Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šventoji Kotryna Aleksandrietė kitaip gali būti vadinama Katerina Jekaterina IV a krikščionių šventoji ir kankinė Žinių

Šv. Kotryna Aleksandrietė

  • Pagrindinis puslapis
  • Šv. Kotryna Aleksandrietė
Šv. Kotryna Aleksandrietė
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Šventoji Kotryna Aleksandrietė (kitaip gali būti vadinama Katerina, Jekaterina) – IV a. krikščionių šventoji ir kankinė. Žinių ir filosofijos globėja. Minėjimo diena katalikų bažnyčioje − lapkričio 25 d., stačiatikių – lapkričio 24 d.

Istorinės žinios

Jokių patvirtintų žinių apie Šv. Kotrynos asmenybės istoriškumą nėra. Anot legendos, ji turėjo būti gimusi ir gyvenusi Aleksandrijos mieste Egipte III a. pb. − IV a. pr. Tyrinėtojas Joseph Simon Assemani (1687–1768) siejo ją su istorine kilminga Aleksandrijos moterimi, kuriai buvo pasiūlyta tapti imperatoriaus meiluže, tačiau jinai atsisakė. Po to buvo persekiota imperatoriaus, jos turtas konfiskuotas, pati ištremta. ją vadino vardu Dorotėja. Kitas Šv. Kotrynos legendos šaltinis galėjo būti Hipatijos Aleksandrietės gyvenimas.

VIII a. Šv. Kotrynos palaikai esą buvo rasti Šv. Kotrynos vienuolyne, kuriame ir saugomi (vienuolyno pavadinimas adaptuotas vėliau, teigiama, esą imperatorius Justinianas I specialiai įkūrė šį vienuolyną Šv. Kotrynos Aleksandrietės garbei). Pirmąkart Šv. Kotrynos legenda paminėta IX a. Bizantijos imperatoriui Bazilijui I sudarytame legendų rinkinyje Menologium Basilianum. Viduramžiais Šv. Kotrynos legenda tapo labai populiaria krikščioniškoje kultūroje. XIV a. datuojami pirmieji Šv. Kotrynos vestuvių legendos minėjimai. Dėl to ji gali būti maišoma su , kuri irgi turėjo vestuvių su Kristumi regėjimą. Šv. Kotryna Aleksandrietė buvo laikoma viena iš 14 svarbiausių šventųjų, kurie padeda žmonėms danguje. Naujaisiais laikais, atskleidus istorinių patvirtinimų apie Šv. Kotrynos asmenybę nebuvimą ir legendos nepagrįstumą, šventosios garbinimas ženkliai sumažėjo. Lietuvoje jai skirta Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia.

Legenda

Šv. Kotryna gyveno Romos imperatoriaus laikais IV a. pradžioje. Gimė Aleksandrijoje, Egipte. Esą ji buvo kilmingos giminės duktė, kita versija – karaliaus (kas tai per karalius ir kokias žemes valdė − nežinoma). Kotryna buvo išsilavinusi ir anksti tapo krikščione. Skaitė graikų literatūrą ir filosofiją, mokėsi kalbų. Būdama 18 m. amžiaus, ji, pasibaisėjusi imperatoriaus Maksentijaus organizuotais krikščionių persekiojimais (anksčiausia, Menologium Basilianum versija − žiauriais pagonių papročiais), nuvyko pas jį ir pasmerkė už žiaurumus, bei paragino atsisakyti pagonių dievų. Negalėdamas jos perginčyti, Maksentijus esą pakvietė 50 žymiausių Romos „mokslo daktarų“, kad jie diskusijoje įrodytų Kotrynos klaidingumą. Tačiau Kotryna nuginčijo šiuos daktarus, kurių daugelis (kita versija, visi 50) iškart atsivertė į krikščionybę ir buvo imperatoriaus paliepimu sudeginti gyvi ant laužo.

