
- „Iš daktaro pasakojimų“ (išsp. 1904),
- „Atsiminimai apie broliuką Steponą“ (par. 1904, išsp. 1939),
- „Sulaukė“ (išsp. 1906),
- „Vincas Stonis“ (1906),
- „Pertraukta idilija“ (išsp. 1906),
- „Nepasisekė Marytei“ (1906),
- „Dėl tėvynės“ (1907),
- „Adomienė“ (1908),
- „Pančiai“ (1920),
- „Sename dvare“ (išsp. 1922), aprašytas Užvenčio dvaras
- „Irkos tragedija“ (išsp. 1924),
- „Mėlynoji mergelė“ (išsp. 1925),
- „Motina – auklėtoja“ (išsp. 1926).
Atminimo įamžinimas
- Šatrijos Raganos vardu pavadinta Užvenčio gimnazija.
- 1974 m. Židikuose, name, kuriame rašytoja gyveno, įkurtas Šatrijos Raganos memorialinis muziejus. 1987 m. perkeltas į dabartines patalpas.
Literatūra
- Janina Žėkaitė. Šatrijos Ragana. Vilnius : Vaga, 1984.
- Viktorija Daujotytė. Šatrijos Raganos pasaulyje: gyvenimo ir kūrinių skaitymai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997.
- Atsiminimai apie Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą Sudarytojos Viktorija Daujotytė, Brigita Speičytė. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997.
- Gediminas Mikelaitis. Kilti ir kelti: Šatrijos Raganos literatūros teologija: monografija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012.
Šaltiniai
- Living in a State of Non-History: Growing Up Lithuanian-American. 2015. Deep Baltic.
Nuorodos
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šatrijos Ragana, Kas yra Šatrijos Ragana? Ką reiškia Šatrijos Ragana?
Marija Peckauskaite Satrijos RaganaGime 1877 m kovo 8 d Medingenai Rusijos imperijaMire 1930 m liepos 24 d 53 metai Zidikai LietuvaPalaidotas a Zidiku sv Onos koplyciaTevai Stanislava Siukstaite Anupras PeckauskasVeikla Lietuvos rasytojaVikiteka Satrijos Ragana Marija Peckauskaite Satrijos Ragana 1877 m kovo 8 d Medingenuose 1930 m liepos 24 d Zidikuose lietuviu rasytoja Rasytojos Marijos Peckauskaites Satrijos Raganos koplycia Zidiku kapinese Mazeikiu raj Architekto Jono Muloko projektas Rasytojos memorialinis muziejus ZidikuoseNamas kuriame nuo 1915 iki mirties gyveno rasytojaM Peckauskaites kapas Zidiku koplycios rusyjeBiografijaRasytoja gime Medingenu dvare dab Rietavo savivaldybe savo motinos Stanislavos Siukstaites teviskeje Iki desimties metu augo Labunavos dvare dab Kelmes raj Stanislava ir Anupras Peckauskai buvo apsisviete dvarininkai Anupro tevu namuose buvo didziule biblioteka nemazai senuju knygu o Siukstu seimoje buvo daug paveikslu Marija seimoje buvo vyriausia dukra po jos dar gime sesuo Sofija broliai Steponas ir Vincas Su namu mokytoju Juzefos Sumorok ir Cecilijos Sondeckos pagalba isejusi pradzios mokyklos kursa su guvernante atvykusia is Varsuvos Sofija Sventozecka Marija 1891 m pradejo ruostis egzaminams į Sankt Peterburgo Sv Kotrynos gimnazija 1892 m egzaminus islaike į treciaja klase taciau del pablogejusios sveikatos po puses metu ji grįzo namo kur gimnazijos kursa tese privaciai Dar 1891 m į namus buvo pakviestas Povilas Visinskis padeti pasirengti į gimnazija Marijos broliui Steponui Povilas Visinskis jau tuo metu buvo įsitraukes į judejima uz tautinį atgimima Povilo Visinskio paskatinta prisideti prie lietuvybes puoselejimo Marija pradejo mokytis lietuviu kalbos ir pramokusi ja toliau kalbejo 1894 m velu rudenį į Uzventį kur tada gyveno Marijos seima atvyko jaunas kunigas Peckausku ir Bukantu seimos seniai buvo pazįstamos Paskatinta biciulio Povilo Visinskio Marija Peckauskaite nuo 1896 m Lietuvos periodineje spaudoje pradejo spausdinti apsakymus įvairius kaimo gyvenimo vaizdelius kuriuose buvo aukstinami zmogaus dvasiniai pradai smerkiamos moralines ydos 1896 m Marija isvaziavo į Varsuva į bitininku kursus Sios zinios veliau jai praverte ukyje Zidikuose 1898 m mirus tevui Anuprui Peckauskui seima liko be lesu pragyvenimui Labunavos dvaras buvo praskolintas įkeistas bankui Apie ta