Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šarlis Lui de Monteskjė Charles Louis de MontesquieuŠ Monteskjė nežinomo dailininko portretas Gimė 1689 m sausio 18 d Ži
Charles de Montesquieu
| Šarlis Lui de Monteskjė Charles Louis de Montesquieu | |
|---|---|
| Š. Monteskjė (nežinomo dailininko portretas) | |
| Gimė | 1689 m. sausio 18 d. , Žironda, Prancūzija |
| Mirė | 1755 m. vasario 10 d. (66 metai) Paryžius, Prancūzija |
| Tautybė | prancūzas |
| Veikla | filosofas, literatas, istorikas, teisininkas, ideologas |
| Žinomas (-a) už | valstybės vykdomosios, įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžių padalijimo principai |
| Vikiteka | Charles de Montesquieu |
| Parašas | |
Šarlis Lui de Monteskjė (pranc. Charles Louis de Montesquieu, tikr. Charles Louis de Secondat, baron de La Brède et de Montesquieu; 1689 m. sausio 18 d. – 1755 m. vasario 10 d.) – Švietimo epochos prancūzų mąstytojas, filosofas, literatas, istorikas, teisininkas, ideologas, geografinės sociologijos mokyklos pradininkas.
Vilniaus Prancūzų vidurinė mokykla (Lycée International Français de Vilnius) pavadinta Š. Monteskjė vardu.
Biografija
Š. Monteskjė gimė vietovėje, netoli Bordo miesto Prancūzijoje. Augo kilmingų parlamentarų šeimoje. Didžiausias jo indėlis šiuolaikinei visuomenei yra Džono Loko valdžios padalijimo teorijos išvystymas.
1708 metais įstojo į Bordo universitetą, kur studijavo teisę. Kitus penkerius metus tęsė studijas Paryžiuje.
1715 metais vedė , kuri buvo protestantė. Su žmona susilaukė sūnaus ir dviejų dukterų.
1716 metais, mirus dėdei Žanui Baptistui (Jean Baptiste), filosofas paveldėjo jo titulą bei pradėjo dirbti Bordo parlamente. 1721 metais vietą Bordo parlamente pardavė vardan galimybės pakeliauti po Europą. Šių kelionių metu gilinosi į europietiškąją kultūrą, stengėsi perprasti skirtumus ir panašumas tarp skirtingų Europos regionų gyventojų. Šiai veiklai paskyrė visą savo gyvenimą. Dėl nuolatinio socialinės aplinkos daromo poveikio žmogui studijavimo Š. Monteskjė vadinamas vienu iš ankstyvosios sociologijos pradininkų. Tais pačiais metais pasirodė žymusis filosofo kūrinys „Persų laiškai“.
1728 metais pradėjo kelionę po Europą. 1731 metais grįžo į Bordo ir pradėjo studijuoti Senovės Romos istoriją. 1748 metais išleistas veikalas „Apie įstatymų dvasią“.
1755 metais vasario 10 dieną kelionės į Paryžių metu Š. Monteskjė mirė.
Pagrindinės politinės idėjos
Valdymo formos
Š. Monteskjė teigė, jog egzistuoja trys valdymo formos: Respublika (kuri jungia demokratiją ir aristokratiją), Monarchija ir . Kiekvienai iš šių formų Monteskjė skyrė po kertinį principą, elementą, kuris būtinas, norint užtikrinti pilnavertišką jos veikimą ir funkcionavimą.
Jo manymu Respublika, arba kitaip – liaudies valdžia, turi remtis liaudies pilietine dorybe ir patriotiniu mąstymu, o idealiu tokios formos pavyzdžiu Š. Monteskjė laikė Romos respubliką.
, pasak jo, yra grindžiamas valdinių baime ir vergiškumu, o jo apraiškas jis įžvelgė netgi tuometinėje Prancūzijoje dėl kardinolo Richelieu ir karaliaus Liudviko XIV vykdomos politikos.
Tuo tarpu Monarchijai yra būtinas karinės klasės garbės jausmas, tai yra teisės normas atitinkanti konstitucinė valdymo forma, kur reikalaujama, kad tarp monarcho ir liaudies ne tik egzistuotų, bet ir funkcionuotų tam tikri tarpiniai institutai kaip diduomenės arba bendruomenės. Būtent tokia Monarchija buvo tai, ko Š. Monteskjė troško Prancūzijai arba tai, ką, jo galva, jau turėjo Anglija.