Imperatorius uždarė Kotryną kalėjime ir pasmerkė kankinimams. Maksentijui išvykus iš miesto Kotryną aplankė imperatoriaus žmona, bandydama ją perkalbėti, tačiau buvo įtikinta Kotrynos tikėjimo ir pati atsivertė į krikščionybę. Taip pat atsivertė imperatorienę atlydėjęs generolas Profirijus bei dar 200 kareivių. Grįžęs imperatorius liepė nužudyti Kotryną ratu (kita versija, kelių spygliuotų ratų mechanizmu). Egzekucijos metu ratas, prisilietus Kotrynos rankai, subyrėjo (kita versija, ratą sudaužė iš dangaus pasiųsti angelai). Tuomet imperatorius Maksentijus liepė Kotryną nukirsdinti. Angelai paėmė nukirsdintos Kotrynos kūną ir nunešė į Sinajaus kalną, kur jį vėliau rado vienuoliai (kita versija, kūnas buvo nuleistas iš dangaus į Šv. Kotrynos vienuolyną).

Legenda apie Šv. Kotrynos vestuves

Pirmąkart legenda apie mistines Šv. Kotrynos vestuves (arba ) aprašyta XIV a. šaltiniuose ir yra pirmoji tokio pobūdžio legenda. Egzistuoja keliolika skirtingų pasakojimų apie tai. Esą Šv. Kotryna buvo nuostabaus grožio ir daugelis jaunikių jai piršosi, tačiau Kotryna paskelbė, kad tekės tik už paties tyriausio ir geriausio vyro.

Viena versija byloja, kad Šv. Kotryna miegojo su motina Sabinela ir sapne joms abiem pasirodė Mergelė Marija, apsuptyje angelų ir šventųjų. Ji vieną po kito pasiūlė Šv. Kotrynai jaunikius, karalius ir princus, tačiau Kotryna nerado sau tinkamo. Tuomet iš dangaus nusileido kūdikis Jėzus Kristus, pristatytas visų karalių valdovu, ir paklausė Kotrynos ar ji tekėtų už jo. Kotryna buvo įtikinta Jėzaus tyrumo ir sutiko. Pabudusios Kotryna ir jos motina rado žiedą ant Kotrynos piršto ir sutarė, kad sapnas buvo tikra vizija, bei nusprendė paklausti vieno atsiskyrėlio patarimo. Atsiskyrėlį apšvietė dangiškasis regėjimas ir jis, pasikvietęs Kotryną bei jos motiną, paaiškino, kad vizijoje regėtas dangiškasis valdovas yra Jėzus Kristus. Kotryna su motina nusprendė kuo greičiau apsikrikštyti.

Kita versija liudija, kad, kai Šv. Kotryna karštai meldėsi šventovėje, jai vizijoje pasirodė Jėzus Kristus, kuris ją pagyrė už tikėjimą ir pažadėjo už tai atlyginti. Pažado tikrumui sutvirtinti Kristus užmovė Šv. Kotrynai ant piršto tikrą žiedą. Vestuvių su Kristumi legenda aiškinamas Šv. Kotrynos pasišventimas krikščionybei ir pasižadėjimas išsaugoti tyrumą.

Ikonografija

Šv. Kotryna Aleksandrietė paprastai vaizduojama su savo kankinimo įrankiu – dygliuotu ratu, dažnai su sulūžusiu (nuo Šv. Kotrynos tikėjimo tvirtumo). Kiti Šv. Kotrynos skiriamieji ženklai – palmės šakelė ir karūna (liudija karališkąją kilmę). Rečiau vaizduojama su knyga (jos išsilavinimo liudijimas).

  • Carlo Crivelli, „Šv. Kotryna Aleksandrietė“, 1473 m.
  • Antonio da Correggio, „Mistinės Šv. Kotrynos vestuvės“, 1526-27 m.
  • Caravaggio, „Šv. Kotryna Aleksandrietė“, 1598 m.
  • José de Ribera, „Mistinės Šv. Kotrynos vestuvės“, 1648 m.

