Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
54 42 53 š pl 22 56 42 r ilg 54 7148 š pl 22 9449 r ilg 54 7148 22 9449 Žaliosios šv Roko bažnyčiaVyskupija VilkaviškioD
Žaliosios Šv. Roko bažnyčia
54°42′53″š. pl. 22°56′42″r. ilg. / 54.7148°š. pl. 22.9449°r. ilg.
| Žaliosios šv. Roko bažnyčia | |
|---|---|
| Vyskupija | Vilkaviškio |
| Dekanatas | Vilkaviškio |
| Savivaldybė | Vilkaviškio rajonas |
| Gyvenvietė | Žalioji (Vilkaviškis) |
| Adresas | Žalioji |
| Pastatyta (įrengta) | tinkuotas mūras |
Žaliosios šv. Roko bažnyčia – bažnyčia, stovinti Žaliosios bažnytkaimyje, 4,5 km į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio geležinkelio stoties, prie Kudirkos Naumiesčio–Vilkaviškio kelio. Įrengta 1945 ir 1991 m.
Istorija
Vakarinis Vilkaviškio apskrities pakraštys, nuo 1422 metų, priklausė Žemaičių vyskupystei, Žaliosios apylinkė buvo 1617 metais isteigtos, ir Vilniaus vyskupijai priklausančios, dalis. Kraštą 1795 metais okupavus vokiečiams, vėliau prancūzams bei rusams, 1798 m. čia buvo įsteigta Vygrių ir, nuo 1818 metų, Seinų vyskupija.
Su savos, nuo Alvito nebepriklausomos parapijos viltimi, Žaliosios apylinkių žmonės sudarė komitetą, kuris iš Prienų žydų 1892 metais nupirko medinę šešiakampę sinagogą ir perstatė ją į didelę, vėliau trijų altorių, šv. Rokui dedikuotą Žaliosios kapinėse. Bet nei Seinų vyskupas, nei rusų valdžia naujai parapijai leidimo nedavė. Koplyčią laikinai aptarnavo Alvito kunigai.
Pirmajam Pasauliniam karui pasibaigus, nepriklausomos Lietuvos žemės reforma paskyrė nemažą žemės plotą parapijos reikalams. Apie 1923 m. koplyčia buvo padidinta ir atnaujinta, buvo naujai aptvertos kapinės ir būsimajam klebonui pastatyta mūrinė klebonija bei kiti ūkio pastatai. Pagaliau, 1924 metais, buvo įkurta. Ligšiolinė koplyčia gavo Žaliosios šv. Roko bažnyčios vardą.
Pirmasis Žaliosios klebonas buvo (1886-1954). Klebonas , 1934 metais, bažnyčią vėl atnaujino. 1940 metais, parapija apjungė apie dešimtį gyvenviečių ir turėjo 1396 narius. Energingo klebono vadovaujama, ji buvo visos plačios apylinkės dvasinės traukos ir vidinio pasaulio ugdymo centras.
Kunigui Andriui Senkui 1944 m. pasitraukus į Vakarus, bažnyčia sudegė. Žaliosios parapijos žemę ir visus pastatus nusavino komunistų valdžia. Kitais metais klebonas , Vilkaviškio rajono vykdomojo komiteto leidimu, bažnyčią įrengė mūrinėje klebonijos klėtyje. Žaliosios parapijos religinė bendruomenė ją 1948 m. užregistravo ir Religinių reikalų taryboje Vilniuje. 1957-59 metais klebonu buvo, iš Sibiro po 9 metų sugrįžęs, kun. ir 1962-65 metais, kun. Vincas Pranckietis, Sibire praleidęs dešimtį metų jau nuo pačių pirmųjų savo kunigystės dienų.