Tokie valdymo formų sugretinimai su konkrečiais pavyzdžiais buvo būtent tai, kuo rėmėsi Š. Monteskjė kritikai, sakydami, jog ši klasifikacija nėra pagrįsta jokiais realiais empiriniais tyrimais, ir tai tėra subjektyvūs autoriaus pamąstymai apie tai, kas yra pageidautina Prancūzijoje.
Valdžių padalijimas
Pagrindiniu ir pirmuoju valdžių padalijimo principo tyrėju laikomas anglų švietėjas Džonas Lokas (1632 – 1704), tačiau Š. Monteskjė indelis šioje srityje yra ne ką menkesnis – jo darbai šia tema turėjo esminės reikšmės vėlesnėms Vakarų valstybių Konstitucijoms (Š. Monteskjė idėjos atsispindėjo Amerikos teisių biliuose bei vėlesnėse Prancūzijos konstitucijose)
Š. Monteskjė tikėjo, jog žalingą absoliutizmo poveikį Prancūzijoje galima panaikinti atsigręžiant į Anglijos pavyzdį, laisvę šioje šalyje jis aiškino įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių atskyrimu.
Pasak Š. Monteskjė, įstatymų leidžiamajai valdžiai priklauso įstatymų leidimo, atšaukimo bei keitimo funkcijos. Jis tikėjo, jog įstatymų leidžiamoji valdžia privalo priklausyti tautai, tačiau kadangi tai yra sunkiai realizuojama tiek didesnėse, tiek mažesnėse valstybėse, tautai turi būti sudarytos galimybės valdyti per atstovus.
Vykdomosios valdžios funkcijoms Š. Monteskjė priskyrė išleistų įstatymų vykdymą, taikos saugojimą, karo skelbimą bei piliečių ramybės užtikrinimą. Vykdomoji valdžia turi būti pajėgi priimti staigius, kartais neatidėliotinus sprendimus, todėl Š Monteskjė pabrėžė, jog įstatymų vykdomoji valdžia gali būti ir vieno asmens žinioje. Be to, kad įstatymų leidžiamoji valdžia netaptų nekontroliuojama ar net despotiška, vykdomoji valdžia turi teisę sušaukti ir paleisti įstatymų leidžiamąją valdžią, o kartais ir sustabdyti jos priimtų sprendimų vykdymą.
Tuo tarpu teisminė valdžia turi atitekti tik įstatymų tvarka išrinktiems asmenims, kurie galėtų atlikti nusikaltėlių baudimo bei tarpusavio ginčų tarp piliečių sprendimo funkcijas. Be to, ir teismų sprendimai turi būti pagrįsti įstatymais, o ne asmenine, subjektyvia teisėjų nuomone. Priešingu atveju, teigė Š. Monteskjė, nebūtų galima kalbėti apie valstybę, kurioje yra aiškiai apibrėžtos teisės, laisvės ir pareigos.
Valdžių atskyrimo svarbą jis grindė tuo, jog padalinus valdžios funkcijas taip skirtingų institucijų, taip išnyktų galimybė valdžią sukoncentruoti vienose rankose, kas reikštų, jog egzistuoja , o valdžia – neteisiška.
Žinomiausi darbai
„Apie įstatymų dvasią“
Vienas svarbiausių Š. Monteskjė kūrinių – 31 dalies veikalas „Apie įstatymų dvasią“. Filosofas rašė jį kiek daugiau nei 17 metų, o darbą pabaigė 1748 metais. Galima išskirti kelis pagrindinius klausimus, kuriuos autorius stengiasi aptarti šioje knygoje:
- 13 – oje pirmųjų dalių aprašoma sociologinė trijų valdžios formų teorija. Filosofo įsitikinimu, išorinės sąlygos (klimatas, dirvožemis), kuriomis gyvena tauta, turi tiesioginį poveikį jos mentalitetui, papročių, tradicijų formavimuisi. Todėl negalima teigti, jog egzistuoja vienas universalus būdas valdyti valstybę. Kiekvienos valstybės valdymo modelis yra tik tam tikra trijų valdymo formų modifikacija, pritaikyta tos valstybės sąlygoms. Šis Š. Monteskjė požiūris labai artimas Aristoteliui.