Nuorodos

Vikiteka: Šv. Kotryna Aleksandrietė – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Katalikų enciklopedija
  • nndb.com
  • sacred-texts.com
  • stkath.org Archyvuota kopija 2012-12-15 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 14:42

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šv. Kotryna Aleksandrietė, Kas yra Šv. Kotryna Aleksandrietė? Ką reiškia Šv. Kotryna Aleksandrietė?

Sventoji Kotryna Aleksandriete kitaip gali buti vadinama Katerina Jekaterina IV a krikscioniu sventoji ir kankine Ziniu ir filosofijos globeja Minejimo diena kataliku baznycioje lapkricio 25 d staciatikiu lapkricio 24 d Bernardo Daddi Sv Kotryna Aleksandriete su remeju ir laiminanciu Kristumi XIV a Istorines ziniosJokiu patvirtintu ziniu apie Sv Kotrynos asmenybes istoriskuma nera Anot legendos ji turejo buti gimusi ir gyvenusi Aleksandrijos mieste Egipte III a pb IV a pr Tyrinetojas Joseph Simon Assemani 1687 1768 siejo ja su istorine kilminga Aleksandrijos moterimi kuriai buvo pasiulyta tapti imperatoriaus meiluze taciau jinai atsisake Po to buvo persekiota imperatoriaus jos turtas konfiskuotas pati istremta ja vadino vardu Doroteja Kitas Sv Kotrynos legendos saltinis galejo buti Hipatijos Aleksandrietes gyvenimas VIII a Sv Kotrynos palaikai esa buvo rasti Sv Kotrynos vienuolyne kuriame ir saugomi vienuolyno pavadinimas adaptuotas veliau teigiama esa imperatorius Justinianas I specialiai įkure sį vienuolyna Sv Kotrynos Aleksandrietes garbei Pirmakart Sv Kotrynos legenda pamineta IX a Bizantijos imperatoriui Bazilijui I sudarytame legendu rinkinyje Menologium Basilianum Viduramziais Sv Kotrynos legenda tapo labai populiaria krikscioniskoje kulturoje XIV a datuojami pirmieji Sv Kotrynos vestuviu legendos minejimai Del to ji gali buti maisoma su kuri irgi turejo vestuviu su Kristumi regejima Sv Kotryna Aleksandriete buvo laikoma viena is 14 svarbiausiu sventuju kurie padeda zmonems danguje Naujaisiais laikais atskleidus istoriniu patvirtinimu apie Sv Kotrynos asmenybe nebuvima ir legendos nepagrįstuma sventosios garbinimas zenkliai sumazejo Lietuvoje jai skirta Vilniaus Sv Kotrynos baznycia LegendaSv Kotryna gyveno Romos imperatoriaus laikais IV a pradzioje Gime Aleksandrijoje Egipte Esa ji buvo kilmingos gimines dukte kita versija karaliaus kas tai per karalius ir kokias zemes valde nezinoma Kotryna buvo issilavinusi ir anksti tapo krikscione Skaite graiku literatura ir filosofija mokesi kalbu Budama 18 m amziaus ji pasibaisejusi imperatoriaus Maksentijaus organizuotais krikscioniu persekiojimais anksciausia Menologium Basilianum versija ziauriais pagoniu paprociais nuvyko pas jį ir pasmerke uz ziaurumus bei paragino atsisakyti pagoniu dievu Negaledamas jos pergincyti Maksentijus esa pakviete 50 zymiausiu Romos mokslo daktaru kad jie diskusijoje įrodytu Kotrynos klaidinguma Taciau Kotryna nugincijo siuos daktarus kuriu daugelis kita versija visi 50 iskart atsiverte į krikscionybe ir buvo imperatoriaus paliepimu sudeginti gyvi ant lauzo Imperatorius uzdare Kotryna kalejime ir pasmerke kankinimams Maksentijui isvykus is miesto Kotryna