1963 m. sausio 2 d. Vilkaviškio rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas bažnyčią uždarė ir pavertė miltų sandėliu. Tikintieji keliolika metų veltui kreipėsi į rajono, LSSR ir net SSRS vadovus Maskvoje, prašydami bažnyčią sugrąžinti. 1977 metais bažnyčios viduje buvo įrengtas malūnas. Nuo 1979 m. žmonės pradėjo melstis kapinėse. 1976 m. Didvyžių, vėliau ir Alksnėnų parapijos klebonu paskirtas, kun. ilgus metus padėjo ir Žaliosios parapijos žmonėms - nepaisydamas nuolatinių, griežtų kito Vilkaviškio vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo įspėjimų. Atvažiavęs į Žaliosios kapines per 1985 metų Sekmines, Urbonas reikalavo ten laikomas mišias nutraukti; daug kartų grasino kunigui ir žmonėms areštais ir kalėjimu. Tiktai 1990 metais, po daugybės naujų, atkaklių ir niekad nesibaigiančių Žaliosios parapijos tikinčiujų protestų, Juozas Urbonas pagaliau buvo priverstas leisti malūnu paverstą bažnytėlę išvalyti.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir parapijai jos turtą sugrąžinus, malūnas buvo vėl perstatytas į bažnyčią. Buvo atstatytas, girtų komunistų už 150 rublių nuverstas, bokštas, pristatyta zakristija ir prieangis su kolonomis. Po 28 skausmo ir vilties metų, 1991 m. rugpjūčio 16 dieną, atnaujintoje bažnyčioje buvo iškilmingai pirmąjį kartą vėl paaukotos šventosios Mišios.
Žaliosios parapijai priklauso Andriškiai, Biliūnai, Bučiūnai, Drebulinė, Gustaičiai, Iškartai, Klausučiai, Mierčiai, Rumokai, Šūkliai ir pati Žalioji; viso apie 930 gyventojų. Parapijai dabar vadovauja, kartu ir Virbalio parapiją aptarnaujantis, klebonas .
Architektūra
Bažnyčia stačiakampio plano, su siauresniais zakristijos bei bokšto priestatais. Viduje trijų navų, su trimis altoriais ir paaukštinta vidurinės navos erdve.
Šaltiniai
- Elenchus provinciae ecclesiasticae Lituanae A.D.1940, 222 pusl.
- Žaliosios katalikų parapijos likvidavimas. LKB Kronika Nr. 26, 1977, 213 pusl. Archyvuota kopija 2013-09-28 iš Wayback Machine projekto.
- Kada bus atidaryta Žaliosios bažnyčia? LKB Kronika Nr.30, 1977, 386-390 pusl. Archyvuota kopija 2013-09-28 iš Wayback Machine projekto.
- Už pamaldas Žaliosios kapinėse gresia kalėjimas. LKB Kronika Nr.68, 1985, 50 pusl.
- Teresė Jurkuvienė. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. T.1 : Vilkaviškio vyskupija, Kn.2 : Vilkaviškio dekanatas. 1997. 288-292 pusl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žaliosios Šv. Roko bažnyčia, Kas yra Žaliosios Šv. Roko bažnyčia? Ką reiškia Žaliosios Šv. Roko bažnyčia?
54 42 53 s pl 22 56 42 r ilg 54 7148 s pl 22 9449 r ilg 54 7148 22 9449 Zaliosios sv Roko baznyciaVyskupija VilkaviskioDekanatas VilkaviskioSavivaldybe Vilkaviskio rajonasGyvenviete Zalioji Vilkaviskis Adresas ZaliojiPastatyta įrengta tinkuotas murasSoninis fasadas Zaliosios sv Roko baznycia baznycia stovinti Zaliosios baznytkaimyje 4 5 km į siaures vakarus nuo Vilkaviskio gelezinkelio stoties prie Kudirkos Naumiescio Vilkaviskio kelio Įrengta 1945 ir 1991 m IstorijaVakarinis Vilkaviskio apskrities pakrastys nuo 1422 metu priklause Zemaiciu vyskupystei Zaliosios apylinke buvo 1617 metais isteigtos ir Vilniaus vyskupijai priklausancios dalis Krasta 1795 metais okupavus vokieciams veliau prancuzams bei rusams 1798 m cia buvo įsteigta Vygriu ir nuo 1818 metu Seinu vyskupija Su savos nuo Alvito nebepriklausomos parapijos viltimi Zaliosios apylinkiu zmones sudare komiteta kuris is Prienu zydu 1892 metais nupirko medine sesiakampe sinagoga ir perstate ja į didele veliau triju altoriu sv Rokui dedikuota Zaliosios