laikotarpį Marija rase Apskritai sakant visa musu seimyna netikusi praktiskam gyvenimui Materializmas mums visiems buvo tolimas ir koktus Marija mokytojavo dvaruose kiti vaikai irgi emesi darbo 1905 1907 m Marija isvaziavo į Sveicarija Ciuricho ir klause etikos ir pedagogikos paskaitu zavejosi V Fersterio paskaitomis apie jaunuomenes auklejima 1907 m Marija Peckauskaite atsikrauste į Pavandenes dvara Telsiu apskrityje į lenkiskos orientacijos dvarininku Sakeliu seima mokyti devyniu ju vaiku Mokytojos įtaka greitai pakeite Gabrieles Sakelytes mastysena Si mokytojos ir mokines draugyste tesesi visa gyvenima Tapusi gydytoja Gabriele Sakelyte platino lietuviskas knygas budama atokiu miesteliu gydytoja uzsieme labdara 1930 m pries pat mirtį slauge Marija 1909 m Marija Peckauskaite pakviesta mokytojauti į Marijampoles Ziburio mergaiciu progimnazija Jai tuo metu vadovavo kunigas Motiejus Gustaitis Jis perleido Marija Peckauskaitei sį darba ji buvo faktine Ziburio progimnazijos vedeja Prasidejus Pirmajam pasauliniam karui ir artejant frontui Ziburio progimnazija persikele į Trakus o 1915 m geguze evakavosi į Voroneza Marija nesiryzo del sveikatos bukles evakuotis kartu su mokykla Ji pasuko į Zidikus Tais paciais metais cia atsikele jos motina ir sesuo Sofija bei kunigas Kazimieras Bukantas Klebono K Bukanto remiama materialiai ji galejo atsideti literaturinei veiklai Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais ji vel grįzo prie pedagogikos Nors ir sirgdama ji stengesi uzsiimti filantropine ir svietejiska veikla nuvyko ekskursijon į Ryga daznai budavo gamtoje ir rase svarbiausia pedagoginį veikala Motina aukletoja 1927 m Marijai Peckauskaitei Satrijos Raganai uz pedagoginius tyrinejimus buvo suteiktas Vytauto Didziojo universiteto Garbes daktares vardas Sunkiai ligai sparciai progresuojant Marija Peckauskaite sesias savaites isgulejo 1930 m liepos 24 d mire Palaidota Zidiku kapinaitese Prie jos kapo Pikeliu klebonas kanauninkas Morkys jos nuodemklausys pasake Siandien mes cia laidojom sventaja SlapyvardisRasytojos biciulis Povilas Visinskis ja pramine raganeles vardu del juodu plauku ir juodu dideliu akiu Kitu teigimu pravarde sugalvojo Zidiku gyventojai mat tik ragana mokejo sneketi keturiomis kalbomis ir gydyti medicina Po vienos isvykos į Satrijos kalna kurioje dalyvavo ir Vaizgantas jai prigijo ir Satrijos epitetas Taip atsirado Satrijos Raganos slapyvardis Kuriniai Margi paveiksleliai issp 1896 Pirmas pabuciavimas issp 1898 Del ko taves cia nera issp 1898 Jau vakaruose uzgeso saulelydziai issp 1900 Rudens diena issp 1903 Viktute 1903 Is daktaro pasakojimu issp 1904 Atsiminimai apie broliuka Stepona par 1904 issp 1939 Sulauke issp 1906 Vincas Stonis 1906 Pertraukta idilija issp 1906 Nepasiseke Marytei 1906 Del tevynes 1907 Adomiene 1908 Panciai 1920 Sename dvare issp 1922 aprasytas Uzvencio dvaras Irkos tragedija issp 1924 Melynoji mergele issp 1925 Motina aukletoja issp 1926 Atminimo įamzinimasSatrijos Raganos vardu pavadinta Uzvencio gimnazija 1974 m Zidikuose name kuriame rasytoja gyveno įkurtas Satrijos Raganos memorialinis muziejus 1987 m perkeltas į dabartines patalpas LiteraturaJanina Zekaite Satrijos Ragana Vilnius Vaga 1984 Viktorija Daujotyte Satrijos Raganos pasaulyje gyvenimo ir kuriniu skaitymai Vilnius Lietuvos rasytoju sajungos leidykla 1997 Atsiminimai apie Marija Peckauskaite Satrijos Ragana Sudarytojos Viktorija Daujotyte Brigita Speicyte Vilniaus dailes akademijos leidykla 1997 Gediminas Mikelaitis Kilti ir kelti Satrijos Raganos literaturos teologija monografija Vilnius Lietuviu literaturos ir tautosakos institutas 2012 SaltiniaiLiving in a State of Non History Growing Up Lithuanian American 2015 Deep Baltic NuorodosVikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Satrijos Ragana