- Kitas svarbus veikalo aspektas yra laisvė. Veikalas parašytas remiantis praktiškai vien tik Prancūzijos pavyzdžiu, jame stengiamasi atrasti politines priemones, kuriomis būtų galima vėl įtvirtinti laisvę Prancūzijoje. Filosofas aiškiai reiškia nepasitenkinimą . Knygoje suformuluojama jos samprata, tai – valdymo forma, kurioje neegzistuoja tarpinė grandis tarp valdžios ir žmonių, įstatymai kuriami remiantis tik valdovo valia.
- Veikale aptariamas ir svarbiausias Š. Monteskjė socialinės filosofijos aspektas – . Jis tapatinamas su protu, o pastarasis kiekvienoje vietoje (priklausomai nuo jau aptartų išorinių sąlygų) veikia skirtingai. Šis proto ir gyvenimo sąlygų santykis ir vadinamas „įstatymų dvasia“.
- Pagrindinės valdymo formos, pasak filosofo, yra: Respublika (grindžiama patriotizmu), Monarchija (valdoma vienos klasės) bei despotija (grindžiama valdinių baime).
- Labai svarbu yra tai, jog Š. Monteskjė manė, jog valdžia turi būti padalyta, nes neįmanoma išlaikyti laisvės tada, kai ir įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios yra sutelktos vienose rankose.
„Persų laiškai“
„Persų laiškai“ (1721) – satyrinis Š. Monteskjė kūrinys, buvo išspausdintas Amsterdame ir išleistas anonimiškai. Jame smulkiai išdėstomi dviejų persų didikų potyriai kelionės Prancūzijoje metu – norėdamas sukritikuoti prancūziškąjį absoliutizmą, parodyti prancūzų visuomenės sugedimo mastą, autorius pasinaudojo persų aristokratų, kurie stebisi keistais Prancūzijos papročiais, įvaizdžiais. Knyga susilaukė didžiulio populiarumo, nes joks prancūzų rašytojas iki Š. Monteskjė nebuvo taip taikliai aprašęs to, ką visa šalis jautė ir norėjo pasakyti.
Pirmą kartą išleistame leidime buvo 150 laiškų, tačiau tais pačiais metais pasirodė antrasis kūrinio leidimas su 3 naujais laiškais, bet be 13 laiškų, kurie buvo pirmajame leidime. 1758 metais, autoriaus sūnus parengė naują leidimą su aštuoniais naujais laiškais, ir kūrinį sudarė jau 161 laiškas. Kūrinyje nagrinėjamos viešpatavimo ir vergijos, pavydo ir saviapgaulės, tironijos, tuštybės, šlovės priešpriešos. [2]
Išnašos
- Valantiejus A. "Charles Montesquieu ir ankstyvoji sociologinė tapyba" - Sociologija. Mintis ir veiksmas 2005 Nr.1(15)
- [1]
- Sabine & Thorson "Politinių teorijų istorija", Margi raštai 2008
- Montesquieu "Apie įstatymų dvasią", Mintis 2005
Vikicitatos
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Charles de Montesquieu, Kas yra Charles de Montesquieu? Ką reiškia Charles de Montesquieu?
Sarlis Lui de Monteskje Charles Louis de MontesquieuS Monteskje nezinomo dailininko portretas Gime 1689 m sausio 18 d Zironda PrancuzijaMire 1755 m vasario 10 d 66 metai Paryzius PrancuzijaTautybe prancuzasVeikla filosofas literatas istorikas teisininkas ideologasZinomas a uz valstybes vykdomosios įstatymu leidziamosios ir teismines valdziu padalijimo principaiVikiteka Charles de MontesquieuParasas Sarlis Lui de Monteskje pranc Charles Louis de Montesquieu tikr Charles Louis de Secondat baron de La Brede et de Montesquieu 1689 m sausio 18 d 1755 m vasario 10 d Svietimo epochos prancuzu mastytojas filosofas literatas istorikas teisininkas ideologas geografines sociologijos mokyklos pradininkas Vilniaus Prancuzu vidurine mokykla Lycee International Francais de Vilnius pavadinta S Monteskje vardu BiografijaLettres familieres a divers amis d Italie 1767 S Monteskje gime vietoveje netoli Bordo miesto Prancuzijoje Augo kilmingu parlamentaru seimoje Didziausias jo indelis siuolaikinei visuomenei yra Dzono Loko valdzios padalijimo teorijos isvystymas 1708 metais įstojo į Bordo universiteta kur studijavo teise Kitus penkerius metus tese studijas Paryziuje 1715 metais vede kuri buvo protestante Su zmona susilauke sunaus ir dvieju dukteru 1716 metais mirus dedei Zanui Baptistui Jean Baptiste filosofas paveldejo jo titula bei pradejo dirbti Bordo parlamente 1721 metais vieta Bordo parlamente pardave vardan galimybes pakeliauti po Europa Siu kelioniu metu gilinosi į europietiskaja kultura stengesi perprasti skirtumus ir panasumas tarp skirtingu Europos regionu gyventoju Siai veiklai paskyre visa savo gyvenima Del nuolatinio socialines aplinkos daromo poveikio zmogui studijavimo S Monteskje vadinamas vienu is ankstyvosios sociologijos pradininku Tais paciais metais pasirode zymusis filosofo kurinys Persu laiskai 1728 metais pradejo kelione po Europa 1731 metais grįzo į Bordo ir pradejo studijuoti Senoves Romos istorija 1748 metais isleistas veikalas Apie įstatymu dvasia 1755 metais vasario 10 diena keliones į Paryziu metu S Monteskje mire Pagrindines politines idejosValdymo formos S Monteskje teige jog egzistuoja trys valdymo formos Respublika kuri jungia demokratija ir aristokratija Monarchija ir Kiekvienai is siu formu Monteskje skyre po kertinį principa elementa kuris butinas norint uztikrinti pilnavertiska jos veikima ir funkcionavima Jo manymu Respublika arba kitaip liaudies valdzia turi remtis liaudies pilietine dorybe ir patriotiniu mastymu o idealiu tokios formos pavyzdziu S Monteskje laike Romos respublika pasak jo yra grindziamas valdiniu baime ir vergiskumu o jo apraiskas jis įzvelge netgi tuometineje Prancuzijoje del kardinolo Richelieu ir karaliaus Liudviko XIV vykdomos politikos Tuo tarpu Monarchijai yra butinas karines klases garbes jausmas tai yra teises normas atitinkanti konstitucine valdymo forma kur reikalaujama kad tarp monarcho ir liaudies ne tik egzistuotu bet ir funkcionuotu tam tikri tarpiniai institutai kaip diduomenes arba bendruomenes Butent tokia Monarchija buvo tai ko S Monteskje trosko Prancuzijai arba tai ka jo galva jau turejo Anglija Tokie valdymo formu sugretinimai su konkreciais pavyzdziais buvo butent tai kuo remesi S Monteskje kritikai sakydami jog si klasifikacija nera pagrįsta jokiais realiais empiriniais tyrimais ir tai tera subjektyvus autoriaus pamastymai apie tai kas yra pageidautina Prancuzijoje Valdziu padalijimas Pagrindiniu ir pirmuoju valdziu padalijimo principo tyreju laikomas anglu svietejas Dzonas Lokas 1632 1704 taciau S Monteskje indelis sioje srityje yra ne ka menkesnis jo darbai sia tema turejo esmines reiksmes velesnems Vakaru valstybiu Konstitucijoms S Monteskje idejos atsispindejo Amerikos teisiu biliuose bei velesnese Prancuzijos konstitucijose S Monteskje tikejo jog zalinga absoliutizmo poveikį Prancuzijoje galima panaikinti atsigreziant į Anglijos pavyzdį laisve sioje salyje jis aiskino įstatymu leidziamosios vykdomosios ir teismines valdziu atskyrimu Pasak S Monteskje įstatymu leidziamajai valdziai priklauso įstatymu leidimo atsaukimo bei keitimo funkcijos Jis tikejo jog įstatymu leidziamoji valdzia privalo priklausyti tautai taciau kadangi tai yra sunkiai realizuojama tiek didesnese tiek mazesnese valstybese tautai turi buti sudarytos galimybes valdyti per atstovus Vykdomosios valdzios funkcijoms S Monteskje priskyre isleistu įstatymu vykdyma taikos saugojima karo skelbima bei pilieciu ramybes uztikrinima Vykdomoji valdzia turi buti pajegi priimti staigius kartais neatideliotinus sprendimus todel S Monteskje pabreze jog įstatymu vykdomoji valdzia gali buti ir vieno asmens zinioje Be to kad įstatymu leidziamoji valdzia netaptu nekontroliuojama ar net despotiska vykdomoji valdzia turi teise susaukti ir paleisti įstatymu leidziamaja valdzia o kartais ir sustabdyti jos priimtu sprendimu vykdyma Tuo tarpu teismine valdzia turi atitekti tik įstatymu tvarka isrinktiems asmenims kurie galetu atlikti nusikalteliu baudimo bei tarpusavio gincu tarp pilieciu sprendimo funkcijas Be to ir teismu sprendimai turi buti pagrįsti įstatymais o ne asmenine subjektyvia teiseju nuomone Priesingu atveju teige S Monteskje nebutu galima kalbeti apie valstybe kurioje yra aiskiai apibreztos teises laisves ir pareigos Valdziu atskyrimo svarba jis grinde tuo jog padalinus valdzios funkcijas taip skirtingu instituciju taip isnyktu galimybe valdzia sukoncentruoti vienose rankose kas reikstu jog egzistuoja o valdzia neteisiska Zinomiausi darbai Apie įstatymu dvasia Vienas svarbiausiu S Monteskje kuriniu 31 dalies veikalas Apie įstatymu dvasia Filosofas rase jį kiek daugiau nei 17 metu o darba pabaige 1748 metais Galima isskirti kelis pagrindinius klausimus kuriuos autorius stengiasi aptarti sioje knygoje 13 oje pirmuju daliu aprasoma sociologine triju valdzios formu teorija Filosofo įsitikinimu isorines salygos klimatas dirvozemis kuriomis gyvena tauta turi tiesioginį poveikį jos mentalitetui paprociu tradiciju formavimuisi Todel negalima teigti jog egzistuoja vienas universalus budas valdyti valstybe Kiekvienos valstybes valdymo modelis yra tik tam tikra triju valdymo formu modifikacija pritaikyta tos valstybes salygoms Sis S Monteskje poziuris labai artimas Aristoteliui Kitas svarbus veikalo aspektas yra laisve Veikalas parasytas remiantis praktiskai vien tik Prancuzijos pavyzdziu jame stengiamasi atrasti politines priemones kuriomis butu galima vel įtvirtinti laisve Prancuzijoje Filosofas aiskiai reiskia nepasitenkinima Knygoje suformuluojama jos samprata tai valdymo forma kurioje neegzistuoja tarpine grandis tarp valdzios ir zmoniu įstatymai kuriami remiantis tik valdovo valia Veikale aptariamas ir svarbiausias S Monteskje socialines filosofijos aspektas Jis tapatinamas su protu o pastarasis kiekvienoje vietoje priklausomai nuo jau aptartu isoriniu salygu veikia skirtingai Sis proto ir gyvenimo salygu santykis ir vadinamas įstatymu dvasia Pagrindines valdymo formos pasak filosofo yra Respublika grindziama patriotizmu Monarchija valdoma vienos klases bei despotija grindziama valdiniu baime Labai svarbu yra tai jog S Monteskje mane jog valdzia turi buti padalyta nes neįmanoma islaikyti laisves tada kai ir įstatymu leidziamoji ir vykdomoji valdzios yra sutelktos vienose rankose Persu laiskai Persu laiskai 1721 satyrinis S Monteskje kurinys buvo isspausdintas Amsterdame ir isleistas anonimiskai Jame smulkiai isdestomi dvieju persu didiku potyriai keliones Prancuzijoje metu noredamas sukritikuoti prancuziskajį absoliutizma parodyti prancuzu visuomenes sugedimo masta autorius pasinaudojo persu aristokratu kurie stebisi keistais Prancuzijos paprociais įvaizdziais Knyga susilauke didziulio populiarumo nes joks prancuzu rasytojas iki S Monteskje nebuvo taip taikliai aprases to ka visa salis jaute ir norejo pasakyti Pirma karta isleistame leidime buvo 150 laisku taciau tais paciais metais pasirode antrasis kurinio leidimas su 3 naujais laiskais bet be 13 laisku kurie buvo pirmajame leidime 1758 metais autoriaus sunus parenge nauja leidima su astuoniais naujais laiskais ir kurinį sudare jau 161 laiskas Kurinyje nagrinejamos viespatavimo ir vergijos pavydo ir saviapgaules tironijos tustybes sloves priespriesos 2 IsnasosValantiejus A Charles Montesquieu ir ankstyvoji sociologine tapyba Sociologija Mintis ir veiksmas 2005 Nr 1 15 1 Sabine amp Thorson Politiniu teoriju istorija Margi rastai 2008 Montesquieu Apie įstatymu dvasia Mintis 2005 Vikiteka Charles de Montesquieu vaizdine ir garsine medziaga VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Charles de MontesquieuNuorodoshttp plato stanford edu entries montesquieu http www kabutes lt autorius sarlis monteskje 137