kapinese Bet nei Seinu vyskupas nei rusu valdzia naujai parapijai leidimo nedave Koplycia laikinai aptarnavo Alvito kunigai Pirmajam Pasauliniam karui pasibaigus nepriklausomos Lietuvos zemes reforma paskyre nemaza zemes plota parapijos reikalams Apie 1923 m koplycia buvo padidinta ir atnaujinta buvo naujai aptvertos kapines ir busimajam klebonui pastatyta murine klebonija bei kiti ukio pastatai Pagaliau 1924 metais buvo įkurta Ligsioline koplycia gavo Zaliosios sv Roko baznycios varda Pirmasis Zaliosios klebonas buvo 1886 1954 Klebonas 1934 metais baznycia vel atnaujino 1940 metais parapija apjunge apie desimtį gyvenvieciu ir turejo 1396 narius Energingo klebono vadovaujama ji buvo visos placios apylinkes dvasines traukos ir vidinio pasaulio ugdymo centras Kunigui Andriui Senkui 1944 m pasitraukus į Vakarus baznycia sudege Zaliosios parapijos zeme ir visus pastatus nusavino komunistu valdzia Kitais metais klebonas Vilkaviskio rajono vykdomojo komiteto leidimu baznycia įrenge murineje klebonijos kletyje Zaliosios parapijos religine bendruomene ja 1948 m uzregistravo ir Religiniu reikalu taryboje Vilniuje 1957 59 metais klebonu buvo is Sibiro po 9 metu sugrįzes kun ir 1962 65 metais kun Vincas Pranckietis Sibire praleides desimtį metu jau nuo paciu pirmuju savo kunigystes dienu 1963 m sausio 2 d Vilkaviskio rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas baznycia uzdare ir paverte miltu sandeliu Tikintieji keliolika metu veltui kreipesi į rajono LSSR ir net SSRS vadovus Maskvoje prasydami baznycia sugrazinti 1977 metais baznycios viduje buvo įrengtas malunas Nuo 1979 m zmones pradejo melstis kapinese 1976 m Didvyziu veliau ir Alksnenu parapijos klebonu paskirtas kun ilgus metus padejo ir Zaliosios parapijos zmonems nepaisydamas nuolatiniu grieztu kito Vilkaviskio vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo įspejimu Atvaziaves į Zaliosios kapines per 1985 metu Sekmines Urbonas reikalavo ten laikomas misias nutraukti daug kartu grasino kunigui ir zmonems arestais ir kalejimu Tiktai 1990 metais po daugybes nauju atkakliu ir niekad nesibaigianciu Zaliosios parapijos tikinciuju protestu Juozas Urbonas pagaliau buvo priverstas leisti malunu paversta baznytele isvalyti Lietuvai atgavus nepriklausomybe ir parapijai jos turta sugrazinus malunas buvo vel perstatytas į baznycia Buvo atstatytas girtu komunistu uz 150 rubliu nuverstas bokstas pristatyta zakristija ir prieangis su kolonomis Po 28 skausmo ir vilties metu 1991 m rugpjucio 16 diena atnaujintoje baznycioje buvo iskilmingai pirmajį karta vel paaukotos sventosios Misios Zaliosios parapijai priklauso Andriskiai Biliunai Buciunai Drebuline Gustaiciai Iskartai Klausuciai Mierciai Rumokai Sukliai ir pati Zalioji viso apie 930 gyventoju Parapijai dabar vadovauja kartu ir Virbalio parapija aptarnaujantis klebonas ArchitekturaBaznycia staciakampio plano su siauresniais zakristijos bei boksto priestatais Viduje triju navu su trimis altoriais ir paaukstinta vidurines navos erdve SaltiniaiElenchus provinciae ecclesiasticae Lituanae A D 1940 222 pusl Zaliosios kataliku parapijos likvidavimas LKB Kronika Nr 26 1977 213 pusl Archyvuota kopija 2013 09 28 is Wayback Machine projekto Kada bus atidaryta Zaliosios baznycia LKB Kronika Nr 30 1977 386 390 pusl Archyvuota kopija 2013 09 28 is Wayback Machine projekto Uz pamaldas Zaliosios kapinese gresia kalejimas LKB Kronika Nr 68 1985 50 pusl Terese Jurkuviene Lietuvos sakralines dailes katalogas T 1 Vilkaviskio vyskupija Kn 2 Vilkaviskio dekanatas 1997 288 292 pusl