aplanke imperatoriaus zmona bandydama ja perkalbeti taciau buvo įtikinta Kotrynos tikejimo ir pati atsiverte į krikscionybe Taip pat atsiverte imperatoriene atlydejes generolas Profirijus bei dar 200 kareiviu Grįzes imperatorius liepe nuzudyti Kotryna ratu kita versija keliu spygliuotu ratu mechanizmu Egzekucijos metu ratas prisilietus Kotrynos rankai subyrejo kita versija rata sudauze is dangaus pasiusti angelai Tuomet imperatorius Maksentijus liepe Kotryna nukirsdinti Angelai paeme nukirsdintos Kotrynos kuna ir nunese į Sinajaus kalna kur jį veliau rado vienuoliai kita versija kunas buvo nuleistas is dangaus į Sv Kotrynos vienuolyna Legenda apie Sv Kotrynos vestuvesPirmakart legenda apie mistines Sv Kotrynos vestuves arba aprasyta XIV a saltiniuose ir yra pirmoji tokio pobudzio legenda Egzistuoja keliolika skirtingu pasakojimu apie tai Esa Sv Kotryna buvo nuostabaus grozio ir daugelis jaunikiu jai pirsosi taciau Kotryna paskelbe kad tekes tik uz paties tyriausio ir geriausio vyro Viena versija byloja kad Sv Kotryna miegojo su motina Sabinela ir sapne joms abiem pasirode Mergele Marija apsuptyje angelu ir sventuju Ji viena po kito pasiule Sv Kotrynai jaunikius karalius ir princus taciau Kotryna nerado sau tinkamo Tuomet is dangaus nusileido kudikis Jezus Kristus pristatytas visu karaliu valdovu ir paklause Kotrynos ar ji teketu uz jo Kotryna buvo įtikinta Jezaus tyrumo ir sutiko Pabudusios Kotryna ir jos motina rado zieda ant Kotrynos pirsto ir sutare kad sapnas buvo tikra vizija bei nusprende paklausti vieno atsiskyrelio patarimo Atsiskyrelį apsviete dangiskasis regejimas ir jis pasikvietes Kotryna bei jos motina paaiskino kad vizijoje regetas dangiskasis valdovas yra Jezus Kristus Kotryna su motina nusprende kuo greiciau apsikrikstyti Kita versija liudija kad kai Sv Kotryna karstai meldesi sventoveje jai vizijoje pasirode Jezus Kristus kuris ja pagyre uz tikejima ir pazadejo uz tai atlyginti Pazado tikrumui sutvirtinti Kristus uzmove Sv Kotrynai ant pirsto tikra zieda Vestuviu su Kristumi legenda aiskinamas Sv Kotrynos pasisventimas krikscionybei ir pasizadejimas issaugoti tyruma IkonografijaSv Kotryna Aleksandriete paprastai vaizduojama su savo kankinimo įrankiu dygliuotu ratu daznai su suluzusiu nuo Sv Kotrynos tikejimo tvirtumo Kiti Sv Kotrynos skiriamieji zenklai palmes sakele ir karuna liudija karaliskaja kilme Reciau vaizduojama su knyga jos issilavinimo liudijimas Carlo Crivelli Sv Kotryna Aleksandriete 1473 m Antonio da Correggio Mistines Sv Kotrynos vestuves 1526 27 m Caravaggio Sv Kotryna Aleksandriete 1598 m Jose de Ribera Mistines Sv Kotrynos vestuves 1648 m NuorodosVikiteka Sv Kotryna Aleksandriete vaizdine ir garsine medziagaKataliku enciklopedija nndb com sacred texts com stkath org Archyvuota kopija 2012 12 15 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Liepa 16, 2025

    Juozas Grikienis

  • Liepa 15, 2025

    Juozas Galkus

  • Liepa 16, 2025

    Juozapas Tiškevičius IV

  • Liepa 15, 2025

    Juozapas Radziukynas

  • Liepa 15, 2025

    Juozapas Nesiolovskis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje